Dešrelės, kumpis, šoninė ar rūkyta dešra daugeliui atrodo įprasta sumuštinio ar greitos vakarienės dalis. Tačiau perdirbtos mėsos poveikis sveikatai vertinamas gerokai rimčiau nei kaip paprastas mitybos pasirinkimas.
Rizika priklauso nuo kiekio ir vartojimo dažnio. Retkarčiais suvalgyta dešrelė nėra priežastis panikuoti, tačiau dažnas perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika.
Kokie produktai priskiriami perdirbtai mėsai
Perdirbta mėsa – tai produktai, kurių skonis, tinkamumo laikas ar išvaizda pakeičiami rūkant, sūdant, vytinant, fermentuojant arba naudojant konservuojamąsias medžiagas. Į šią grupę patenka ne tik akivaizdžiai rūkyti gaminiai.
- šoninė ir kumpis;
- dešrelės, dešros ir pepperoni;
- mėsos gaminiai sumuštiniams;
- vytinta mėsa ir džiovinti mėsos užkandžiai;
- kai kurie konservuoti mėsos produktai;
- mėsos kukuliai ar vištienos kepsneliai, jei jų sudėtyje yra daug priedų.
Rūkyta lašiša taip pat yra perdirbtas žuvies produktas, tačiau techniškai ji nepriskiriama perdirbtai mėsai. Joje esančios omega 3 riebalų rūgštys nepanaikina poreikio tokį produktą rinktis saikingai, ypač dėl druskos kiekio ir rūkymo proceso.
Rizika didėja kartu su kiekiu
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskyrė 1 grupės kancerogenams. Tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie jos ryšį su vėžiu, tačiau ši klasifikacija nereiškia, jog kiekvienas tokį produktą valgantis žmogus susirgs.
Maždaug 50 gramų perdirbtos mėsos per dieną – tai keli gabalėliai šoninės, viena dešrelė arba keli kumpio griežinėliai – siejama su maždaug 18 procentų didesne storosios žarnos vėžio rizika. Tai yra santykinis rizikos pokytis visoje populiacijoje, o ne individuali ligos prognozė. Santykinė rizika parodo, kiek dažniau liga pasitaiko vienoje žmonių grupėje, palyginti su kita. Ji nepasako, kokia tikimybė susirgti konkrečiam žmogui, nes tai priklauso ir nuo amžiaus, paveldimumo bei gyvensenos.
Žmogui, kuris dešrelę ar šoninės suvalgo kartą per kelias savaites, papildoma rizika tikriausiai bus gerokai mažesnė nei tam, kuris šiuos produktus renkasi kasdien. Atsargesni turėtų būti žmonės, kurių šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų, taip pat rūkantieji ar daug alkoholio vartojantys asmenys.
Žarnynas nėra vienintelė susirūpinimo priežastis
Didžiausias dėmesys skiriamas storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui, tačiau dažnas perdirbtos mėsos vartojimas siejamas ir su kitais sveikatos sutrikimais. Tarp jų minimos širdies ir kraujagyslių ligos, 2 tipo cukrinis diabetas, nutukimas, metabolinis sindromas, lėtinė inkstų liga bei podagra.
Perdirbant ir virškinant mėsą gali susidaryti N-nitrozo junginiai. Jų susidarymą skatina nitritai, nitratai ir mėsoje esanti hemo geležis. Šie junginiai gali pažeisti DNR ir sudaryti sąlygas ląstelių pokyčiams. Nitritai – tai druskos, kuriomis mėsa konservuojama ir išlaikoma patraukli rausva spalva, o hemo geležis – geležies forma, suteikianti raudonai mėsai spalvą ir lengvai pasisavinama organizme.
Rūkymas, skrudinimas ar kepimas labai aukštoje temperatūroje taip pat sukuria nepageidaujamų medžiagų. Apdegusi plutelė nėra apsauginis sluoksnis, todėl net tinkamai parinktas mėsos produktas netampa visiškai saugus, jei jis nuolat stipriai apskrudinamas.
Kuo pakeisti kumpį ar dešrelę
Perėjimas prie mažesnio kiekio nebūtinai turi būti staigus. Jei sumuštinis su kumpiu valgomas kiekvieną rytą, iš pradžių galima vieną savaitės dieną pasirinkti kitą priedą, o vėliau tokių dienų dauginti. Palaipsniui keisti įpročius paprastai lengviau: pripranta skonis, o virškinimo sistema spėja prisitaikyti prie didesnio augalinio maisto, ypač ankštinių, kiekio.
- kepta kalakutiena ar vištienos krūtinėlė be perdirbimo priedų;
- humusas ir avinžirnių užtepėlė;
- tofu arba edamame pupelės;
- virtos pupelės ir lęšiai;
- riešutai bei sėklos;
- kiaušiniai ar nesūdyta žuvis.
Kasdieniam meniu taip pat naudingi kopūstai, brokoliai, visagrūdžiai produktai, ankštiniai augalai, citrusiniai vaisiai ir uogos. Skaidulų gausi mityba palaiko žarnyno veiklą, tačiau daržovės ir vaisiai nepanaikina dažnos perdirbtos mėsos vartojimo rizikos.
Skaidulos – augalinio maisto dalis, kurios organizmas nesuvirškina, bet kuri padeda žarnyno turiniui judėti ir palaiko reguliarų tuštinimąsi. Jų daugiau valgant verta gerti pakankamai skysčių. Sergantieji lėtinėmis ligomis, nėščiosios ir vaistus vartojantys žmonės didesnius mitybos pokyčius turėtų aptarti su gydytoju ar vaistininku. Bendrų mitybos principų galima rasti ir Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.
Mažiau perdirbtos mėsos nėra vienintelis žingsnis
Vėžį lemia ne viena priežastis. Svarbūs genetiniai veiksniai, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, uždegiminės žarnyno ligos ir 2 tipo diabetas. Todėl mėsos atsisakymas savaime negarantuoja apsaugos, tačiau jos kiekio mažinimas yra prasminga bendros rizikos mažinimo dalis.
Storosios žarnos vėžio patikra daugelyje rekomendacijų pradedama nuo 45 metų. Jei šeimoje buvo šios ligos atvejų arba atsirado kraujo išmatose, ilgalaikis tuštinimosi pokytis ar nepaaiškinamas svorio kritimas, dėl tyrimų reikėtų pasitarti su gydytoju nelaukiant.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
