Džiovintas rozmarinas dažniausiai naudojamas kaip kvapnus prieskonis bulvėms, mėsai ar daržovėms, tačiau jo sudėtis įdomesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiame augale aptinkama eterinių aliejų, antioksidacinių junginių, skaidulų ir įvairių mineralų.
Džiovinto rozmarino nauda dažniausiai siejama ne su dideliais jo kiekiais, o su tuo, kad net nedidelė prieskonio porcija patiekalui suteikia ryškų skonį. Dėl to rozmarinas gali padėti vartoti mažiau druskos, tačiau nereikėtų pamiršti, kad įprastai jo suvalgome labai mažai.
Įspūdinga sudėtis, vertinama 100 gramų
Pagal USDA maistinių medžiagų duomenis, 100 gramų džiovinto rozmarino yra apie 1280 mg kalcio, 955 mg kalio, 220 mg magnio ir 29,25 mg geležies. Taip pat nurodoma apie 42,6 g skaidulų.
Vis dėlto šie skaičiai neturėtų klaidinti. 100 gramų džiovinto rozmarino yra gerokai daugiau, nei žmogus įprastai beria į vieną patiekalą. Todėl rozmariną tiksliau vertinti kaip maistingą prieskonį, o ne pagrindinį mineralų šaltinį.
Džiovintame prieskonyje vandens beveik nelieka, todėl jo sudėtis atrodo itin koncentruota, palyginti su švieža žole. Maistinių medžiagų lentelėse duomenys pateikiami tam pačiam svoriui, kad produktus būtų galima palyginti, tačiau tai nerodo realios porcijos, kurią suvalgome.
- kalcis svarbus kaulams ir dantims;
- kalis dalyvauja normalioje raumenų veikloje;
- magnis svarbus nervų sistemai ir raumenims;
- geležis reikalinga hemoglobino gamybai;
- skaidulos prisideda prie visavertės mitybos.
Kas yra skaidulos? Tai augalinių produktų dalis, kurios žmogaus virškinimo fermentai nesuskaido, todėl ji keliauja žarnynu ir tampa maistu žarnyno bakterijoms. Daugiausia skaidulų yra daržovėse, ankštiniuose augaluose ir visaviuose grūduose.
Antioksidaciniai junginiai suteikia papildomos vertės
Rozmarinas išsiskiria rozmarino ir karnozino rūgštimis. Šie augaliniai junginiai tiriami dėl antioksidacinių savybių, o tai reiškia, kad laboratorinėmis sąlygomis jie gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus.
Laisvieji radikalai – nestabilios molekulės, kurios natūraliai susidaro organizme vykstant medžiagų apykaitai. Antioksidantai yra junginiai, galintys jas neutralizuoti, tačiau tai, kas stebima laboratorijoje, nebūtinai taip pat veikia žmogaus organizme.
Tačiau vien rozmarino vartojimas nepakeičia įvairios mitybos, kurioje yra daržovių, vaisių, ankštinių augalų, visaverčių grūdų ir kitų augalinių produktų. Prieskonis gali papildyti racioną, bet neturėtų būti vertinamas kaip atskira gydymo priemonė.
Rozmarinas tradiciškai siejamas su virškinimu
Džiovinto rozmarino nauda dažnai minima kalbant apie virškinimą. Tradiciškai rozmarino lapų preparatai vartojami esant lengviems virškinimo sutrikimams, pilvo pūtimo ar spazmų pojūčiui. Europos vaistų agentūra tokį vartojimą apibūdina kaip pagrįstą ilgalaike tradicija, o ne stipriais klinikiniais įrodymais.
Virtuvėje rozmarino galima berti į keptas bulves, orkaitėje ruošiamas daržoves, žuvį, mėsą, sriubas ir padažus. Jis ypač gerai dera su česnaku, alyvuogių aliejumi, citrina, čiobreliais ir raudonėliu.
Atminties tyrimai įdomūs, bet dar riboti
Rozmarino aromatas ir jo ekstraktai buvo nagrinėjami atliekant nedidelius tyrimus su žmonėmis. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 80 sveikų suaugusiųjų, rozmarino vanduo buvo siejamas su nedideliais kai kurių pažintinių funkcijų pokyčiais, tačiau tokie rezultatai nereiškia, kad prieskonis pagerina atmintį visiems žmonėms.
Apžvalgose taip pat pabrėžiama, kad dalis teigiamų rezultatų gauta atliekant tyrimus su gyvūnais arba naudojant koncentruotus ekstraktus. Todėl įprasto rozmarino kiekio maiste nereikėtų prilyginti papildams ar gydomosioms dozėms.
Kaip rozmariną vartoti saugiau
Kasdieniam maistui dažniausiai pakanka nedidelio kiekio džiovinto prieskonio. Jį galima įmaišyti į patiekalą gaminimo metu arba užpilti karštu vandeniu ir palaikyti kelias minutes, tačiau tokio gėrimo nereikėtų vartoti dideliais kiekiais ar ilgą laiką be aiškios priežasties.
Didesni rozmarino kiekiai gali sudirginti skrandį ar sukelti kitų virškinimo nepatogumų. Rozmarino eterinio aliejaus negalima gerti, nes tai labai koncentruotas produktas. Nėščiosioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama vartoti didelių rozmarino kiekių ar koncentruotų preparatų. Sergant tulžies pūslės ar kepenų ligomis, taip pat esant tulžies latakų sutrikimų, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Jei vartojate vaistus arba sergate lėtine liga, prieš reguliariai gerdami rozmarino užpilą ar vartodami jo preparatus pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, nes jie geriausiai žino jūsų situaciją.
Džiovinto rozmarino nauda labiausiai atsiskleidžia tada, kai jis naudojamas kaip vienas iš įvairios mitybos prieskonių. Jis suteikia patiekalams sodrų aromatą, leidžia eksperimentuoti su skoniu ir papildo racioną nedideliu kiekiu augalinių junginių bei mineralų.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
