2026 m. spalio 22 d., ketvirtadienis
Santaros Žinios Būk Sveikas
Sveiki įpročiai

Ar šulinio vandenį saugu gerti? Išvaizda ir skonis saugumo neparodo

Dalintis
Ar šulinio vandenį saugu gerti? Išvaizda ir skonis saugumo neparodo
Asociatyvi nuotrauka „Ar šulinio vandenį saugu gerti? Išvaizda ir skonis saugumo neparodo“ (Shixart1985 / Wikimedia Commons, CC BY 2.0)

Praėjusiais metais Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) organizavo 207 šachtinių šulinių ir požeminių vandens gręžinių vandens tyrimus. 27 mėginiuose (13 proc.) nustatyta didesnė nei leidžiama nitratų koncentracija, o 4 mėginiuose (1,9 proc.) – per didelis nitritų kiekis. Iš viso 31 mėginys neatitiko bent vieno iš šių vandens kokybės rodiklių. Tai rodo, kad individualių vandens šaltinių saugumu svarbu įsitikinti tyrimais, o ne pasikliauti vandens išvaizda ar skoniu.

NVSC primena, kad nėščiosios ir šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, gali kreiptis dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų šachtinių šulinių ir seklesnių nei 50 metrų gylio gręžinių vandens tyrimų nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti, jeigu šių vandens šaltinių vandenį naudoja maistui.

Kaip pateikti prašymą?

Norint atlikti tyrimą, reikia pateikti prašymą NVSC departamentui ar jo teritoriniam skyriui pagal šulinio ar gręžinio vietą. Prašymą gali pateikti nėščioji, kūdikį iki 6 mėnesių auginantis asmuo arba jų įgaliotas atstovas.

Prašymą galima pateikti elektroniniu paštu, paštu, atvykus į NVSC teritorinį padalinį arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą (e. pristatymas). Siunčiant prašymą elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

  • Prašymo forma ir informacija apie reikalingus dokumentus
  • NVSC teritorinių padalinių kontaktai

Gavę prašymą, NVSC specialistai susisieks su pareiškėju ir suderins vandens mėginio paėmimo bei vandens šaltinio aplinkos įvertinimo laiką. Nustačius, kad nitritų ar nitratų koncentracija viršija leistinas normas, gyventojams bus pateikti tyrimų rezultatai ir rekomendacijos, kaip apsaugoti sveikatą bei tinkamai prižiūrėti vandens šaltinį.

Vandens tarša – nematoma

Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos, todėl jo saugumo neįmanoma įvertinti be laboratorinio tyrimo. Šių medžiagų nepašalina nei virinimas, nei įprasti buitiniai vandens filtrai. Ilgai virinant vandenį, dėl vandens išgaravimo nitratų koncentracija jame gali net padidėti. Nitratai – azoto junginiai, kurie į gruntinį vandenį gali patekti iš trąšų, mėšlo ar nuotekų. Šachtiniai šuliniai paprastai seklūs, todėl paviršiaus tarša juos pasiekia lengviau nei gilesnius gręžinius, o vandens kokybė gali pasikeisti ir nepasikeitus jo išvaizdai.

Nitritai gali sutrikdyti deguonies pernešimą kraujyje ir sukelti methemoglobinemiją – būklę, kai organizmo audiniams ima trūkti deguonies. Ji ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus ir gali kelti grėsmę jų gyvybei. Nėščiosioms vartojant nitratais ar nitritais užterštą vandenį, gali padidėti rizika, kad gims mažesnio svorio kūdikis, taip pat gali būti neigiamai paveiktas jo vystymasis.

Kraujyje deguonį neša hemoglobinas – raudonuosiuose kraujo kūneliuose esantis baltymas. Nitritai jį paverčia forma, kuri deguonies pernešti nebegali, todėl audiniai gauna mažiau deguonies.

Nustačius, kad vanduo užterštas, maistui ir gėrimams ruošti reikia naudoti saugų, reikalavimus atitinkantį centralizuotai tiekiamą arba fasuotą geriamąjį vandenį. Jei kyla klausimų dėl nėštumo metu ar kūdikiui geriamo vandens, verta pasitarti su šeimos ar vaiko gydytoju. Taip pat su gydytoju ar vaistininku patartina aptarti pokyčius tiems, kas serga lėtinėmis ligomis ar vartoja vaistus.

Gyventojai, norintys savarankiškai atlikti vandens kokybės tyrimus, gali kreiptis į akredituotas laboratorijas. Jų sąrašas skelbiamas čia: http://db.nab.lt/ais/accreditation

Kontaktai žiniasklaidai

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.

Parašykite komentarą