Lapkričio 20-ąją minima Pasaulinė vaiko teisių diena primena, kad kiekvienas vaikas turi teisę į sveikatą, saugią aplinką ir apsaugą nuo ligų, kurių galima išvengti. Šios teisės užtikrinimas reiškia ne tik galimybę gauti gydymą susirgus, bet ir ligų prevenciją. Viena veiksmingiausių jos priemonių – skiepai, prisidėję prie sergamumo užkrečiamosiomis ligomis pasaulyje sumažino daugiau kaip 98 proc.
Tačiau ligos, nuo kurių apsaugo skiepai, niekur nedingo. Mažėjant skiepijimo aprėptims, didėja jų sugrįžimo ir plitimo rizika. Lietuvoje pastaraisiais metais vaikų skiepijimo rodikliai išlieka nepakankami, o kai kurių vakcinų aprėptys ir toliau mažėja. Dėl to vis daugiau vaikų lieka neapsaugoti nuo pavojingų vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų.
Skiepijimo aprėptys per mažos
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, geromis laikomos 90–95 proc. siekiančios skiepijimo aprėptys, o norint suvaldyti tymų plitimą būtina, kad nuo šios ligos būtų paskiepyta bent 95 proc. tikslinės populiacijos. Lietuvoje šių rodiklių pasiekti nepavyksta.
2025 m. duomenimis, trečiąja vakcinos nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos doze buvo paskiepyta 88,7 proc. vienų metų vaikų. Pirmąja vakcinos nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) doze paskiepyta 85,8 proc. dvejų metų vaikų, o antrąja – 84,5 proc. septynerių metų vaikų. Aprėptis rodo, kokia tikslinės grupės dalis yra paskiepyta. Daugelio vakcinų skiriama kelios dozės, nes taip susidaro patikimesnė ir ilgiau išliekanti apsauga, todėl svarbu laikytis kalendoriuje numatytų terminų.
Skiepijimo aprėptys nevienodos ir skirtingose savivaldybėse. 2025 m. tik keturiose savivaldybėse pirmąja MMR vakcinos doze paskiepytų dvejų metų vaikų dalis siekė 95 proc., o 46 savivaldybėse nesiekė 90 proc. Antrosios MMR vakcinos dozės 95 proc. aprėptys siekė šešiose savivaldybėse, o 37 savivaldybėse buvo mažesnė nei 90 proc.
„Mažėjančios skiepijimo aprėptys nėra vien statistinis rodiklis – tai reiškia, kad daugėja vaikų, kurie lieka neapsaugoti nuo pavojingų vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų. Ypač neramina skiepijimo nuo tymų aprėptys, kurios Lietuvoje yra žemesnės negu 90 proc., nors siekiant suvaldyti šios itin užkrečiamos ligos plitimą būtina užtikrinti bent 95 proc. ribą. Ligos niekur nedingo – jas suvaldyti padeda būtent skiepai“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Edtita Jegelevičienė.
Tymų rizika auga
Mažėjančių skiepijimo aprėpčių pasekmės ypač akivaizdžios kalbant apie tymus – vieną užkrečiamiausių infekcinių ligų. Ja gali susirgti ir suaugusieji, tačiau ypač svarbu apsaugoti vaikus, nes ši liga gali sukelti sunkių komplikacijų. 2025 m. duomenimis, net 73 proc. tymais susirgusių asmenų nebuvo paskiepyti MMR vakcina. Be to, 64 proc. tymų atvejų buvo susiję su kelionėmis į užsienį. Tai rodo, kad nepakankamos skiepijimo aprėptys nuo tymų sudaro sąlygas įvežtinių ligos atvejų plitimui ir protrūkių atsiradimui.
Tymų virusas plinta oro lašeliais, kai sergantis žmogus kosti, čiaudi ar kalba, todėl užsikrėsti gali ir neskiepytas žmogus, tik trumpai pabuvęs vienoje patalpoje su sergančiuoju. Būtent dėl šio didelio užkrečiamumo net keli neapsaugoti žmonės gali tapti protrūkio pradžia, ypač kai liga atvežama iš kitų šalių.
Vaikai skiepijami ne tik nuo tymų. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso infekcijos (skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai), rotavirusinės infekcijos bei B tipo meningokokinės infekcijos.
Vis dėlto ir kitų vakcinomis valdomų ligų skiepijimo aprėptys nėra pakankamos. Pavyzdžiui, 2025 m. trečiąja vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos doze paskiepyta 79,5 proc. vienų metų vaikų, o trečiąja vakcinos nuo B tipo meningokokinės infekcijos doze – 75,5 proc.
Svarbu pažymėti, kad didelės skiepijimo aprėptys padeda apsaugoti ne tik paskiepytus vaikus, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos būklės ar kitų medicininių priežasčių negali būti skiepijami. Kuo daugiau visuomenės narių yra paskiepyti, tuo mažesnė tikimybė infekcijoms plisti ir pasiekti pažeidžiamiausius žmones.
Apsauga prasideda nuo prevencijos
Vaikų sveikatos apsauga – bendras tėvų, sveikatos priežiūros specialistų ir visos visuomenės rūpestis. Tėvams svarbu sekti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, laiku atvykti skiepytis ir, kilus klausimų ar abejonių, pasitarti su šeimos gydytoju.
Jei vaikas serga lėtine liga, vartoja vaistus arba skiepas buvo praleistas, tolesnį skiepijimo planą verta aptarti su šeimos gydytoju ar vaiko gydytoju. Bendros informacijos apie imunizaciją galima rasti ir Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.
„Vaiko teisė į sveikatą reiškia ne tik galimybę gauti gydymą susirgus, bet ir teisę į ligų prevenciją. Skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių apsaugoti vaikus nuo sunkių infekcijų ir jų komplikacijų. Kartais tėvai abejoja skiepų reikalingumu, nes šiandien retai susiduriame su ligomis, kurios anksčiau keldavo didžiulę grėsmę vaikų gyvybei ir sveikatai. Tačiau būtent dėl skiepijimo šios ligos tapo retesnės. Todėl labai svarbu neprarasti to, ką jau esame pasiekę“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Edtita Jegelevičienė.
Daugiau informacijos apie skiepus rasite čia.
Kontaktai žiniasklaidai
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.



