Siauralapis gaurometis, dar vadinamas ožkarože, daugeliui pažįstamas kaip lietuviška žolelių arbata, savo skoniu primenanti juodąją arbatą, tačiau neturinti kofeino. Dėl to ji dažnai pasirenkama kaip vakaro gėrimas arba alternatyva kavai.
Vis dėlto apie šį augalą skleidžiama nemažai pernelyg drąsių pažadų. Siauralapio gauromečio arbatoje iš tiesų yra įdomių augalinių junginių, tačiau tai nereiškia, kad ji gydo vėžį, valo organizmą nuo sunkiųjų metalų ar gali pakeisti gydytojo paskirtą gydymą.
Kas iš tikrųjų slypi gauromečio lapuose
Gauromečio lapuose aptinkama polifenolių, flavonoidų ir kitų fenolinių junginių. Tarp dažniausiai minimų medžiagų yra oenoteinas B, rutinas, kvercetinas, kavos ir chlorogeno rūgštys.
Šie junginiai laboratoriniuose tyrimuose pasižymėjo antioksidaciniu ir priešuždegiminiu aktyvumu. Tačiau laboratorijoje stebimas poveikis ląstelėms ar ekstraktui nėra tas pats, kas įrodytas gydomasis poveikis žmogui. Dabartiniai tyrimai vis dar riboti, o patikimų klinikinių duomenų apie daugumą internete minimų naudų trūksta.
Antioksidacinis aktyvumas reiškia, kad medžiaga mėgintuvėlyje geba neutralizuoti nestabilias, reaktyvias molekules. Tai tik tyrimo rezultatas, kuris dar nerodo, kaip ta medžiaga veiks žmogaus organizme, kur svarbūs virškinimas, įsisavinimas ir daugybė kitų veiksnių.
Kuo ši arbata gali būti patraukli
1. Ji neturi kofeino
Gauromečio lapų arbata gaminama ne iš arbatmedžio lapų, todėl joje natūraliai nėra kavoje ir juodojoje arbatoje esančio kofeino. Dėl to ją galima rinktis tada, kai norisi šilto gėrimo be stimuliuojančio poveikio.
2. Joje yra augalinių polifenolių
Polifenoliai yra natūralūs augalų junginiai, randami įvairiose daržovėse, uogose, vaisiuose ir žolelėse. Gauromečio sudėtis priklauso nuo augavietės, augalo dalies, džiovinimo ir apdorojimo būdo.
3. Fermentacija keičia arbatos savybes
Fermentuojant lapus pasikeičia jų skonis, kvapas ir kai kurių polifenolių kiekiai. Tyrimai rodo, kad fermentacijos trukmė gali keisti augalinės žaliavos cheminę sudėtį, tačiau nėra pagrindo teigti, kad trumpiau fermentuota arbata automatiškai turi daugiau „vaistinių savybių“. Fermentuojant lapai paprastai sumaigomi ir palaikomi drėgni, kad vyktų natūralūs cheminiai pokyčiai, dėl kurių jie patamsėja ir stipriau kvepia.
4. Ji tradiciškai vartojama šlapimo sistemos negalavimams
Europos vaistų agentūros vertinimu, Epilobium genties augalinė žaliava tradiciškai vartojama esant tam tikriems apatinių šlapimo takų simptomams, taip pat su gerybiniu prostatos padidėjimu susijusiems negalavimams. Tai reiškia tradicinį vartojimą, o ne įrodymą, kad arbata išgydo prostatitą, prostatos ligas ar inkstų akmenis.
Kur reikėtų sustoti
Gauromečio arbatai kartais priskiriama itin daug savybių: esą ji stiprina imunitetą, normalizuoja kraujospūdį, gydo skrandžio opas, naikina virusus, mažina temperatūrą, valo kraują ir net veikia piktybinius auglius. Tokie teiginiai nėra patikimai pagrįsti žmonių klinikiniais tyrimais. Kraujospūdis rodo, kokia jėga kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Padidėjusį kraujospūdį gali nustatyti tik matavimas, nes savijauta apie jį dažnai nieko nepasako.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti pažadus apie vėžio gydymą, radiacinio užteršimo šalinimą, sunkiųjų metalų pašalinimą ar „detoksikaciją“. Arbata negali pakeisti onkologinio, infekcijų, kraujospūdžio ar virškinimo ligų gydymo.
Taip pat nereikėtų kartoti teiginio, kad gauromečio lapuose vitamino C yra 6-7 kartus daugiau nei citrinose. Tokiam palyginimui būtina nurodyti konkrečias tyrimo sąlygas, žaliavos būklę ir matavimo metodą, o patikimų universalių duomenų, leidžiančių taip apibendrinti, nepakanka.
Kaip ją gerti saugiau
Gauromečio arbatą galima vertinti kaip įprastą žolelių gėrimą, o ne kaip stiprų vaistinį preparatą. Renkantis savarankiškai rinktą žaliavą svarbu žinoti, kur augalas buvo surinktas, ar vieta nebuvo užteršta ir ar lapai tinkamai išdžiovinti.
Nėščioms moterims, žindyvėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vartojantiems vaistus prieš reguliariai geriant bet kokią žolelių arbatą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Augalinė žaliava ne visiems vienodai tinka, o kartais gali netikėtai veikti kartu su vaistais.
Jeigu arbata geriama dėl konkrečių simptomų, pavyzdžiui, skausmingo šlapinimosi, kraujo šlapime, karščiavimo, šlapimo susilaikymo ar stiprėjančių pilvo skausmų, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais pirmiausia reikalinga gydytojo konsultacija, o ne bandymas simptomus slopinti vien žolelių arbata.
Siauralapio gauromečio arbata gali būti malonus, kofeino neturintis gėrimas, kuriame randama įvairių augalinių junginių. Tačiau jos vieta yra subalansuotoje mityboje ir kasdieniuose gėrimuose, o ne ligų gydymo teiginiuose.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
