Žalioji arbata dažnai minima kalbant apie širdies ir kraujagyslių sveikatą. Vis dėlto ji nėra vaistas nuo hipertenzijos ir neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo.
Žalioji arbata kraujospūdžiui gali būti tik nedidelė sveikos gyvensenos dalis. Jos poveikis nėra greitas ar vienodas visiems. Be to, svarbu atsižvelgti į kofeino kiekį, vartojamus vaistus ir pasirinktą arbatos formą.
Kas vyksta kraujagyslėse
Žaliojoje arbatoje yra augalinių junginių, vadinamų katechinais. Vienas iš jų – epigalokatechino galatas, trumpinamas EGCG, – siejamas su azoto oksido gamyba organizme. Ši medžiaga padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir išlikti elastingesnėms. Azoto oksidas – tai organizmo gaminama dujinė molekulė, kuri signalizuoja kraujagyslių sienelių raumenims atsipalaiduoti, todėl kraujagyslės platėja.
Kraujospūdžio pokytis, jei jis pasireiškia, neturėtų būti suprantamas kaip staigus poveikis išgėrus vieną puodelį. Naudingas poveikis labiau siejamas su ilgalaikiu kraujagyslių funkcijos palaikymu, mažesniu oksidaciniu stresu ir silpnesniu uždegiminiu fonu.
Kraujospūdis rodo, kokia jėga kraujas spaudžia arterijų sieneles širdžiai plakant ir tarp dūžių. Jis svyruoja visą dieną, todėl vienas matavimas dar nerodo bendros situacijos – patikimesnis vaizdas susidaro matuojant reguliariai.
Tačiau duomenys nėra visiškai vienodi. Žalioji arbata vieniems žmonėms gali būti palanki, o kitiems jos poveikis bus menkas arba nepastebimas.
Kofeinas kai kuriems žmonėms svarbus
Viename maždaug 240 mililitrų puodelyje žaliosios arbatos yra apie 30 miligramų kofeino. Palyginti, tokio pat dydžio užplikytos kavos puodelyje jo būna maždaug 95 miligramai.
Kofeinas trumpam gali kilstelėti kraujospūdį, ypač tiems, kurie jam jautrūs. Dažniausiai šis poveikis susilpnėja per kelias valandas, tačiau žmonės, pajutę širdies plakimą, nerimą ar drebulį, turėtų mažinti kofeino kiekį.
Jei įprasta arbata sukelia nemalonių pojūčių, galima rinktis arbatą be kofeino. Joje išlieka nemažai augalinių antioksidantų, todėl tai gali būti tinkamesnis pasirinkimas jautresniems žmonėms.
Kiek jos gerti
Oficialaus kiekio, kuris būtų nustatytas būtent kraujospūdžiui mažinti, nėra. Vertinimuose dažnai buvo vartojami 3 arba 4 puodeliai per dieną, o ryškesni pokyčiai pastebėti tik po kelių mėnesių.
Tai nereiškia, kad visiems reikia iš karto pereiti prie tokio kiekio. Pradėti galima nuo vieno puodelio ir stebėti, kaip jaučiatės. Gėrimą geriausia rinktis nesaldintą, nes didelis cukraus kiekis mažina bendrą sveikos mitybos naudą. Laipsniškas pokytis ir paprastai lengviau įsilieja į dienos įpročius, be to, leidžia pastebėti, kaip reaguoja organizmas.
Katechinų į arbatą išsiskiria daugiausia per pirmąsias penkias plikymo minutes. Vis dėlto labai ilgai laikyti arbatos puodelyje nebūtina, ypač jei gėrimas tampa pernelyg kartus.
Arbata nėra papildų pakaitalas
Kasdieniam vartojimui saugesnė yra įprasta plikyta žalioji arbata. Koncentruoti ekstraktai ir kapsulės nėra tas pats, kas puodelis gėrimo. Jie gali sukelti pykinimą, pilvo diskomfortą, vidurių užkietėjimą, kilstelėti kraujospūdį, o retais atvejais pakenkti kepenims.
Žalioji arbata taip pat svarbi dėl galimos sąveikos su vaistais. Ji gali mažinti beta adrenoblokatoriaus nadololio veiksmingumą ir keisti kai kurių širdies bei cholesterolio kiekiui mažinti skirtų vaistų poveikį.
Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio ar cholesterolio, prieš pradėdami reguliariai gerti didesnį kiekį arbatos pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Ypač atsargūs turėtų būti nėščiosios, žindančios moterys, vaikai ir žmonės, kuriuos vargina širdies ritmo sutrikimai, nerimas, miego problemos, traukuliai ar dirgliosios žarnos sindromas. Daugiau patikimos informacijos apie mitybą ir sveikatą rasite Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.
Kaip ją gerti be perteklinio cukraus
Žaliąją arbatą galima gerti šiltą arba atvėsintą, pagardinus citrina, mėtomis, bazilikais, imbieru ar apelsino skiltele. Matcha miltelius galima įmaišyti į karštą vandenį, kokteilį ar košę, tačiau tokiu atveju suvartojama visa lapelių dalis, todėl kofeino kiekis gali būti didesnis.
Įdomesnis sotesnis variantas yra japoniškas ochazuke patiekalas, kai žalioji arbata pilama ant ryžių su lašiša ir svogūnų laiškais. Tai jau nebe vien gėrimas, o lengvas patiekalas, kurio skonį galima keisti pagal pasirinktus priedus.
Galiausiai svarbiausia nepamiršti proporcijų. Žalioji arbata gali papildyti subalansuotą mitybą, judėjimą, streso valdymą ir gydytojo paskirtą gydymą, tačiau pati viena aukšto kraujospūdžio problemos neišsprendžia.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.



