Santaros Žinios – Būk Sveikas

Facebook naujienų sraute vėl kažkas dalinasi straipsniu apie stebuklingą uogą, kuri išgydo viską nuo peršalimo iki vėžio. Po juo šimtai komentarų su širdelėmis ir „pasidalinau su mama”. Niekas nepatikrino šaltinio, niekas neperskaitė daugiau nei antraštę. Ir taip veikia dauguma sveikatos dezinformacijos – ji plinta greičiau nei bet kas gali ją paneigti.

Tiesa ta, kad dauguma žmonių tiesiog neturi laiko ar noro gilintis. Patogiau patikėti antrašte, ypač jei ji patvirtina tai, ką jau norėjai girdėti. Būtent čia ir slypi problema – dezinformacija dažnai kalba tai, ką norime išgirsti, o mokslas kartais sako nepatogius dalykus.

Kas iš tikrųjų parašė šitą straipsnį

Pirmas dalykas, kurį reikėtų patikrinti – kas yra autorius. Jei straipsnis pasirašytas „Redakcija” arba visai neturi autoriaus, tai jau raudona vėliavėlė. Tikri sveikatos žurnalistai ar mokslo populiarintojai paprastai turi vardą, pavardę ir kažkokią atsekamą biografiją. Jei googlinant autorių randi tik dešimtis panašių „sensacingų” straipsnių apie stebuklingus vaistus – tai jau atsakymas.

Kita vertus, vien autoriaus vardas dar nieko negarantuoja. Yra žmonių su medicininiu išsilavinimu, kurie skleidžia absoliučią nesąmonę, nes tai atneša pinigų iš knygų pardavimų ar konsultacijų.

Ar šaltinis egzistuoja apskritai

„Mokslininkai nustatė” – klasikinė frazė be jokios nuorodos į konkretų tyrimą, universitetą ar žurnalą. Jei straipsnyje minimas tyrimas, turėtų būti galima jį susirasti. PubMed, Google Scholar arba bent jau nuoroda į patį straipsnį. Jei tokios nuorodos nėra arba ji veda į kito populiaraus portalo straipsnį, kuris irgi cituoja „mokslininkus” be nuorodos – tai ne šaltinis, tai gandų grandinė.

Kiek žmonių dalyvavo tyrime

Čia jau reikia truputėlio kantrybės, nes reikia atsiversti patį tyrimą, o ne tikėti perpasakojimu. Tyrimas su 12 pelių nėra tas pats, kas tyrimas su 3000 žmonių per penkerius metus. Bet antraštėse tas skirtumas dingsta – lieka tik „tyrimas parodė”. Deja, dauguma niekada neatidaro paties tyrimo, todėl niekas ir nepastebi, kad kalbama apie in vitro eksperimentą su ląstelėmis lėkštelėje, o ne apie realų poveikį žmogui.

Kada tai buvo publikuota

Sveikatos naujienos turi keistą savybę – jos „prisikelia” iš numirusių. Straipsnis iš 2015 metų apie kažkokį preparatą staiga vėl pasirodo feisbuke, tarsi būtų šviežia žinia. Per tą laiką galėjo atsirasti naujesnių tyrimų, kurie visiškai paneigė ankstesnes išvadas, arba priešingai – patvirtino jas dar tvirčiau. Data straipsnyje – ne formalumas, o kontekstas, be kurio informacija tampa beverte.

Ar tekstas bando parduoti tau ką nors

Jei straipsnio pabaigoje netikėtai atsiranda nuoroda „užsisakyti dabar su 50% nuolaida” – tai jau nebe žurnalistika, o reklama, apsimetanti naujiena. Sveikatos dezinformacijos verslo modelis dažnai toks paprastas: sukurti baimę arba viltį, o tada tą emociją parduoti kaip papildą, dietą ar kursą. Kuo emocingesnė antraštė, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas nori tavo piniginės, ne sveikatos.

Ką sako kitos, nepriklausomos institucijos

PSO, Europos vaistų agentūra, nacionaliniai sveikatos centrai – nuobodu, žinau, bet jų pozicija paprastai atspindi platesnę mokslinę bendruomenės nuomonę, o ne vieno tyrimo rezultatą. Jei viena „sensacinga” naujiena prieštarauja dešimtims metų kaupto konsensuso, didesnė tikimybė, kad klysta būtent ta naujiena, o ne visa mokslo bendruomenė. Nors, žinoma, ir institucijos kartais klysta – bet tada reikia ieškoti, kas konkrečiai ir kodėl jas kritikuoja, o ne tiesiog priimti pirmą prieštaraujantį balsą kaip tiesą.

Ar antraštė atitinka turinį

Paskutinis, bet gal svarbiausias žingsnis – perskaityti visą tekstą, o ne tik antraštę. Dažnai antraštė sako „Naujas tyrimas: kava sukelia vėžį”, o pačiame straipsnyje trečioje pastraipoje paaiškėja, kad ryšys buvo nustatytas tik žmonėms, geriantiems daugiau nei 10 puodelių per dieną, ir tik koreliacija, ne priežastinis ryšys. Antraštės kuriamos tam, kad būtų paspausta, o ne tam, kad tiksliai perteiktų informaciją. Tai žurnalistikos, o dažniau – marketingo, taisyklė.

Vietoj gražaus sakinio apie kritinį mąstymą

Galėčiau čia parašyti kažką apie „kritinio mąstymo svarbą informacijos amžiuje”, bet nuoširdžiai – tai skamba kaip frazė iš mokyklos vadovėlio, kurios niekas neprisimena po penkių minučių. Realybė paprastesnė: dauguma žmonių dalinasi straipsniais nespėję jų net perskaityti, o algoritmai atlygina būtent už greitą, emocingą reakciją, ne už patikrintą faktą.

Tie septyni žingsniai neišgelbės pasaulio nuo dezinformacijos – ji visada bus greitesnė ir patrauklesnė nei nuobodus faktų tikrinimas. Bet jei bent kartą prieš spausdamas „dalintis” sustosi ir pagalvoji, ar tikrai žinai, kas parašė tą tekstą ir iš kur atsirado skaičiai – tai jau daugiau, nei daro dauguma. O kartais to užtenka, kad neišsiųstum mamai nuorodos į straipsnį apie stebuklingą uogą.