Arbata širdies sveikatai dažnai minima dėl joje esančių augalinių junginių. Naujas ilgalaikis stebėjimas dar kartą atkreipė dėmesį į šį gėrimą, tačiau jo išvadas reikėtų vertinti be skubotų pažadų.
Devynis metus stebėję 485 934 suaugusius Kinijos gyventojus, tyrėjai nustatė, kad reguliariai arbatą geriančių žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo 11 proc. mažesnė nei tų, kurie arbatos negėrė. Vis dėlto tai buvo stebėjimo tyrimas, todėl jis parodė ryšį, o ne įrodė, kad būtent arbata sumažino riziką.
Stebėjimo tyrimas – tai tyrimas, kuriame mokslininkai tik seka žmonių įpročius ir ligas, bet nieko neskiria ir nekeičia. Todėl jis gali parodyti sąsają, tačiau negali atskirti arbatos poveikio nuo kitų gyvenimo būdo skirtumų, pavyzdžiui, mitybos ar judėjimo.
Mažesnė rizika išryškėjo kartu su sveikesniu gyvenimu
Geriausi rezultatai buvo tarp žmonių, kurie ne tik gėrė arbatą, bet ir nerūkė bei reguliariai judėjo. Tai svarbi detalė, nes vienas gėrimas negali atsverti viso gyvenimo būdo.
Arbatos mėgėjų rizika buvo mažesnė ir tarp rūkančiųjų, tačiau šis ryšys buvo silpnesnis. Kitaip tariant, arbata nepanaikina rūkymo žalos ir neturėtų būti laikoma apsauga nuo jos.
Arbatos rūšis tyrime taip pat turėjo reikšmės
Stebėjime palankiausi rezultatai buvo siejami su vidutinio stiprumo, drungna arba kambario temperatūros arbata. Juodoji arbata turėjo nuoseklesnį ryšį su mažesne kraujagyslių ligų rizika nei žalioji, tačiau tai nereiškia, kad ji yra geresnė už žaliąją.
Abi rūšys turi augalinių junginių, tarp jų – katechinų. Šie flavonoidai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir gali slopinti uždegiminius procesus. Juodojoje arbatoje taip pat yra teaflavinų, kurie siejami su uždegimo ir riebalų apykaitos procesais. Flavonoidai – tai augalinių junginių grupė, kuri natūraliai randama daržovėse, vaisiuose ir arbatoje; jie suteikia augalams spalvą ir kartumą.
Platesnės apžvalgos rodo, kad arbata širdies sveikatai gali būti palanki kaip bendros mitybos dalis, ypač tada, kai ji geriama be didelio cukraus kiekio. Tačiau arbatos rūšies nereikėtų paversti varžybomis. Svarbiau reguliarumas, saikas ir bendras gyvenimo būdas.
Šeši puodeliai nėra rekomenduojamas tikslas
Tyrime mažiausia rizika buvo fiksuota tarp žmonių, kurie arbatą gėrė reguliariai ir išgerdavo maždaug 6-8 puodelius per dieną. Vis dėlto gydytojas kardiologas įspėjo šio skaičiaus nelaikyti tiksline norma.
Ankstesni duomenys rodo, kad širdžiai palankūs flavonoidai gaunami geriant maždaug 2-4 puodelius per dieną. Praktiniu orientyru galima laikyti apie 3 puodelius nesaldintos arbatos, tačiau kiekis turėtų priklausyti nuo žmogaus jautrumo kofeinui ir bendros sveikatos.
- Didelis kofeino kiekis gali apsunkinti užmigimą.
- Per stipri arbata kai kuriems žmonėms sukelia nemalonių pojūčių.
- Arbatos naudą gali sumažinti didelis pridėtinio cukraus kiekis.
Kofeinas yra stimuliuojanti medžiaga, todėl jautresniems žmonėms gali greičiau padažnėti pulsas ar atsirasti nerimas, ypač vakare. Jei sergate llétine liga, esate nėščia ar vartojate vaistus, dėl arbatos kiekio pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Per karštos arbatos geriau vengti
Arbata neturėtų būti geriama deginančiai karšta. Tyrime toks gėrimas buvo siejamas su didesne kraujagyslių ligų rizika, o atskiri tyrimai karštus gėrimus sieja ir su didesne skrandžio bei stemplės vėžio rizika.
Praktiškai saugiau luktelėti, kol gėrimas atvės iki malonios temperatūros. Arbatos nereikia plikyti pernelyg ilgai: maždaug 2-3 minučių dažniausiai pakanka, kad išsiskirtų katechinai. Ilgesnis mirkymas gėrimą daro kartesnį ir gali neigiamai paveikti kai kuriuos augalinius junginius.
Cukrų keiskite citrusais ar prieskoniais
Didelis cukraus kiekis gali sumažinti galimą arbatos naudą širdžiai. Skoniui paįvairinti geriau rinktis citriną, apelsino žievelę, mėtas ar cinamoną.
Pienas taip pat gali keisti arbatoje esančių antioksidantų veikimą, nes pieno baltymai su jais jungiasi. Tai nereiškia, kad arbatos su pienu būtina atsisakyti, tačiau jei svarbu gauti kuo daugiau augalinių junginių, paprasta nesaldinta arbata yra aiškesnis pasirinkimas.
Arbata širdies sveikatai gali tapti naudinga mitybos dalimi, tačiau jos nereikėtų laikyti vaistu. Daugiausia naudos tikėtina tada, kai ji geriama saikingai, ne per karšta ir be didelio cukraus kiekio, o kartu nepamirštamas judėjimas, nerūkymas ir subalansuota mityba.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
