Ar išgeriate pakankamai vandens? Skysčių trūkumas veikia ne tik savijautą, bet ir kraujotaką. Kalbant apie vandens kiekį kraujospūdžiui, vienos visiems tinkamos normos nėra – poreikis priklauso nuo žmogaus kūno, gyvenimo būdo ir sveikatos būklės.
Bendra rekomendacija daugeliui suaugusiųjų – per dieną suvartoti bent 8 puodelius vandens, tačiau daliai žmonių reikia daugiau. Skysčių poreikį keičia kūno sudėjimas, fizinis aktyvumas, oro temperatūra, amžius, nėštumas, žindymas ir sveikatos būklė.
Kiek skysčių dažniausiai reikia
Orientacinis bendras skysčių kiekis moterims siekia apie 9 puodelius per dieną, vyrams – apie 13 puodelių. Į šį kiekį įeina ne tik geriamas vanduo, bet ir skysčiai iš sriubų, vaisių, daržovių, pieno bei kitų produktų.
Vis dėlto šie skaičiai nėra griežtas planas kiekvienam žmogui. Karštą dieną, sportuojant ar gausiai prakaituojant skysčių prireikia daugiau. Sergant ūmia liga jų poreikis taip pat gali padidėti, tačiau kai kuriomis lėtinėmis ligomis galioja priešingos rekomendacijos.
Dehidratacija kraujospūdžiui nepalanki
Kai organizmui trūksta vandens, kraujas tampa labiau koncentruotas, o kraujagyslių veikla gali pasikeisti. Dehidratacija taip pat skatina hormonų ir nervų sistemos reakcijas, kurios susiaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį.
Viena iš šių reakcijų susijusi su angiotenzinu II – hormonu, kuris siaurina kraujagysles. Be to, dėl skysčių trūkumo kraujyje gali padidėti natrio koncentracija, o tai apsunkina kraujagyslių atsipalaidavimą. Įsijungusi organizmo „kovok arba bėk“ reakcija taip pat gali paskatinti kraujospūdžio kilimą.
Natris yra mineralas, kuris kartu su vandeniu padeda organizme palaikyti skysčių pusiausvyrą. Jo daugiausia gauname iš valgomosios druskos ir perdirbtų produktų, todėl kraujospūdžio kontekste svarbu žiūrėti ne tik į išgeriamą vandenį, bet ir į maisto sudėtį.
Vandens ir kraujospūdžio ryšys nėra toks paprastas
Stebėjimo duomenys rodo, kad suaugusieji, išgeriantys maždaug 6-8 puodelius paprasto vandens per dieną, rečiau susiduria su aukštu kraujospūdžiu nei tie, kurie geria mažiau. Tačiau toks ryšys savaime neįrodo, kad vien didesnis vandens kiekis apsaugo nuo hipertenzijos.
Nedideliame tyrime sveiki žmonės, padidinę vandens suvartojimą iki bent 8 puodelių per dieną, pastebėjo kraujospūdžio sumažėjimą. Vis dėlto tyrime dalyvavo nedaug žmonių, todėl šio rezultato negalima automatiškai taikyti visiems. Vandens kiekį reikėtų vertinti kartu su mityba, fiziniu aktyvumu, kūno svoriu ir gydytojo rekomendacijomis.
Kaip paprasčiau išgerti daugiau vandens
Jeigu per dieną dažnai pamirštate atsigerti, padeda ne staiga išgertas didelis kiekis, o tolygesnis skysčių paskirstymas. Vandenį patogu gurkšnoti valgant, prieš treniruotę ir po jos. Pravartu turėti daugkartinį butelį šalia darbo vietos – taip lengviau pastebėti, kiek išgeriate per dieną. Tolygus gėrimas lengvesnis ir organizmui: nedideli kiekiai skysčių paprastai sklandžiau pasisavinami nei labai didelis kiekis per trumpą laiką, o geriant palaipsniui kartu lengviau susiformuoja pastovus įprotis.
- Saldžius gazuotus gėrimus pakeiskite paprastu arba gazuotu vandeniu.
- Skoniui suteikite keliais vaisių gabalėliais arba nedideliu kiekiu sulčių.
- Karštu oru ir sportuojant papildomai įvertinkite prakaitavimo kiekį.
- Kokosų ar elektrolitų gėrimus rinkitės tik tada, kai jų iš tiesų reikia.
- Stebėkite šlapimo spalvą ir troškulį, tačiau vien šiais požymiais aklai nesivadovaukite.
Vanduo neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų vaistų nuo kraujospūdžio. Jei vartojate gydymą, jo nenutraukite ir nekeiskite vien dėl to, kad pradėjote gerti daugiau skysčių.
Kada didinti skysčių kiekį nesaugu
Didesnis vandens kiekis tinka ne kiekvienam. Sergant sunkia lėtine inkstų liga, papildomi skysčiai gali dar labiau padidinti kraujospūdį. Širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms kartais būtina riboti skysčius, kad organizme nesikauptų vanduo.
Jeigu turite inkstų, širdies ar kitą lėtinę ligą, prieš keisdami skysčių vartojimą pasitarkite su gydytoju arba dietistu. Tokiu atveju individuali rekomendacija svarbesnė už bendrą 6, 8 ar 13 puodelių normą.
Kraujospūdis rodo, kokia jėga kraujas spaudžia kraujagyslių sienelę, kai širdis jį varo po organizmą. Jį tikslingiausia matuoti reguliariai ir ramybės būsenoje, o apie rezultatus bei skysčių vartojimą aptarti su gydytoju. Pasitarti verta ir nėštumo ar žindymo metu, taip pat jei vartojate vaistus. Daugiau bendros informacijos rasite Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.
Kasdieniam pasirinkimui dažniausiai tinka paprastas vanduo, geriamas nedideliais kiekiais per dieną. Tačiau vien vandens nepakanka kraujospūdžiui kontroliuoti: svarbūs ir gydytojo paskirti vaistai, mažesnis druskos kiekis, reguliarus judėjimas bei bendra sveikatos būklė.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
