2026 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis
Santaros Žinios Būk Sveikas
Judėjimas

Japoniški ilgaamžiškumo principai: 14 kasdienių įpročių, siejamų su ilgesniu gyvenimu

Dalintis
Japoniški ilgaamžiškumo principai: 14 kasdienių įpročių, siejamų su ilgesniu gyvenimu
Asociatyvi nuotrauka „Japoniški ilgaamžiškumo principai: 14 kasdienių įpročių, siejamų su ilgesniu gyvenimu“ (Difference engine / Wikimedia Commons, CC BY-SA 4.0)

Japonija dažnai minima kalbant apie ilgą gyvenimą, tačiau svarbu nepamiršti vieno dalyko: jokia taisyklė savaime negarantuoja, kad žmogus sulauks šimto metų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Japonijoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2023 metais siekė 83,9 metų. Tai aukštas rodiklis, tačiau jis nereiškia, kad visi šalies gyventojai sulaukia 100 metų.

Vis dėlto japoniški ilgaamžiškumo principai įdomūs tuo, kad dauguma jų susiję ne su stebuklingais papildais, o su kasdieniais pasirinkimais: saikiu valgymu, judėjimu, poilsiu, ryšiu su gamta ir gyvenimo prasme.

14 principų, susijusių su ilgesniu gyvenimu

1. Sustoti dar nepasiekus sotumo.
Japonijoje žinoma „hara hachi bu“ taisyklė skatina valgyti tiek, kad skrandis nebūtų perpildytas. Tai nėra tikslus medicininis receptas, tačiau lėtesnis valgymas ir mažesnės porcijos padeda geriau pajusti, kada alkis jau numalšintas. Sotumo signalai iš virškinimo trakto smegenis pasiekia ne iš karto, todėl valgant skubant lengva suvalgyti daugiau, nei reikia.

2. Rytą pradėti be skubėjimo.
Ankstyvas pabudimas šaltinyje siejamas su aiškesniu dienos ritmu ir geresne nuotaika. Vis dėlto svarbiausia ne keltis konkrečią valandą, o pakankamai išsimiegoti ir laikytis pastovesnio režimo.

3. Gerti žaliąją arbatą.
Žalioji arbata yra įprasta Japonijos kultūros dalis. Joje yra kofeino ir polifenolių, tačiau moksliniai duomenys apie jos poveikį įvairioms ligoms išlieka nevienodi. Gėrimą galima rinktis vietoj saldžiųjų gėrimų, bet žaliosios arbatos ekstraktai nėra tas pats, kas paprastas puodelis arbatos.

4. Rinktis įvairius pusryčius.
Tradicinius japoniškus pusryčius gali sudaryti ryžiai, miso sriuba, žuvis, daržovės ir marinuoti produktai. Tokia įvairovė primena, kad subalansuotoje mityboje vietos gali būti ir baltymams, ir daržovėms, ir grūdiniams produktams.

5. Miegoti patogiai.
Futonas ir miegas ant grindų yra japoniškos buities dalis, tačiau nėra pagrindo teigti, kad toks miego būdas savaime pagerina laikyseną ar garantuoja gilesnį miegą. Svarbiau pasirinkti patogų čiužinį, laikytis pastovaus režimo ir pakankamai ilsėtis.

6. Daugiau vaikščioti.
Ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu ir lengva rytinė mankšta leidžia daugiau judėti be sudėtingos sporto programos. Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveiko senėjimo pagrindų.

7. Nesėdėti visą dieną.
Daugiau judėti galima atliekant namų ruošos darbus, dirbant sode, lipant laiptais ar trumpam išeinant pasivaikščioti. Naudinga ne tik viena treniruotė per savaitę, bet ir dažnesnis atsistojimas bei pajudėjimas dienos metu.

8. Užsiimti menu.
Tapyba, muzika, keramika, mezgimas ar fotografija nebūtinai turi tapti darbu. Kūryba suteikia malonumo, padeda išlaikyti smalsumą ir užpildo dieną prasminga veikla.

9. Vakare rinktis ramią vonią.
Šilta vonia gali tapti maloniu perėjimu iš aktyvios dienos į poilsį. Vis dėlto vanduo neturėtų būti per karštas, ypač žmonėms, turintiems kraujospūdžio ar širdies problemų.

Kraujospūdis rodo, kokia jėga kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai širdis jį pumpuoja. Šiltame vandenyje kraujagyslės plečiasi, todėl kai kuriems žmonėms po karštos vonios gali svaigti galva, ypač staiga atsistojus. Todėl vonią verta rinktis ne per karštą ir iš jos kilti lėtai.

10. Skirti laiko tylai ir meditacijai.
Meditacija nebūtinai turi reikšti sudėtingą techniką. Keliolika minučių ramaus kvėpavimo, dėmesio kūno pojūčiams ar tylos gali padėti sumažinti dienos įtampą.

11. Įtraukti fermentuotų produktų.
Miso, raugintos daržovės ir kiti fermentuoti produktai gali paįvairinti mitybą. Tačiau jų nereikėtų vartoti vien dėl pažado sustiprinti imunitetą ar „sutvarkyti“ žarnyną. Svarbiausia išlieka įvairus maistas.

Fermentacija – tai procesas, kai maisto produktuose esantys mikroorganizmai, pavyzdžiui, bakterijos ar mielės, pakeičia dalį medžiagų, todėl pasikeičia skonis ir galiojimo laikas. Raugintos daržovės bei miso paprastai būna sūrūs, todėl verta pasižiūrėti į maisto etiketę ir druskos kiekį.

12. Prižiūrėti augalus.
Sodininkystė sujungia judėjimą, buvimą lauke ir rūpinimąsi gyvu dalyku. Net balkone auginamos prieskoninės žolelės gali suteikti dienai daugiau veiklos.

13. Pastebėti, už ką galima dėkoti.
Dėkingumas padeda atkreipti dėmesį ne tik į problemas, bet ir į tai, kas gyvenime jau yra gera. Tai gali būti artimi žmonės, sveikata, mėgstamas maistas ar ramus rytas.

14. Turėti savo ikigai.
Ikigai dažnai aiškinamas kaip priežastis keltis ryte. Tai gali būti darbas, šeima, hobis, savanorystė ar noras padėti kitiems. Gyvenimo prasmės jausmas ir prasminga veikla siejami su geresne savijauta vyresniame amžiuje.

Nuo ko pradėti

Nebūtina vienu metu pakeisti viso gyvenimo. Pradžiai pakanka pasirinkti du ar tris dalykus: valgyti lėčiau, dažniau vaikščioti, susirasti malonią kūrybinę veiklą arba į dienotvarkę įtraukti ramesnį vakarą.

Keisti įpročius palaipsniui lengviau, nes pripranta ir kūnas, ir dienotvarkė. Nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vartojantiems vaistus mitybos bei fizinio krūvio pokyčius rekomenduojama aptarti su gydytoju ar vaistininku. Bendros informacijos apie sveiką gyvenseną galima rasti Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.

Ilgaamžiškumas nepriklauso nuo vienos arbatos, vienos porcijos ar miego ant grindų. Daug daugiau reikšmės turi ilgalaikis derinys: įvairi mityba, judėjimas, pakankamas miegas, ryšiai su žmonėmis ir veikla, suteikianti gyvenimui prasmę.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.

Parašykite komentarą