2026 m. lapkričio 18 d., trečiadienis
Santaros Žinios Būk Sveikas
Judėjimas

Antibiotikų vartojimas Lietuvoje 2025 m. sumažėjo ir susilygino su ES vidurkiu

Dalintis
Antibiotikų vartojimas Lietuvoje 2025 m. sumažėjo ir susilygino su ES vidurkiu
Asociatyvi nuotrauka „Antibiotikų vartojimas Lietuvoje 2025 m. sumažėjo ir susilygino su ES vidurkiu“ (Engin_Akyurt / Pixabay)

Europos supratimo apie antibiotikus dienos proga Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė naujausius 2025 m. antibiotikų suvartojimo duomenis. Lietuvoje sistemiškai veikiančių antibakterinių vaistinių preparatų (ATC grupė J01) suvartojimas 2025 m., palyginti su 2024 m., sumažėjo ir siekė 19,0 VTD / 1000 gyventojų per dieną (2024 m. rodiklis – 19,5 VTD / 1000 gyv. per dieną). ECDC duomenimis bendra ES suvartojimo tendencija taip pat rodo mažėjimą: nuo 2024 m. ES vidurkis sumažėjo nuo 20,3 iki 19,0 VTD / 1000 gyv. per dieną.

VTD (apibrėžtoji paros dozė) yra standartinis matavimo vienetas, padedantis palyginti vaistų suvartojimą skirtingose šalyse ar sektoriuose nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Tai statistinis rodiklis, o ne faktiškai kiekvienam pacientui paskirta dozė.

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose antibiotikų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo nuo 17,2 iki 16,7 VTD / 1000 gyventojų per dieną ir išliko mažesnis nei ES vidurkis (17,3 VTD / 1000 gyventojų per dieną). Struktūroje dominuoja plataus spektro penicilinai (J01CA), šiek tiek dažniau skiriami siauro spektro antibiotikai. Makrolidų ir linkozamidų suvartojimas nuo 2021 m. nuosekliai didėja.

Pagal sistemiškai veikiančių antibakterinių vaistinių preparatų (J01) suvartojimą ligoninėse Lietuva 2025 m. 1,4 karto viršijo ES vidurkį (Lietuvoje – 2,29, ES – 1,67 VTD / 1000 gyv. per dieną) ir užėmė trečią vietą po Maltos (3,0 VTD / 1000 gyv. per dieną) ir Graikijos (2,7 VTD / 1000 gyv. per dieną). Palyginti su 2024 m. (2,25 VTD / 1000 gyv. per dieną), suvartojimas Lietuvos ligoninėse padidėjo. Taip pat 2025 m. Lietuvoje stebimas glikopeptidų, III ir IV kartos cefalosporinų, monobaktamų, karbapenemų, fluorochinolonų, polimiksinų, piperacilino su beta-laktamzės inhibitoriumi, linezolido, tedizolido ir daptomicino procentinės dalies sumažėjimas (nuo 19,9 iki 16,0 proc.) bendrame ligoninių sektoriaus sistemiškai veikiančių antibakterinių vaistų suvartojime.

Vertinant pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „AWaRe“ antibiotikų klasifikaciją, Pagrindinės (Access) antibiotikų grupės dalis 2025 m. Lietuvoje sumažėjo iki 64,4 proc. ir nukrito žemiau ES Tarybos rekomenduojamos 65 proc. ribos.

PSO „AWaRe“ klasifikacija antibiotikus skirsto į tris grupes: Pagrindinius (Access), Stebimus (Watch) ir Atsarginius (Reserve). Pagrindiniai skirti dažnoms infekcijoms gydyti, o atsarginiai paprastai paliekami sunkioms, atsparių bakterijų sukeltoms infekcijoms.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kompensuojamų antimikrobinių vaistinių preparatų (AMVP), skiriamų ambulatoriniam gydymui, receptų skaičius sumažėjo – 2025 m. Lietuvoje kompensuojami AMVP, skiriami ambulatoriniam gydymui, buvo išduoti pagal 162 586 receptus (2024 m. – pagal 216 586 receptus). Ši tendencija vyrauja visose Lietuvos apskrityse.

Pagal ligoninių Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje pateiktus duomenis AMVP suvartojimas 2025 m., palyginti su 2024 m., padidėjo bendrojo pobūdžio (atitinkamai 540,9 ir 557,0 VTD / 1000 lovadienių), o sumažėjo palaikomojo gydymo ir slaugos (atitinkamai 101,7 ir 98,9 VTD / 1000 lovadienių) bei specializuotose ligoninėse (atitinkamai 177,6 ir 127,4 VTD / 1000 lovadienių).

Išsamūs Antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo 2025 m. duomenys skelbiami Higienos instituto interneto svetainėje čia.

Informaciją apie Europos supratimo apie antibiotikus dieną galite rasti ECDC interneto svetainėje čia.

Informaciją apie Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę galite rasti PSO interneto svetainėje čia. Antimikrobinis atsparumas reiškia, kad bakterijos nebejautrios vaistams, todėl infekcijas gydyti tampa sunkiau. Antibiotikai veikia bakterijas, bet ne virusus, todėl dėl jų skyrimo ir vartojimo reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o paskirto gydymo nenutraukti savavališkai. Bendrą informaciją rasite PSO svetainėje.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro Pacientų saugos skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Uždavinytė el. paštu [email protected].

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.

Parašykite komentarą