Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl vaikų imuninė sistema yra tokia jautri

Kiekvienas tėvas puikiai žino tą jausmą, kai vaikas vėl grįžta iš darželio su snargliu, o tu jau iš anksto žinai, kad artimiausi savaitgaliai bus skirti sergantiems mažyliams. Bet žinote ką? Tai visiškai normalu! Vaikų imuninė sistema yra tarsi jaunas kareivis, kuris dar tik mokosi atpažinti priešus ir su jais kovoti.

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai turi dar tik mamytės perduotus antikūnus, kurie pamažu išnyksta. Tada prasideda tikrasis iššūkis – vaikų organizmas turi susipažinti su šimtais virusų ir bakterijų, išmokti juos atpažinti ir sukurti savo gynybos mechanizmus. Tai tarsi mokytis važiuoti dviračiu – kritimų bus, bet kiekvienas kritimas moko išlaikyti pusiausvyrą.

Darželio amžiaus vaikai gali sirgti net 8-12 kartų per metus, ir tai yra absoliuti norma! Jų imuninė sistema kaip tik ir stiprėja per šiuos susidūrimus su ligomis. Tačiau yra didžiulis skirtumas tarp normalaus imuniteto formavimosi ir nuolatinių komplikuotų ligų, kurios trukdo vaikui normaliai augti ir vystytis.

Mityba – pagrindinis imuniteto ramstis

Jei manote, kad vaikų mityba yra tik apie tai, kad jie nealkani, turiu jus nustebinti! Tai vienas galingiausių įrankių formuojant stiprų imunitetą. Ir ne, čia ne apie brangius supermaistus ar egzotiškus produktus.

Žarnynas yra tikra imuniteto tvirtovė – net 70% visų imuninių ląstelių gyvena būtent čia! Todėl sveikas žarnynas = stiprus imunitetas. Ką tai reiškia praktiškai? Fermentuoti produktai yra tikri superherojai – natūralus jogurtas, kefyras, raugintos daržovės. Taip, žinau, ne kiekvienas vaikas jas valgo su entuziazmu, bet galima pradėti nuo mažų porcijų, įmaišyti į patiekalus, kuriuos jie mėgsta.

Skaiduliniai produktai – tai maistas jūsų vaikų gerųjų bakterijų armijai. Vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai. Nesistenkite iš karto pakeisti visų šeimos mitybos – pradėkite nuo mažų žingsnių. Gal šiandien pusryčiams vietoj baltų bandelių pasiūlysite avižinę košę su uogomis? O vakarienei pridėsite daugiau spalvingų daržovių?

Vitaminas D – saulės dovana imunitetui

Čia bus truputį mokslo, bet pažadu – suprantamai! Vitaminas D yra ne tik apie stiprius kaulus. Jis tiesiogiai aktyvuoja imuninių ląstelių veiklą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių organizme pakanka vitamino D, žymiai rečiau serga kvėpavimo takų ligomis.

Problema ta, kad Lietuvoje saulės spindulių intensyvumas tinkamas vitamino D sintezei odoje yra tik nuo balandžio iki rugsėjo, ir tai tik vidurdienio valandomis. O kas nutinka žiemą? Teisingai – vitamino D trūkumas!

Praktiniai patarimai dėl vitamino D:

• Kūdikiams ir vaikams iki 18 metų rekomenduojama 400-600 TV per dieną
• Žiemos metu šią dozę galima didinti iki 1000 TV pasitarus su gydytoju
• Geriau rinktis lašelius aliejinėje formoje – jie geriau įsisavinami
• Vitamino D yra riebiose žuvyse, kiaušinių tryniuose, bet iš maisto jo nepakanka

Aš pati savo vaikams duodu vitamino D visus metus, net vasarą, nes mes tiesiog nepraleisdžiame pakankamai laiko saulėje tinkamu paros metu. Ir žinote ką? Pastebėjau realų skirtumą!

Miegas – nepelnytai pamirštas imuniteto stiprintojas

Jei galėčiau išrinkti VIENĄ svarbiausią dalyką vaikų imunitetui, tai būtų miegas. Rimtai! Miego metu organizmas gamina citokinus – baltymus, kurie kovoja su infekcijomis ir uždegimu. Kai vaikas miega per mažai, šių svarbių medžiagų gamyba sumažėja, ir štai jums – lengvesnis sergamumas.

Kiek vaikai turėtų miegoti? Daugiau nei jūs manote:

• Kūdikiai (4-12 mėn.) – 12-16 valandų per parą
• Mažieji (1-2 metai) – 11-14 valandų
• Ikimokyklinio amžiaus (3-5 metai) – 10-13 valandų
• Mokyklinio amžiaus (6-12 metų) – 9-12 valandų

Bet čia ne tik apie valandų skaičių! Miego kokybė yra lygiai taip pat svarbi. Sukurkite miego ritualą – vonia, rami knygelė, tamsi ir vėsi kambario temperatūra (apie 18-20 laipsnių). Ir prašau, prašau – jokių ekranų bent valandą prieš miegą! Mėlyna šviesa iš planšečių ir telefonų trikdo melatonino gamybą ir gadina miego kokybę.

Judėjimas ir laikas gamtoje

Šiuolaikiniai vaikai praleidžia per daug laiko uždarose patalpose. Darželis, namai, automobilyje tarp jų – ir štai jau praėjo diena. O juk mūsų vaikai yra sukurti judėti! Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, padeda imuninėms ląstelėms geriau cirkuliuoti organizme ir greičiau pasiekti užkrėtimo vietą.

Bet nesupraskit manęs klaidingai – nebūtina vesti vaikų į sporto būrelius nuo trejų metų. Pakanka paprasčiausio laisvo žaidimo lauke! Kasdien bent valanda lauke, nesvarbu, koks oras. Taip, net kai lyja ar šalta. Tiesiog tinkamai apsirenkite.

Ir dar vienas nuostabus dalykas apie laiką gamtoje – vaikai ten natūraliai susiduria su įvairiais mikroorganizmais, kurie treniruoja jų imuninę sistemą. Tai vadinama „higieninė hipotezė” – pernelyg sterili aplinka iš tiesų gali pakenkti imuniteto vystymuisi. Leiskite vaikams žaisti purve, liesti medžius, tyrinėti gamtą. Žinoma, po to nusiprausime rankas, bet nebijokime šiek tiek nešvaros!

Streso valdymas ir emocinė sveikata

Galbūt stebėsitės, bet vaikai taip pat patiria stresą, ir jis tiesiogiai veikia jų imunitetą. Lėtinis stresas didina kortizolo lygį, o tai slopina imuninės sistemos veiklą. Vaikai gali stresą patirti dėl įvairių priežasčių – naujas darželis, tėvų konfliktai, per didelis akademinis krūvis, netgi nuolatinė skuba ir chaotiškas dienos režimas.

Kaip padėti vaikui valdyti stresą? Pirmiausia – stabilumas ir nuspėjamumas. Vaikai jaučiasi saugūs, kai žino, ko tikėtis. Reguliarus dienos režimas, ritualai, šilti santykiai šeimoje – visa tai sukuria saugumo jausmą.

Taip pat svarbu mokytis atpažinti vaiko streso požymius. Kai kurie vaikai tampa irzlūs, kiti – pernelyg tylūs, treti pradeda blogiau miegoti ar valgyti. Būkite dėmesingi, kalbėkitės su vaikais apie jų jausmus, leiskite jiems išreikšti emocijas. Ir žinote kas nuostabu? Paprastas apkabinimas sumažina streso hormonų lygį ir padidina oksitocino – „meilės hormono” – gamybą!

Ką daryti, kai vaikas vis tiek serga

Gerai, dabar jau žinote visus tuos nuostabius dalykus, kurie stiprina imunitetą. Bet realybė tokia – vaikai vis tiek sirgs. Ir tai gerai! Kiekviena persirgta liga yra tarsi treniruotė imuninei sistemai. Tačiau yra keletas dalykų, kurių NEDARYTI sergant:

Antibiotikai ne visada yra atsakymas. Dauguma vaikų peršalimų yra virusinės kilmės, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Nereikalingas antibiotikų vartojimas ne tik nepadeda, bet ir kenkia – naikina naudingąsias žarnyno bakterijas ir prisideda prie antibiotikų atsparumo problemos. Pasitikėkite gydytoju, bet nebijokite paklausti, ar antibiotikai tikrai būtini.

Nedaužykite temperatūros per anksti. Karščiavimas yra organizmo gynybos mechanizmas – padidėjusi temperatūra padeda kovoti su infekcija. Jei vaikas toleruoja 38-38,5 laipsnių temperatūrą ir jaučiasi neblogai, neskubėkite duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Žinoma, jei vaikas labai kenčia, temperatūra labai aukšta arba jis yra linkęs į febrilius traukulius – tai kita istorija.

Sergant svarbiausia – daug skysčių, poilsis ir meilė. Taip paprasta ir taip veiksminga! Organizmas pats puikiai žino, kaip pasveikti, jam tik reikia laiko ir paramos.

Kai imunitetas tikrai reikalauja dėmesio

Yra situacijų, kai dažnas sergamumas nėra normalus imuniteto formavimasis, o signalas, kad kažkas negerai. Būtinai kreipkitės į imunologą, jei:

• Vaikas serga daugiau nei 12 kartų per metus
• Ligos dažnai komplikuojasi (sinusitai, plaučių uždegimai, ausų uždegimai)
• Reikia antibiotikų kurso daugiau nei 4 kartus per metus
• Vaikas blogai auga ir priaugą svorį
• Pasikartojančios grybelinės infekcijos
• Šeimoje yra imunodeficitų istorija

Kartais už dažno sergamumo gali slėpti alergijos, adenoidų problemos, gastroezofaginio refliukso liga ar kiti sutrikimai, kuriuos galima ir reikia gydyti.

Kasdienybė, kuri keičia viską

Žinote, kas labiausiai džiugina? Tai, kad dauguma dalykų, kurie stiprina vaikų imunitetą, yra paprasti kasdieniai įpročiai. Nereikia brangių papildų, stebuklingų vaistų ar sudėtingų procedūrų. Reikia nuoseklumo, kantrybės ir meilės.

Pradėkite nuo vieno dalyko. Gal šią savaitę pasistenkite, kad vaikas gautų pakankamai miego? Kitą savaitę įtrauksite daugiau daržovių į mitybą? Po to pradėsite duoti vitamino D? Maži žingsniai, bet nuoseklūs, duoda geriausius rezultatus.

Ir atminkite – jūs esate puikūs tėvai net tada, kai jūsų vaikas serga. Sergamumas yra natūrali vaikystės dalis. Jūsų užduotis nėra užauginti vaiko, kuris niekada neserga (tai neįmanoma!), o sukurti sąlygas, kad jo organizmas būtų pakankamai stiprus kovoti su ligomis ir greitai pasveikti.

Taip pat būkite malonūs sau. Tėvystė ir taip yra iššūkis, o kai vaikas serga – dar didesnis. Neapkaltinkite savęs, jei ne visada pavyksta viską daryti „teisingai”. Darykite, ką galite, su meile ir kantrybe, ir tai bus daugiau nei pakankamai. Jūsų vaikai auga, jų imunitetas stiprėja, ir kiekvienas persirgtas peršalimas juos daro stipresnius ateičiai. O jūs, mylintys tėvai, esate šalia – ir tai svarbiausia!