Santaros Žinios – Būk Sveikas

Alergijų epidemija šiuolaikiniame pasaulyje

Šiandien alerginės reakcijos tapo tikra XXI amžiaus epidemija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, įvairaus tipo alergijomis serga maždaug 30-40% planetos gyventojų, o Lietuvoje šis skaičius siekia apie 25%. Dar labiau neramina tai, kad per pastaruosius 50 metų sergamumas alergijomis išaugo net kelis kartus, ypač tarp vaikų ir jaunų žmonių.

Alergija – tai pakitusi organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios daugumai žmonių yra visiškai nekenksmingos. Alergenais gali tapti žiedadulkės, namų dulkių erkutės, maisto produktai, vaistai, vabzdžių įkandimai ir daugybė kitų medžiagų. Kai kurie žmonės tiesiog gimsta su polinkiu į alergijas, kiti jas įgyja gyvenimo eigoje.

Dažnai žmonės kankinasi metų metus, nežinodami, kas sukelia jų organizmo reakcijas – čiaudulį, nosies užgulimą, odos bėrimus ar virškinimo sutrikimus. Tačiau šiuolaikinė medicina siūlo įvairius būdus nustatyti alergenus ir efektyviai kontroliuoti alergines reakcijas. Pirmasis žingsnis šiame kelyje – tinkamai pasiruošti alerginiams tyrimams.

Kada reikėtų susimąstyti apie alerginius tyrimus?

Nors kai kurie alergijos simptomai gali būti panašūs į peršalimo ar kitų ligų požymius, yra keletas aiškių signalų, kad verta pagalvoti apie alerginius tyrimus:

• Pasikartojantys čiaudulio priepuoliai, ypač tam tikru metų laiku
• Nuolatinis nosies užgulimas ar varvėjimas, nesant peršalimo
• Niežtintys, paraudę, ašarojantys akių obuoliai
• Odos bėrimai, dilgėlinė ar egzema, atsirandantys po kontakto su tam tikromis medžiagomis
• Pasikartojantys virškinimo sutrikimai po tam tikrų maisto produktų vartojimo
• Dusulys ar švokštimas kvėpuojant, ypač fizinio krūvio metu
• Anafilaksijos epizodai – staigios, gyvybei pavojingos alerginės reakcijos

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei simptomai kartojasi tam tikru metų laiku (pavyzdžiui, žiedadulkių sezonu) arba po kontakto su konkrečiomis medžiagomis – gyvūnais, dulkėmis, tam tikrais maisto produktais. Jei pastebite, kad simptomai blogėja namuose, darbe ar kitoje konkrečioje aplinkoje, tai taip pat gali būti alergijos požymis.

Pagrindiniai alerginių tyrimų tipai ir jų ypatumai

Prieš vykstant pas alergologą, verta susipažinti su pagrindiniais tyrimų tipais, kurie gali būti jums paskirti:

Odos dūrio mėginiai

Tai dažniausiai atliekamas ir patikimiausias alergijos nustatymo tyrimas. Jo metu ant dilbio ar nugaros odos užlašinami maži kiekiai įvairių potencialių alergenų ekstraktų, tada oda lengvai įduriama specialiu įrankiu, kad alergenai patektų į paviršinius odos sluoksnius. Jei per 15-20 minučių aplink dūrio vietą atsiranda paraudimas ir patinimas (pūkšlė), tai rodo alergiją tam tikram alergenui.

Šio tyrimo privalumai – greitas rezultatas, galimybė vienu metu ištirti reakciją į daugybę alergenų. Tačiau prieš tyrimą reikia nutraukti antihistamininių vaistų vartojimą (paprastai 5-7 dienas), nes jie gali iškreipti rezultatus. Taip pat tyrimas nerekomenduojamas žmonėms, turintiems sunkių odos ligų ar anksčiau patyrusiems anafilaksiją.

Kraujo tyrimai (specifinis IgE)

Šie tyrimai matuoja specifinių imunoglobulino E (IgE) antikūnų, kuriuos organizmas gamina prieš konkrečius alergenus, kiekį kraujyje. Pagrindiniai šio tyrimo privalumai – nereikia nutraukti antihistamininių vaistų vartojimo, mažesnė anafilaksijos rizika, galimybė tirti žmones su išplitusiomis odos ligomis.

Tačiau kraujo tyrimai yra brangesni, rezultatų tenka laukti ilgiau (paprastai kelias dienas), o jautrumas gali būti mažesnis nei odos mėginių. Be to, teigiamas IgE rezultatas ne visada reiškia klinikinę alergiją – kartais organizmas gamina antikūnus, bet simptomai nepasireiškia.

Provokaciniai mėginiai

Tai tikslesni, bet sudėtingesni tyrimai, atliekami tik specializuotose klinikose. Jų metu pacientui kontroliuojamomis sąlygomis duodama nedidelė įtariamo alergeno dozė (per nosį, burną ar įkvepiant) ir stebima, ar pasireiškia alerginė reakcija. Šie tyrimai atliekami, kai odos ar kraujo tyrimai duoda neaiškius rezultatus arba nesutampa su paciento simptomais.

Provokaciniai mėginiai kelia didesnę alerginės reakcijos riziką, todėl jie visada atliekami gydytojui prižiūrint, turint pasirengus skubios pagalbos priemones.

Daugiau apie alerginių tyrimų būdus galite paskaityti portale https://klinikadrauge.lt/paslaugos/alergologiniai-tyrimai-ir-alergenu-programos/.

Kaip tinkamai pasiruošti alerginiams tyrimams?

Tinkamas pasiruošimas alerginiams tyrimams gali stipriai paveikti rezultatų tikslumą. Štai keletas svarbių patarimų:

1. Pasikonsultuokite su šeimos gydytoju – prieš kreipiantis į alergologą, verta apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins jūsų simptomus ir, jei reikia, išrašys siuntimą pas specialistą.
2. Nutraukite antihistamininių vaistų vartojimą – jei planuojami odos dūrio mėginiai, turite nutraukti antihistamininių vaistų vartojimą mažiausiai 5-7 dienas prieš tyrimą (kai kurių vaistų – net iki 10 dienų). Būtinai pasitarkite su gydytoju, nes staigus kai kurių vaistų nutraukimas gali būti pavojingas.
3. Veskite simptomų dienoraštį – bent mėnesį prieš vizitą fiksuokite, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia simptomai, ką valgėte, kokius vaistus vartojote, kokioje aplinkoje buvote. Tai padės gydytojui nustatyti galimus alergenus.
4. Paruoškite medicininę istoriją – surinkite informaciją apie savo ir šeimos narių alergijas, kitas lėtines ligas, vartojamus vaistus, ankstesnius alerginius tyrimus.
5. Atsineškite vaistų sąrašą – gydytojui svarbu žinoti visus jūsų vartojamus vaistus, įskaitant vitaminus ir maisto papildus, nes kai kurie jų gali paveikti tyrimų rezultatus.

Jei įtariate maisto alergiją, gydytojas gali paprašyti prieš tyrimą laikytis tam tikros dietos. Paprastai rekomenduojama vengti įtariamų alergenų 1-2 savaites prieš tyrimą, tačiau tikslias rekomendacijas suteiks specialistas.

Dažniausios klaidos ir mitai apie alerginius tyrimus

Alergijos srityje gausu klaidingų įsitikinimų, kurie gali sutrukdyti gauti tinkamą diagnozę ir gydymą:

Mitas: Naminiai alergijos testai yra patikimi

Rinkoje gausu įvairių „pasidaryk pats” alergijos testų rinkinių, tačiau jų patikimumas dažnai abejotinas. Kai kurie jų naudoja nepatvirtintus mokslinius metodus, pavyzdžiui, plaukų analizę ar elektroderminį testavimą, kurie neturi mokslinio pagrindo alergijų diagnostikoje. Patikimiausi yra tik medicinos įstaigose atliekami standartizuoti tyrimai, prižiūrimi kvalifikuotų specialistų.

Klaida: Teigiamas testo rezultatas visada reiškia kliniškai reikšmingą alergiją

Teigiamas alerginio tyrimo rezultatas rodo tik tai, kad organizmas gamina antikūnus prieš tam tikrą medžiagą, tačiau tai nebūtinai sukelia kliniškai reikšmingus simptomus. Pavyzdžiui, iki 20% žmonių turi teigiamus odos mėginius žiedadulkėms, nors jokių simptomų nejaučia. Todėl tyrimų rezultatus visada reikia vertinti kartu su paciento simptomais ir medicinine istorija.

Mitas: Alergija visada pasireiškia iškart po kontakto su alergenu

Nors kai kurios alerginės reakcijos (pvz., anafilaksija) pasireiškia per minutes, kitos gali vystytis lėčiau. Maisto alergijos simptomai kartais pasirodo tik po kelių valandų ar net dienų. Todėl svarbu tiksliai fiksuoti visus simptomus ir jų pasireiškimo laiką, net jei iš pradžių nematote akivaizdaus ryšio su konkrečiu alergenu.

Klaida: Savarankiškas gydymas antihistamininiais vaistais

Daug žmonių, pajutę alergijos simptomus, pradeda savarankiškai vartoti antihistamininius vaistus, nesikreipdami į gydytoją. Tai gali maskuoti simptomus ir apsunkinti tikslios diagnozės nustatymą. Be to, ilgalaikis nekontroliuojamas vaistų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį.

Ką daryti po alerginių tyrimų?

Gavus tyrimų rezultatus, prasideda svarbus etapas – tinkamas alergijos valdymas:

Alergeno vengimo strategijos

Jei nustatyta alergija konkrečiai medžiagai, pirmasis žingsnis – sukurti strategiją, kaip jos išvengti. Tai gali reikšti:

• Namų aplinkos modifikavimą (specialūs filtrai, hipoalerginiai čiužiniai ir pagalvės, drėgnas valymas)
• Dietos keitimą, atsisakant alergiją sukeliančių maisto produktų
• Žiedadulkių sezono planavimą (pvz., mažiau laiko praleidžiant lauke intensyvios žiedadulkių sklaidos metu)
• Aprangos ir kosmetikos priemonių parinkimą, vengiant alergenų

Gydytojas alergologas padės sudaryti individualų planą, pritaikytą jūsų gyvenimo būdui ir alergijos tipui.

Medikamentinis gydymas

Priklausomai nuo alergijos tipo ir sunkumo, gydytojas gali rekomenduoti:

• Antihistamininius vaistus – blokuoja histamino poveikį, mažina niežėjimą, čiaudulį, nosies sekreciją
• Kortikosteroidus – mažina uždegimą (nosies purškalai, inhaliatoriai, kremai)
• Leukotrieno antagonistus – padeda kontroliuoti astmos ir alerginio rinito simptomus
• Biologinę terapiją – naujausias gydymo metodas sunkioms alergijoms
• Adrenaliną – skubios pagalbos vaistas anafilaksijos atveju

Svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų dozavimo ir vartojimo trukmės.

Imunoterapija – ilgalaikis sprendimas

Kai kuriems pacientams gali būti rekomenduota alergenų specifinė imunoterapija (dar vadinama „alergijos skiepais”). Šio gydymo metu pacientui reguliariai skiriamos mažos, palaipsniui didinamos alergeno dozės, siekiant „išmokyti” imuninę sistemą toleruoti alergeną. Gydymas trunka 3-5 metus, bet gali suteikti ilgalaikį palengvėjimą ar net visišką pasveikimą.

Imunoterapija ypač efektyvi gydant alergiją žiedadulkėms, namų dulkių erkutėms, gyvūnų pleiskanoms ir vabzdžių nuodams. Ji mažiau tinkama maisto alergijoms gydyti, nors šioje srityje vyksta intensyvūs tyrimai.

Alergijos kelionė: nuo simptomų iki gyvenimo kokybės atgavimo

Alergijos diagnozė – tai ne pabaiga, o naujo, sąmoningesnio gyvenimo etapo pradžia. Tinkamai identifikavus alergenus ir išmokus valdyti savo būklę, dauguma žmonių gali džiaugtis visaverčiu gyvenimu be nuolatinių simptomų. Alergologiniai tyrimai – tai tarsi kompasas, nurodantis kryptį šioje kelionėje.

Svarbu suprasti, kad alergijos gali keistis bėgant laikui – kai kurios išnyksta, kitos atsiranda naujai. Todėl reguliarūs apsilankymai pas alergologą ir atidus savęs stebėjimas tampa nuolatine praktika. Ypač svarbu sekti vaikus, turinčius alergijų, nes anksti nustatytos ir tinkamai valdomos alergijos gali užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ateityje.

Šiandien medicina siūlo daugybę inovatyvių sprendimų – nuo išmaniųjų programėlių, padedančių sekti žiedadulkių koncentraciją ore, iki naujausių biologinių vaistų, skirtų sunkioms alergijoms. Pasinaudokite šiomis galimybėmis, bet nepamirškite, kad geriausias rezultatas pasiekiamas bendradarbiaujant su kvalifikuotais specialistais ir aktyviai dalyvaujant savo sveikatos priežiūroje.

Alergija – tai ne nuosprendis, o iššūkis, kurį galima įveikti su žiniomis, kantrybe ir tinkama medicinine pagalba. Tad ženkite pirmą žingsnį – kreipkitės į specialistą, pasiruošę tyrimams ir pasiryžę atgauti kontrolę savo gyvenime.

Parengta pagal https://klinikadrauge.lt/.