Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai kiekviena sekundė turi reikšmę

Širdies priepuolis – tai ne tik medicininė diagnozė, bet ir situacija, kai laikas tiesiogine prasme lygus gyvybei. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad širdies priepuolis visada prasideda dramatiška krūtinės skausmo banga, po kurios žmogus krinta ant žemės. Realybė dažnai būna kitokia – simptomai gali būti subtilūs, klaidinantys, o kartais net visiškai netipiniai. Būtent todėl labai svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip elgtis per tas kritines pirmąsias dešimt minučių.

Statistika rodo, kad apie 50 procentų mirčių nuo širdies priepuolio įvyksta per pirmąją valandą po simptomų pradžios. Tai reiškia, kad daugelio žmonių gyvybes būtų galima išgelbėti, jei tik jie ar jų artimieji laiku atpažintų pavojaus ženklus ir nedelsiant kreiptųsi pagalbos. Problema ta, kad daugelis žmonių delsią, tikėdamiesi, jog simptomai praeis savaime, arba bijo atrodyti juokingai, jei tai pasirodys esąs tik nerimas ar virškinimo sutrikimas.

Klasikiniai simptomai, kuriuos turėtų žinoti visi

Pradėkime nuo tų požymių, kurie dažniausiai siejami su širdies priepuoliu. Stiprus, spaudžiantis ar gniuždantis skausmas krūtinės centre ar kairėje pusėje – tai tas simptomas, kurį dauguma žmonių žino. Tačiau svarbu suprasti, kad šis skausmas nebūtinai yra aštrus ar nepakeliamas. Daugelis žmonių aprašo jį kaip diskomfortą, spaudimą ar sunkumo jausmą, lyg kas stovėtų ant krūtinės.

Skausmas gali spinduliuoti į kitas kūno vietas – dažniausiai į kairę ranką, bet taip pat į abi rankas, kaklą, žandikaulį, nugarą ar net viršutinę pilvo dalį. Kartais žmonės net nenutuokia, kad jų skausmas žandikaulyje ar pilve gali būti susijęs su širdimi. Yra užfiksuotų atvejų, kai žmonės kreipėsi į odontologą dėl danties skausmo, o iš tikrųjų tai buvo širdies priepuolis.

Dusulys – dar vienas labai svarbus požymis. Jis gali atsirasti kartu su krūtinės skausmu arba net be jo. Jei staiga tampa sunku kvėpuoti, jaučiate oro trūkumą ramybės būsenoje ar atliekant įprastus veiksmus, tai gali būti širdies priepuolio ženklas. Kai kurie žmonės aprašo šį jausmą kaip negalėjimą įkvėpti pilnai krūtinę.

Šaltasis prakaitas, pykinimas, vėmimas ar galvos svaigimas – šie simptomai dažnai lydi širdies priepuolį. Ypač moterims šie požymiai gali būti dominuojantys, o krūtinės skausmas – minimalus ar visai nejaučiamas.

Netipiniai simptomai, kurie gali suklaidinti

Dabar pereikime prie tų simptomų, kurie dažnai lieka nepastebėti arba klaidingai interpretuojami. Moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir diabetu sergantiems asmenims širdies priepuolis gali pasireikšti visiškai kitaip nei klasikiniuose aprašymuose.

Stiprus nuovargis be aiškios priežasties – tai gali būti vienintelis simptomas, ypač moterims. Jei staiga jaučiatės išsekę, nors nieko ypatingo nedarėte, tai neturėtų būti ignoruojama. Kai kurios moterys prieš širdies priepuolį jaučia neįprastą nuovargį net kelias dienas ar savaites.

Viršutinės pilvo dalies diskomfortas ar skausmas dažnai klaidingai priimamas už virškinimo sutrikimą. Daugelis žmonių ima gerti vaistus nuo rėmens, kai iš tikrųjų jiems reikėtų skubios medicininės pagalbos. Jei pilvo skausmas yra neįprastas, stiprus ar lydimas kitų simptomų, geriau peršauti.

Nerimas, baimės jausmas ar artėjančios nelaimės nuojauta – tai gali skambėti keistai, bet daugelis širdies priepuolį patyrusių žmonių aprašo stiprų vidinį nerimą, kurio negalėjo paaiškinti. Tai ne tiesiog nervingumas – tai gilus, visą kūną apimantis baimės jausmas.

Širdies plakimas ar neritmiški širdies dūžiai taip pat gali būti širdies priepuolio požymis. Jei jaučiate, kad širdis „šokinėja”, plaka per greitai ar nereguliariai, ir tai lydi kiti simptomai, nedelskite.

Ką daryti per pirmąsias 5 minutes

Gerai, tarkime, kad įtariate širdies priepuolį – ar tai jūsų paties, ar šalia esančio žmogaus. Kas dabar? Pirmiausia – nedelsiant skambinkite 112. Tai ne situacija, kai reikia palaukti ir pažiūrėti, ar pagerės. Tai ne situacija, kai reikia paskambinti šeimos gydytojui ar pačiam važiuoti į ligoninę. Skambinkite greitajai pagalbai iš karto.

Kol laukiate pagalbos, žmogus turėtų atsisėsti ar atsigulti – kaip jam patogiau. Dažniausiai patariama pusiau sėdima padėtis su atremta nugara ir sulenkstomis kojomis. Tai sumažina širdies apkrovą. Atlaisvinkite bet kokius glaudžius drabužius – atsegiokite marškinius, nuimkite kaklaraištį, palaisvinkite diržą.

Jei žmogus turi aspirino ir nėra alergiškumas ar kontraindikacijų, turėtų sukramtyti (būtent sukramtyti, ne nuryt) 300 mg aspirino tabletę. Aspirinas padeda sumažinti kraujo krešėjimą ir gali riboti širdies raumens pažeidimą. Tačiau jei yra bet kokių abejonių dėl aspirino vartojimo – geriau to nedaryti ir laukti medikų.

Jei žmogus turi nitroglicerino ir jį anksčiau vartojo dėl krūtinės anginos, gali paimti vieną dozę po liežuviu. Tačiau jei tai pirmas kartas ar nėra aiškumo – geriau palaukti medikų nurodymų telefonu.

Labai svarbu išlikti kuo ramesniam. Stresas ir panikos būsena didina širdies apkrovą. Jei esate šalia nukentėjusio žmogaus, kalbėkite su juo ramiu balsu, užtikrinkite, kad pagalba jau kelyje, padėkite jam atsipalaiduoti ir kvėpuoti giliai bei lėtai.

Kai žmogus praranda sąmonę

Tai pats blogiausias scenarijus, bet būtent jam reikia būti pasiruošusiam. Jei žmogus su įtariamais širdies priepuolio simptomais praranda sąmonę ir nereaguoja, nedelsiant patikrinkite, ar jis kvėpuoja. Švelniai papurtykite už pečių ir garsiai paklauskite: „Ar girdite mane? Ar viskas gerai?”

Jei nėra reakcijos ir nematote normalaus kvėpavimo (krūtinė nekyla ir nenuleidžiasi), reikia nedelsiant pradėti širdies ir plaučių atgaivinimą (ŠPA). Jei niekada to nedarėte, operatorius telefonu gali jus nukreipti. Pagrindinis principas – stiprūs ir greiti krūtinės paspaudimai.

Dėkite abi rankas (viena ant kitos) ant krūtinės centro, tarp speneliams. Laikykite rankas tiesiai, nenulenkdami alkūnių. Spaudžiante naudokite viso kūno svorį, ne tik rankų jėgą. Spausdinėkite stipriai ir greitai – apie 100-120 kartų per minutę, spausdami krūtinę žemyn maždaug 5-6 centimetrus. Tai išvargina, bet tai gali išgelbėti gyvybę.

Jei yra prieinamas automatinis išorinis defibriliatorius (AED) – naudokite jį. Šie prietaisai dabar yra daugelyje viešų vietų ir jie sukurti taip, kad juos galėtų naudoti net neturintys medicininės patirties žmonės. Prietaisas duos aiškias balso instrukcijas, ką daryti.

Ko tikrai nedaryti

Yra keletas dalykų, kurių tikrai neturėtumėte daryti įtariant širdies priepuolį. Pirma – nedelskite. Daugelis žmonių laukia vidutiniškai 2-3 valandas prieš kreipdamiesi pagalbos, tikėdamiesi, kad simptomai praeis. Tai kritinė klaida.

Nevairuokite patys į ligoninę, nebent tai absoliučiai vienintelė išeitis ir greitoji pagalba nepasiekiama. Jūsų būklė gali staiga pablogėti vairuojant, o tai pavojinga ir jums, ir kitiems. Be to, atvykus greitajai pagalbai, gydymas prasideda iš karto, dar kelionės metu.

Nevalgykite ir negerkite nieko, išskyrus vaistus. Jei reikės skubios procedūros ar operacijos, tuščias skrandis bus daug saugesnis. Taip pat nevartokite jokių vaistų, kurių neesate tikri – tik aspirinas (jei nėra kontraindikacijų) ir nitroglicerinas (jei jį jau vartojote anksčiau).

Nebandykite „išgulėti” ar „išmiegoti” simptomų. Tai ne peršalimas. Širdies priepuolis nedings pats savaime. Kiekviena praėjusi minutė be gydymo reiškia didesnį širdies raumens pažeidimą.

Neminimalizuokite simptomų ir neleiskite to daryti kitiems. Daugelis žmonių, ypač vyrų, linkę sakyti „nieko tokio” ar „tai tik nerimas”. Geriau atrodyti per atsargiam nei per vėlai kreiptis pagalbos.

Kaip pasiruošti iš anksto

Nors niekas nenori galvoti apie širdies priepuolį, tam tikras pasiruošimas gali išgelbėti gyvybę. Jei turite širdies ligų rizikos veiksnių – aukštą kraujospūdį, diabetą, aukštą cholesterolį, rūkote ar turite šeimos istoriją – ypač svarbu būti pasiruošusiam.

Įsidėmėkite greitosios pagalbos numerį – Lietuvoje tai 112. Įsitikinkite, kad jūsų šeimos nariai ir artimieji taip pat jį žino. Jei turite išmaniąjį telefoną, galite įvesti medicininę informaciją į specialią programėlę ar telefonų knygos skiltį „ICE” (In Case of Emergency).

Jei vartojate vaistus širdies ligoms, visada turėkite juos su savimi. Žinokite tikslų savo vaistų pavadinimus ir dozes. Geriausia turėti užrašytą visų vartojamų vaistų sąrašą piniginėje ar telefone – tai labai padės medikams.

Apsvarstykite galimybę išmokti širdies ir plaučių atgaivinimo. Daugelyje miestų vyksta nemokami ar nebrangūs kursai. Tai įgūdžiai, kurių tikėkimės niekada neprireiks, bet jei prireiks – jie neįkainojami.

Kalbėkite su savo šeimos gydytoju apie individualią riziką. Jei esate rizikos grupėje, gydytojas gali rekomenduoti profilaktinius vaistus, gyvenimo būdo pokyčius ar reguliarius patikrinimus. Prevencija visada geresnė už gydymą.

Kai baimė virsta paralyžiumi – psichologinis aspektas

Viena didžiausių kliūčių laiku reaguojant į širdies priepuolį yra psichologinė – žmonės tiesiog nenori tikėti, kad tai vyksta jiems. Tai vadinama „neigimo” mechanizmu, ir jis gali būti mirtinas.

Daugelis žmonių galvoja: „Aš per jaunas širdies priepuoliui” arba „Tai negali nutikti man”. Tačiau širdies priepuoliai gali ištikti bet kokio amžiaus žmones, nors rizika didėja su amžiumi. Yra užfiksuotų atvejų, kai širdies priepuolį patyrė net dvidešimtmečiai.

Kitas psichologinis barjeras – baimė atrodyti juokingai. Žmonės bijo kviesti greitąją pagalbą, jei tai pasirodys esąs tik panikos priepuolis ar virškinimo sutrikimas. Bet štai tiesa – medikai geriau mato šimtą klaidingų aliarmo atvejų nei vieną pavėluotą tikrą širdies priepuolį. Jie niekada jūsų nesmerkia už atsargumą.

Jei jaučiate stiprius simptomus, bet abejojate – klauskite savęs: „Ar šie simptomai yra neįprasti man? Ar jie stipresni nei įprastai? Ar jie nesikeičia ar blogėja?” Jei atsakymas bent į vieną klausimą yra „taip”, geriau peršauti ir paskambinti 112.

Kai sekundės virsta išgelbėjimu

Grįžkime prie pagrindinės minties – laikas yra kritinis. Šiuolaikinė medicina gali nuostabiai efektyviai gydyti širdies priepuolį, bet tik jei žmogus laiku patenka į ligoninę. Yra procedūrų, kurios gali atblokuoti užsikimšusias arterijas per minutes, išgelbėdamos širdies raumenį nuo negrįžtamo pažeidimo. Bet šios procedūros efektyvios tik tada, kai atliekamos greitai.

Statistika rodo, kad žmonės, kurie patenka į ligoninę per pirmąją valandą po simptomų pradžios, turi gerokai didesnes išgyvenimo galimybes ir mažesnį širdies pažeidimą. Kiekviena praėjusi minutė be gydymo reiškia, kad dalis širdies raumens miršta dėl deguonies trūkumo.

Todėl įsidėmėkite šį paprastą algoritmą: atpažinkite simptomus, nedelsiant skambinkite 112, likite ramus ir laukite pagalbos, o jei būklė blogėja – būkite pasiruošę atgaivinimui. Tai nėra sudėtinga, bet reikia žinoti ir nebijoti veikti.

Širdies priepuolis nėra automatinis mirties nuosprendis. Daugelis žmonių ne tik išgyvena, bet ir grįžta į pilnavertį gyvenimą po širdies priepuolio. Raktas į tai – greitas atpažinimas ir reakcija. Dabar, kai žinote, į ką atkreipti dėmesį ir kaip elgtis, jūs esate pasiruošę ne tik sau, bet ir galite išgelbėti kitų gyvybes. Ir tai – tikriausiai vertingiausia žinia, kurią galite žinoti.