Netikėta artimojo mirtis, savižudybė, nelaimingas atsitikimas, žmogaus dingimas ar kitas sukrečiantis įvykis gali paveikti ne tik tiesiogiai su juo susidūrusius žmones, bet ir jų šeimas, kolegas bei visą bendruomenę. Higienos institutas kartu su Psichologinių krizių pagalbos centru primena: išgyvenant psichologinę krizę nereikia likti vienam – nemokamu telefonu 1815 galima pasikonsultuoti su specialistais ir sužinoti, kokios pagalbos reikia konkrečioje situacijoje.
Psichologines krizes gali sukelti netikėta netektis, savižudybė ar bandymas žudytis, nelaimingas atsitikimas, smurtinis nusikaltimas, žmogaus dingimas ar kitas traumuojantis įvykis. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atstovė Toma Jonavičiūtė pabrėžia, kad po krizinio įvykio svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tiesiogiai nukentėjusius žmones.
„Po sukrečiančio įvykio pagalbos gali reikėti ne vien tiems, kurie buvo įvykių epicentre. Žmonės neretai mano, kad jų išgyvenimai nėra pakankamai svarbūs, ypač po skaudžių įvykių, kai atrodo, jog pagalbos labiausiai reikia tiesiogiai nukentėjusiems ar artimiesiems. Pavyzdžiui, po netikėtos kolegos mirties ar savižudybės kolegos dažnai jaučiasi neverti pagalbos, nes mano, kad didžiausią netektį patyrė šeima. Tačiau darbe praleidžiame didelę savo gyvenimo dalį, užmezgame artimus ryšius, todėl tokie įvykiai paveikia visą kolektyvą. Darbuotojus gali lydėti liūdesys, nerimas, kaltės jausmas dėl nepastebėtų sunkumų ar nepasakyto žodžio. Todėl pagalba svarbi ne tik artimiesiems, bet ir visai bendruomenei ar organizacijai“, – sako T. Jonavičiūtė.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Anot T. Jonavičiūtės, kaip rūpinamės fizine savijauta, taip svarbu atkreipti dėmesį ir į psichikos sveikatą. Užsitęsęs nerimas, liūdesys, miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis, beviltiškumo jausmas, atsiribojimas nuo artimųjų ar sunkumai atliekant kasdienes veiklas gali būti ženklai, kad žmogui reikalingas papildomas palaikymas.
„Psichologinės krizės pasekmės gali pasireikšti skirtingai. Vieni žmonės nori kalbėtis apie įvykį, kiti atsiriboja, vengia aplinkinių ar stengiasi grįžti prie įprastos rutinos. Gali sutrikti miegas, iškilti sunkumų susikaupiant, gali varginti nerimas, įtampa ar kaltės jausmas. Tokios reakcijos po sukrečiančio įvykio yra natūralios. Vis dėlto svarbu stebėti savo savijautą ir nelaukti, kol sunkumai taps nepakeliami“, – teigia Higienos instituto atstovė.
Kas yra psichologinė krizė? Tai būsena, kai staigus ir sukrečiantis įvykis ar netektis išbalansuoja įprastus žmogaus įveikos būdus ir atrodo, kad nebepavyksta susitvarkyti su emocijomis. Todėl net stiprūs, patikimi žmonės gali jaustis sutrikę, o poreikis kalbėtis ar pabūti vienam skirtingiems žmonėms būna nevienodas.
Jei po įvykio sunku nusiraminti, miegoti, susikaupti, bendrauti su artimaisiais arba kyla klausimų, kaip padėti sau ar kitam žmogui, verta pasitarti su specialistu. Kreipimasis pagalbos nereiškia, kad žmogus nesusitvarko. Tai atsakingas žingsnis rūpinantis savimi ir savo artimaisiais. Apie miego, nerimo ar kitus savijautos pokyčius galima pasikalbėti ir su šeimos gydytoju, ypač jei žmogus serga lėtine liga ar vartoja vaistus. Bendros informacijos apie psichikos sveikatą rasite ir Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.
Pagalbos gali reikėti ir visai bendruomenei
Po krizinio įvykio svarbu pasirūpinti ne tik atskirais žmonėmis, bet ir aplinka, kurioje jie gyvena, mokosi ar dirba. Savižudybė, netikėta mirtis ar kitas sukrečiantis įvykis gali paveikti šeimą, mokyklos bendruomenę, darbo kolektyvą ar organizaciją.
Tokiais atvejais žmonėms gali kilti klausimų, kaip kalbėtis apie tai, kas įvyko, kaip reaguoti į kolegų ar artimųjų emocijas ir kur kreiptis pagalbos. Ne mažiau svarbu pastebėti tuos, kurie apie savo sunkumus nekalba, tačiau gali išgyventi stiprų emocinį sukrėtimą.
Kalbantis su sukrėstu kolega ar artimuoju, dažnai pakanka paprasto dėmesio: paklausti, kaip jis laikosi, ir išklausyti be skubotų patarimų ar vertinimų. Jei žmogus kalbėti nenori, padeda žinojimas, kad jis gali kreiptis vėliau.
„Tyrimai rodo, kad laiku suteikta psichologinė ir socialinė pagalba gali mažinti ilgalaikio streso, depresijos, potrauminio streso simptomų, sudėtingo gedėjimo ir savižudybės riziką. Svarbu, kad po krizinio įvykio būtų ne tik įvertintas žmonių saugumas ir suteikta pirmoji psichologinė pagalba, bet ir užtikrinta galimybė gauti profesionalų palaikymą tiek, kiek jo reikia. Svarbu nebandyti patiems spręsti, kieno išgyvenimai pakankamai rimti, kad žmogus galėtų kreiptis pagalbos“, – pažymi Psichologinių krizių pagalbos centro specialistai.
Kai kurie terminai. Potrauminis stresas – tai užsitęsusi reakcija į labai sukrečiantį įvykį, kai žmogų gali persekioti slegiantys prisiminimai, jis jaučiasi nuolat įsitempęs ar vengia dalykų, primenančių patirtį. Sudėtingas gedėjimas – kai netekties skausmas ilgai išlieka toks stiprus, kad trukdo kasdienei veiklai, darbui ar santykiams.
Lietuvoje psichologinių krizių valdymo paslaugas teikia Psichologinių krizių pagalbos centras ir mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Jų veiklą finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Nemokamu telefonu 1815 galima kreiptis patyrus psichologinę krizę, kai savižudybė ar bandymas žudytis, netikėta mirtis, nelaimingas atsitikimas ar kitas sukrečiantis įvykis paveikė žmogų, jo šeimą, organizaciją ar bendruomenę. Telefono konsultacijos metu specialistai padeda įvertinti situaciją ir paaiškina, kokių veiksmų galima imtis.
Jeigu reikia pagalbos vietoje, skambinančiajam sutikus ir suderinus laiką, gali būti organizuojamas mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų atvykimas. Augant profesionalios psichologinės pagalbos poreikiui po krizių, šiemet mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų psichologai gyvai konsultavo ir pagalbą suteikė 641 asmeniui, paveiktam netikėtų ir emociškai sudėtingų įvykių. Profesionalūs psichologai konsultuoja krizę išgyvenančius žmones individualiai ar grupėmis, padeda mažinti emocinę įtampą ir numatyti tolesnius veiksmus. Paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje.
Jei jūs ar jūsų aplinkos žmogus išgyvenate psichologinę krizę ir nežinote, kaip elgtis, skambinkite nemokamu telefonu 1815. Jei kyla tiesioginė grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, skambinkite 112.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
