Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai širdis šaukiasi pagalbos – kodėl kiekviena minutė svarbi

Žinot, kartais galvojam, kad širdies priepuolis – tai kažkas, kas nutinka tik kino filmuose ar kitiem žmonėm. Bet realybė tokia, kad tai gali ištikti bet ką, bet kada. Ir štai čia prasideda pats svarbiausia – tie pirmieji 10 minučių gali lemti viską. Skamba dramatiška? Gal šiek tiek, bet tai tiesa.

Medicinos specialistai nuolat kartoja, kad laiko faktorius širdies priepuolio atveju yra kritinis. Kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnis šansas išvengti rimtų pasekmių ar net išgelbėti gyvybę. Problema ta, kad daugelis žmonių tiesiog nežino, į ką atkreipti dėmesį, arba, kas dar blogiau – bando save įtikinti, kad „nieko tokio, praeis”. Spoileris: nepraeis savaime, jei tai tikrai širdies priepuolis.

Klasikiniai simptomai, apie kuriuos visi kalba

Pradėkim nuo to, ką dauguma žmonių žino (ar bent girdėjo). Stiprus spaudimas ar skausmas krūtinėje – tai tas „klasikinis” simptomas, kurį matėm šimtą kartų televizijoj. Žmogus susigriebęs už krūtinės, veidas iškraipytas… Bet realybėje ne visada taip dramatiška atrodo.

Skausmas krūtinėje gali būti labai įvairus. Kartais tai kaip sunkus akmuo ant krūtinės, kartais – spaudžiantis, gniaužiantis pojūtis. Kai kurie žmonės sako, kad jaučiasi tarsi kažkas labai stipriai suspaudė krūtinę. Šis skausmas paprastai trunka ilgiau nei kelias minutes arba išnyksta ir vėl grįžta.

Bet štai ko gal nežinojot – šis skausmas gali „keliauti”. Jis dažnai plinta į kairę ranką (tai klasika), bet taip pat gali spinduliuoti į abi rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį ar net skrandžio sritį. Taip, skrandžio! Todėl kartais žmonės mano, kad tiesiog kažką ne taip suvalgė.

Tie „keisti” simptomai, kuriuos lengva praleisti

Dabar apie tai, kas tikrai svarbu ir ko daugelis nežino. Širdies priepuolis ne visada pasireiškia tuo garsiu krūtinės skausmu. Ypač moterims (bet ne tik joms) simptomai gali būti visai kitokie ir daug subtalesni.

Dusulys – vienas iš tokių. Staiga pajuntate, kad sunku kvėpuoti, nors nieko ypatingo nedarėt. Tiesiog sėdėjot ar ėjot ramiu tempu, o dabar jaučiatės tarsi būtumėt bėgę maratoną. Tai rimtas ženklas.

Pykinimas, vėmimas ar netikėtas virškinimo sutrikimas – taip, tai irgi gali būti širdies priepuolio simptomai. Daugelis žmonių (ypač moterų) pirmiausia jaučia būtent tai ir galvoja apie maisto apsinuodijimą ar skrandžio problemą.

Staigus silpnumas ar galvos svaigimas – jei staiga pajuntate, kad kojos tarsi medvilnės ir galite nualpti, tai nėra „tiesiog žemas cukrus”. Gali būti, kad širdis nebeperka pakankamai kraujo į smegenis.

Šaltas prakaitas – ne toks, kokį prakaituojate sporto salėje. Tai staigus, šaltas, lipnus prakaitas, kuris pasirodo iš niekur. Jūsų kūnas taip reaguoja į stresą, kurį patiria širdis.

Neįprastas nuovargis – ypač moterys prieš širdies priepuolį (kartais net kelias dienas ar savaites) gali jausti keistą, nepaaiškinamą nuovargį. Ne tokį „pavargau po darbo”, o tokį „negaliu pakelti rankos, nes jaučiuosi visiškai išsekusi”.

Ką daryti PIRMIAUSIA – veiksmų planas

Gerai, tarkime, kad jūs ar kažkas šalia jūsų patiria šiuos simptomus. Kas dabar? Čia labai svarbu nesupanikuoti ir veikti greitai bei protingai.

Pirmas žingsnis: skambinkite 112 NEDELSIANT. Ne po penkių minučių, ne „pažiūrėsim, gal praeis”, o DABAR. Tai ne metas kuklumui ar vilčiai, kad viskas gerai. Geriau dešimt kartų klysti ir iškviesti greitąją pagalbą be reikalo, nei vieną kartą pavėluoti.

Kai skambinate 112, būkite kuo konkretesni. Pasakykite: „Įtariu širdies priepuolį” – šie žodžiai suveikia kaip magija ir užtikrina, kad pagalba atvyks kuo greičiau. Apibūdinkite simptomus, pasakykite tikslų adresą, amžių, ar žmogus sąmoningas.

Antras žingsnis: jei esate tas, kuriam blogai – SUSTOKITE ką bedarytumėte. Sėskitės arba atsigulkite. Jokių bandymų „nueiti iki lovos”, „užbaigti tą darbą” ar „nuvažiuoti į ligoninę pačiam”. Jūsų širdis dabar dirba per daug sunkiai, ir bet koks papildomas krūvis gali pabloginti situaciją.

Trečias žingsnis: aspirinas. Jei turite įprastą aspirino tabletę (ne paracetamolį ar ibuprofeno!), sukramtykite vieną tabletę (300mg). Būtent sukramtykite, o ne nurykite su vandeniu – taip jis greičiau patenka į kraują. Aspirinas padeda skystinti kraują ir gali sumažinti žalą širdžiai. Bet dėmesio – tik jei neturite alergijos aspirinui ir jei nėra kitų kontraindikacijų.

Ko NEDARYTI – dažniausios klaidos

Dabar apie tai, ko tikrai nevalia daryti, nors daugelis žmonių būtent taip ir elgiasi.

Nelaukite, „gal praeis”. Tai bene dažniausia ir pavojingiausia klaida. Žmonės gali valandų valandas kentėti diskomfortą, tikėdamiesi, kad tai tik nevirškimas ar raumenų tempimas. Statistika rodo, kad vidutiniškai žmonės laukia 3-4 valandas prieš kreipdamiesi pagalbos. Per tą laiką širdies raumenyje gali įvykti negrįžtami pakitimai.

Nevairuokite patys. Rimtai, net jei jaučiatės „dar nieko”, net jei ligoninė tik už kelių kilometrų. Jūsų būklė gali pablogėti bet kurią sekundę, ir tada tapsite pavojumi ne tik sau, bet ir kitiems kelyje.

Neieškokite informacijos internete. Žinau, skamba keistai, nes dabar skaitote straipsnį internete, bet jei DABAR patiriat simptomus – uždarykite šį puslapį ir skambinkite 112. Diagnostika per Google nėra sprendimas, kai kalba eina apie gyvybę.

Nebandykite „nusiraminti” alkoholiu ar rūkymu. Kai kurie žmonės, pajutę nerimą ar skausmą krūtinėje, galvoja, kad cigaretė ar taurelė padės atsipalaiduoti. Tai tik pablogina situaciją ir didina krūvį širdžiai.

Jei esate šalia – kaip padėti kitam žmogui

Situacija, kai ne jums patiems blogai, bet matote, kad kažkas kitas kenčia, gali būti net sudėtingesnė. Žmonės dažnai nenori pripažinti, kad jiems blogai, ypač vyrai (atsiprašau, vyrai, bet statistika nemeloja).

Jei matote, kad žmogui blogai, bet jis sako „nieko tokio” – patikėkite savo instinktais, ne jo žodžiais. Jei atrodo, kad jam sunku kvėpuoti, jis prakaituoja, laikosi už krūtinės ar atrodo neįprastai išblyškęs – skambinkite pagalbą. Tegul paskui ant jūsų pyksta, kad iškvietus greitąją be reikalo, nei jūs vėliau save kaltinsite, kad nepadarėte nieko.

Padėkite žmogui atsisėsti patogiai. Geriausiai – pusiau atsisėdus, su atremta nugara, sulenkus kelius. Ši pozicija sumažina krūvį širdžiai. Atlaisvinkite bet kokius spaudžiančius drabužius – atsegtę apykaklę, diržą, bet ką, kas gali trukdyti kvėpuoti.

Jei žmogus prarado sąmonę ir nekvėpuoja – reikia pradėti širdies masažą. Žinau, tai gąsdinanti mintis, jei niekada to nedarėte, bet tai gali išgelbėti gyvybę. 112 operatorius gali jus nukreipti, kaip tai daryti. Pagrindinis principas: spausti greitai (apie 100-120 kartų per minutę) ir stipriai (krūtinė turi įspausti apie 5 cm) krūtinės centre, tarp speneliųų. Jei aplinkui yra automatinis išorinis defibriliatorius (AED) – naudokite jį. Šie prietaisai dabar yra daugelyje viešų vietų ir jie labai paprasti naudoti – tiesiog įjunkite ir sekite balsinėmis instrukcijomis.

Rizikos faktoriai – ar jūs pavojaus zonoje?

Nors širdies priepuolis gali ištikti bet ką, kai kurie žmonės yra didesnėje rizikoje. Jei atpažįstate save šiame sąraše, būkite ypač budrūs.

Aukštas kraujospūdis – tai vienas didžiausių rizikos faktorių. Jei jūsų kraujospūdis nuolat padidėjęs, jūsų širdis dirba per daug sunkiai. Ir taip, reikia jį tikrinti reguliariai, ne tik tada, kai jaučiatės blogai.

Rūkymas – net jei rūkote „tik kelis per dieną”, jūsų rizika yra gerokai didesnė nei nerūkančiųjų. Cigaretės pažeidžia kraujagysles ir didina kraujo krešulių susidarymo tikimybę.

Diabetas – aukštas cukraus kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir nervus, įskaitant tuos, kurie kontroliuoja širdį.

Aukštas cholesterolio kiekis – perteklinis cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, siaurindamas jas ir trukdydamas kraujui tekėti.

Nutukimas ir fizinis neaktyvumas – jūsų širdis yra raumenys, ir kaip visi raumenys, ji reikalauja treniruotės. Jei vienintelė jūsų fizinė veikla – ėjimas nuo sofos iki šaldytuvo, jūsų širdis nėra tokia stipri, kokia galėtų būti.

Šeimos anamnezė – jei jūsų tėvai ar broliai/seserys turėjo širdies problemų, ypač jauname amžiuje, jūsų rizika taip pat padidėja.

Stresas – chroniškas stresas kelia kraujospūdį ir gali prisidėti prie kitų rizikos faktorių vystymosi. Taip, tas jūsų „įprastas” streso lygis darbe nėra toks nekaltas, kaip atrodo.

Kai greitoji pagalba keliauja – kas vyksta toliau

Gerai, padarėt viską teisingai – iškvietus greitąją, žmogus atsisėdęs, galbūt suvalgęs aspirino. Kas dabar?

Greitosios pagalbos komanda atvykus iš karto pradės vertinti situaciją. Jie padarys elektrokardiogramą (EKG) – tai tas prietaisas su laidais, kurie tvirtinami prie krūtinės. Tai padeda nustatyti, ar tikrai vyksta širdies priepuolis ir kokio tipo jis yra.

Jums gali būti duotas deguonis (per kaukę ar nosies kaniules), kad palengvintų kvėpavimą ir padėtų širdžiai. Taip pat gali būti suleisti vaistai – skausmą malšinantys, kraują skystinantys ar tokie, kurie padeda širdžiai dirbti efektyviau.

Svarbu suprasti – net jei jums pagelbėjo ir jaučiatės geriau, BŪTINAI važiuokite į ligoninę. Kartais simptomai gali laikinai sumažėti, bet tai nereiškia, kad pavojus praėjo. Ligoninėje galės atlikti išsamesnius tyrimus ir nustatyti, kiek žalos padaryta širdžiai bei kaip geriausiai gydyti.

Kada tai ne širdies priepuolis – bet vis tiek rimta

Kartais simptomai gali būti panašūs į širdies priepuolį, bet iš tikrųjų tai kažkas kita. Tai nereiškia, kad galite ignoruoti simptomus – kai kurios iš šių būklių taip pat yra pavojingos gyvybei.

Panikos priepuolis gali sukelti krūtinės skausmą, dusulį, šaltą prakaitą ir jausmą, kad „mirštu”. Skirtumas tas, kad panikos priepuolis paprastai pasireiškia jaunesniems žmonėms, dažnai yra susijęs su stresu ar baime, ir simptomai paprastai praeina per 20-30 minučių.

Refliuksas ar skrandžio opos gali sukelti stiprų deginimą krūtinėje, kuris kartais gali būti sunku atskirti nuo širdies skausmo. Skirtumas – paprastai susijęs su maistu, pagerėja nuo antacidinių vaistų.

Plautinė embolija (kraujo krešulys plaučiuose) – tai labai rimta būklė, kuri taip pat sukelia krūtinės skausmą ir dusulį. Tai medicininė skubi situacija, kaip ir širdies priepuolis.

Aortos disekacija – tai plyšimas didžiojoje arterijoje, išeinančioje iš širdies. Sukelia staigų, labai stiprų skausmą krūtinėje ar nugaroje. Tai taip pat gyvybei pavojinga būklė.

Štai kodėl taip svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos – net jei tai nėra širdies priepuolis, gali būti kažkas kita, kas reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Gyvenimas po širdies priepuolio – ką reikia žinoti iš anksto

Jei jūs ar jūsų artimasis išgyvenote širdies priepuolį, gyvenimas tikrai pasikeis. Bet tai nereiškia, kad jis baigsis ar bus prastas – daugelis žmonių po širdies priepuolio gyvena ilgą ir kokybišką gyvenimą.

Reabilitacija yra labai svarbi. Tai ne tik fiziniai pratimai (nors jie irgi svarbūs), bet ir mokymasis apie savo būklę, vaistų vartojimas, mitybos pakeitimas, streso valdymas. Širdies reabilitacijos programos gerokai pagerina išgyvenimo prognozes.

Vaistai – tikriausiai reikės vartoti kelis vaistus: kraują skystinančius, cholesterolį mažinančius, kraujospūdį kontroliuojančius. Taip, tai gali atrodyti daug, bet kiekvienas iš jų atlieka svarbų vaidmenį apsaugant jūsų širdį nuo kito priepuolio.

Gyvenimo būdo pakeitimai – tai ne bausmė, o investicija į save. Mesti rūkyti (jei rūkot), valgyti sveikiau, judėti daugiau, valdyti stresą – tai skamba kaip klišė, bet tai tikrai veikia.

Kai minutės virsta išgelbėta gyvybe

Žinot, ko labiausiai norėčiau, kad išsineštumet iš šio straipsnio? Ne baimę ar paranoją, o paprasčiausią supratimą, kad žinojimas gali išgelbėti gyvybę – jūsų pačių ar žmogaus šalia jūsų.

Tie pirmieji 10 minučių – tai ne tik medicininė statistika ar skaičiai. Tai skirtumas tarp to, ar žmogus grįš namo pas savo šeimą, ar ne. Tai skirtumas tarp pilno pasveikimo ir ilgalaikių komplikacijų. Tai skirtumas tarp gyvenimo ir mirties.

Nebijokite atrodyti kvailai, iškviesdami greitąją pagalbą „be reikalo”. Nebijokite būti „dramatiški” ar „per daug rūpestingi”. Gydytojai ir greitosios pagalbos darbuotojai daug kartų sakė man, kad jie daug labiau vertina, kai žmonės kreipiasi dėl klaidingo pavojaus, nei kai atvyksta per vėlai.

Ir dar vienas dalykas – pasikalbėkite su savo artimaisiais apie tai. Taip, gali būti nejauku kalbėti apie širdies priepuolius ir kitas baisias temas, bet žinojimas, kaip elgtis kritinėje situacijoje, gali būti brangiausias dalykas, kurį galite duoti vieni kitiems.

Taigi išsisaugokite tą 112 numerį (nors, tikiuosi, jį ir taip žinote), žinokite simptomus, nebijokite veikti greitai. Ir prižiūrėkite savo širdį – ji dirba jums kiekvieną dieną, kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę. Gal laikas ir jūs jai skirti šiek tiek dėmesio?