Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl tos pirmosios minutės yra kritinės

Kai kalba pasisuka apie širdies priepuolį, laikas tikrai yra pinigai. Tiesą sakant, laikas yra dar svarbiau – tai gyvybė. Pirmosios 10 minučių nuo simptomų pradžios gali lemti skirtumą tarp pilno pasveikimo ir rimtų komplikacijų, o kartais net tarp gyvybės ir mirties. Skamba dramatiška? Taip, bet tai tiesa, kurią verta žinoti kiekvienam.

Širdies priepuolio metu širdies raumeniui staiga nutrūksta kraujo tiekimas. Kiekviena praeinanti minutė reiškia, kad vis daugiau širdies audinio patiria deguonies badą ir gali numirti. Medicinos specialistai tai vadina „laiko yra miokardo” principu – kuo greičiau atkuriamas kraujo srautas, tuo daugiau širdies audinio išgelbstima. Statistika rodo, kad žmonės, kurie gauna pagalbą per pirmąją valandą nuo simptomų pradžios, turi gerokai didesnes išgyvenimo galimybes ir mažiau komplikacijų.

Problema ta, kad daugelis žmonių tiesiog nežino, ko ieškoti, arba bando save įtikinti, kad „tai nieko tokio” ir „praeis savaime”. Ši mintis gali kainuoti brangiai.

Klasikiniai požymiai, kuriuos mokė gydytojai

Pirmiausia kalbėkime apie tuos simptomus, kuriuos dažniausiai matome filmuose ir apie kuriuos skaito medicinos vadovėliuose. Klasikinis širdies priepuolis paprastai prasideda stipriu, gniaužiančiu skausmu krūtinėje. Žmonės dažnai apibūdina jį kaip jausmą, tarsi ant krūtinės būtų užgulęs dramblys arba tarsi kas labai stipriai suspaudžia krūtinę.

Šis skausmas paprastai trunka ilgiau nei kelias minutes – ne trumpas dūris, o ilgalaikis, nuolatinis diskomfortas. Jis gali išnykti ir vėl sugrįžti. Svarbu suprasti, kad tai nėra aštrūs, peršantys skausmai – dažniau tai būna būtent spaudimas, sunkumas arba pilnumo jausmas.

Kartu su krūtinės skausmu dažnai atsiranda spindulinis skausmas. Jis gali plisti į kairę ranką (nors kartais ir į dešinę, arba abi), į kaklą, žandikaulį, petį ar net į nugarą tarp mentių. Kai kurie žmonės pirmiausia pajunta būtent žandikaulio skausmą ir mano, kad tai dantų problema.

Kiti klasikiniai simptomai apima dusulį, kuris gali atsirasti kartu su krūtinės diskomfortu arba net be jo. Staiga gali pasipilti šaltas prakaitas – ne dėl karščio ar fizinio krūvio, bet tiesiog taip. Pykinimas, vėmimas ar netikėtas silpnumo jausmas taip pat gali lydėti širdies priepuolį.

Tie klastingi, neklasikiški atvejai

Dabar apie tai, ką daugelis žmonių nežino ir kas dažnai sukelia pavojingą vėlavimą kreiptis pagalbos. Širdies priepuolis ne visada atrodo kaip filme. Ypač moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir diabetu sergantiems asmenims simptomai gali būti visiškai kitokie.

Moterys dažnai patiria tai, ką specialistai vadina „atipiniais” simptomais. Vietoj stipraus krūtinės skausmo jos gali jausti neįprastą nuovargį, kuris atsirado staiga ir yra labai intensyvus. Viršutinės nugaros skausmas, galvos svaigimas, lengvas dusulys atliekant įprastus darbus – visa tai gali būti širdies priepuolio požymiai. Kai kurios moterys sako, kad jautėsi tarsi turėtų gripą, nors jokių kitų ligos požymių nebuvo.

Diabetu sergantys žmonės dažnai turi pažeistus nervus, todėl jų skausmo pojūtis gali būti sumažėjęs. Jie gali patirti „tylųjį” širdies priepuolį su minimaliomis simptomais – galbūt tik nedidelį diskomfortą, kurį lengva ignoruoti.

Vyresnio amžiaus žmonės taip pat gali patirti subtilesnių simptomų – daugiau dėmesio reikia kreipti į staigų silpnumą, sumišimą ar netikėtą dusulį. Kartais vienintelis požymis gali būti staigus galvos svaigimas ar net sąmonės netekimas.

Ką daryti iškart, kai įtariate širdies priepuolį

Gerai, tarkime, kad jūs ar kas nors šalia jūsų patiria simptomus, kurie kelia įtarimą. Štai tikslus veiksmų planas, kurį turėtumėte įgyvendinti nedelsiant:

Pirmas žingsnis – skambinkite 112 iš karto. Ne po penkių minučių, ne po to, kai „pažiūrėsite, ar praeis”, o dabar. Tai ne situacija, kai reikia važiuoti į ligoninę savo automobiliu ar prašyti kaimyno nuvežti. Greitoji pagalba turi specialią įrangą ir medikamentus, kurie gali pradėti veikti dar kelionės metu. Be to, kai atvykstate greitąja, ligoninė jau žino, kad atvykstate, ir gali pasiruošti jus priimti – tai sutaupo brangaus laiko.

Antras žingsnis – atsisėskite ar atsigulkite. Nelipdykite laiptais, nebandykite „nueiti iki sofos kitame kambaryje”. Sustokite ten, kur esate, ir raskite patogią padėtį. Jei esate stovėdami ir pajuntate silpnumą, atsisėdimas gali apsaugoti nuo kritimo ir sužalojimų.

Trečias žingsnis – kramtykite aspirino tabletę. Jei neturite alergijos aspirinui ir jei nėra kitų kontraindikacijų (pavyzdžiui, neseniai buvusio kraujavimo), sukramtykite vieną įprastą 300 mg aspirino tabletę arba keturias 75 mg tabletes. Būtent sukramtykite, ne nurykite – taip aspirinas greičiau patenka į kraują. Aspirinas padeda sumažinti kraujo krešėjimą ir gali apriboti širdies pažeidimą. Tačiau jei esate neužtikrinti – vis tiek pirmiausia skambinkite 112, o dispečeris jums pasakys, ką daryti.

Ketvirtas žingsnis – atpalaiduokite drabužius. Atlaisvinkite bet kokius spaustukus, kaklaraištį, diržą – viską, kas gali trukdyti kvėpuoti ar sukelti papildomą diskomfortą.

Penktas žingsnis – stenkitės išlikti ramūs. Lengviau pasakyti nei padaryti, žinoma, bet stresas ir nerimas didina širdies darbą ir gali pabloginti situaciją. Jei galite, bandykite kvėpuoti lėtai ir giliai.

Klaidos, kurių reikia vengti

Yra keletas dalykų, kuriuos žmonės daro širdies priepuolio metu ir kurie gali būti pavojingi ar bent jau nepadeda situacijai.

Pirmiausia, nevairuokite patys. Tai gali skambėti kaip greičiausias būdas patekti į ligoninę, bet iš tikrųjų tai pavojinga tiek jums, tiek kitiems kelyje. Širdies priepuolio metu galite netekti sąmonės, patirti rimtų ritmų sutrikimų ar paprasčiausiai nebegalėti saugiai vairuoti dėl skausmo ir streso.

Antra, nelaukite, tikėdamiesi, kad simptomai praeis. Statistika rodo, kad vidutiniškai žmonės laukia apie 3 valandas prieš kreipdamiesi pagalbos. Tai yra katastrofiška vėluotė. Net jei simptomai atrodo neaiškūs ar ne tokie stiprūs, geriau klysti atsargumo pusėje. Gydytojai mieliau dešimt kartų patikrintų klaidingą aliarmą nei vieną kartą gautų pacientą per vėlai.

Trečia, nevartokite nitroglicerino, jei jums jo nebuvo paskirta gydytojas. Nors nitroglicerinas gali padėti esant krūtinės anginai, jis gali būti pavojingas tam tikrais širdies priepuolio tipais, ypač jei yra pažeista dešinioji širdies pusė. Jei jums yra paskirtas nitroglicerinas ir žinote, kaip jį vartoti – puiku, naudokite pagal nurodymus. Bet jei ne – neprašykite kitų žmonių vaistų.

Ketvirta, nebandykite valgyti ar gerti, jei įtariate širdies priepuolį. Jei jums prireiks skubios procedūros ar operacijos, tuščias skrandis yra saugesnis. Be to, pykinimas ir vėmimas yra dažni širdies priepuolio simptomai, todėl maistas gali tik pabloginti situaciją.

Kaip padėti kitam žmogui

Jei matote, kad kažkas galimai patiria širdies priepuolį, jūsų veiksmai gali išgelbėti gyvybę. Pirmiausia, išlikite ramus ir veikite greitai. Jūsų ramybė padės ir nukentėjusiajam išlikti ramesniam.

Iškart skambinkite 112 ir aiškiai paaiškinkite situaciją. Pasakykite, kad įtariate širdies priepuolį, nurodykite tikslią vietą ir apibūdinkite simptomus. Dispečeris gali suteikti jums instrukcijų, ką daryti laukiant greitosios.

Padėkite žmogui atsisėsti ar atsigulti patogiai. Dažniausiai pusiau sėdima padėtis su paremta nugara ir sulenkta keliais yra patogiausia – taip sumažėja širdies apkrova. Atpalaiduokite bet kokius spaustukus.

Jei žmogus neturi alergijos aspirinui ir gali jį nuryti, padėkite jam paimti aspirino tabletę. Jei žmogus turi paskirto nitroglicerino, padėkite jam jį pavartoti pagal nurodymus.

Būkite pasiruošę atlikti gaivinimą, jei žmogus nustoja kvėpuoti ar netenka sąmonės. Jei esate mokomas naudoti automatinį išorinį defibriliatorių (AED) ir jis yra prieinamas – naudokite jį. Šiuolaikiniai AED įrenginiai yra sukurti taip, kad juos galėtų naudoti net neapmokyti žmonės – įrenginys suteikia balso instrukcijas.

Likite su žmogumi iki atvyksta greitoji pagalba. Stebėkite jo būklę ir būkite pasiruošę suteikti informaciją medikams – kada prasidėjo simptomai, kokie jie buvo, ar žmogus vartojo kokius nors vaistus.

Rizikos veiksniai ir prevencija

Nors šis straipsnis daugiausia apie tai, kaip reaguoti į širdies priepuolį, verta trumpai paminėti, kas didina riziką ir kaip ją sumažinti. Žinojimas apie savo riziką gali padėti būti budresniam ir greičiau atpažinti simptomus, jei jie atsiranda.

Pagrindiniai rizikos veiksniai apima aukštą kraujospūdį, aukštą cholesterolio kiekį, rūkymą, diabetą, antsvorį, fizinį neaktyvumą, šeimos anamnezę ir amžių (vyrams rizika didėja po 45 metų, moterims – po 55 metų arba po menopauzės).

Jei turite vieną ar daugiau šių rizikos veiksnių, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kontroliuoti savo būklę ir žinoti savo širdies sveikatos rodiklius – kraujospūdį, cholesterolio lygį, cukraus kiekį kraujyje. Turėkite namuose aspirino – tai paprasta priemonė, kuri gali išgelbėti gyvybę.

Taip pat svarbu kalbėti su šeimos nariais apie širdies priepuolio simptomus ir veiksmų planą. Jei gyvename su kitais žmonėmis, jie turėtų žinoti, ką daryti, jei mums nutiktų širdies priepuolis, ir mes turėtume žinoti, kaip padėti jiems.

Kai minutės skaičiuojamos, o sprendimai išgelbsti

Grįžtant prie esmės – širdies priepuolis yra medicininė ekstremali situacija, kur kiekviena minutė turi reikšmę. Nėra vietos dvejonėms ar laukimui. Jei jūs ar kas nors šalia jūsų patiria simptomus, kurie gali būti širdies priepuolis, veikite nedelsiant: skambinkite 112, kramtykite aspirino, atsisėskite ir likite ramus.

Nepamirškite, kad simptomai gali būti įvairūs – ne visi patiria klasikinį krūtinės skausmą. Moterys, vyresnio amžiaus žmonės ir diabetikai dažnai turi subtilesnių požymių. Pasitikėkite savo instinktu – jei kažkas jaučiasi ne taip, geriau patikrinti.

Žinojimas, kaip atpažinti ir reaguoti į širdies priepuolį, yra įgūdis, kuris gali išgelbėti jūsų ar jūsų artimųjų gyvybę. Tikėkimės, kad niekada neprireiks šių žinių praktiškai, bet jei prireiks – dabar žinote, ką daryti. Ir tas žinojimas gali padaryti visą skirtumą pasaulyje.