Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl šios minutės yra tokios svarbios

Širdies priepuolis – tai ne tas dalykas, kurį galima atidėti „pažiūrėsim rytoj”. Kiekviena praėjusi minutė gali lemti ne tik tai, ar žmogus išgyvens, bet ir kokia bus jo gyvenimo kokybė po to. Statistika rodo, kad didžioji dalis mirčių dėl širdies priepuolio įvyksta per pirmąsias dvi valandas nuo simptomų pradžios, o daugelis žmonių tiesiog nespėja laiku suvokti, kas vyksta.

Pirmosios dešimt minučių yra kritinis laikotarpis, kai tinkamas reagavimas gali išgelbėti širdies raumenį nuo negrįžtamų pažeidimų. Kai širdies kraujagyslė užsikemša, dalis širdies raumens lieka be deguonies. Kuo ilgiau trunka šis procesas, tuo daugiau audinių miršta. Todėl medikai kartoja vieną paprastą tiesą: laikas yra širdies raumenys.

Simptomai, kurie turėtų sukelti nerimą

Daugelis žmonių įsivaizduoja širdies priepuolį kaip dramatišką sceną iš filmų – žmogus staiga griebėsi už krūtinės ir sugriuvo. Realybė dažnai būna kitokia. Simptomai gali būti subtilūs, klaidinantys, o kartais net visai netikėti.

Klasikinis požymis yra spaudžiantis ar gniuždantis skausmas krūtinėje. Žmonės jį apibūdina įvairiai: tarsi kas sėdėtų ant krūtinės, tarsi suspaustas gniaužtas, tarsi stiprus spaudimas. Šis skausmas paprastai trunka ilgiau nei kelias minutes arba praeina ir vėl sugrįžta. Svarbu žinoti, kad tai nebūtinai yra aštrus skausmas – dažniau tai būna diskomfortas, kuris tiesiog „negerai jaučiasi”.

Bet širdies priepuolis gali prasidėti ir visai kitaip. Skausmas gali spinduliuoti į kairę ranką, abi rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį ar net viršutinę pilvo dalį. Kartais žmonės skundžiasi tik stipriu nuovargiu, dusuliu, pykinimo jausmu ar šaltu prakaitu. Moterims ypač būdingi netipiniai simptomai – jos dažniau nei vyrai patiria dusulį, pykinimą ir nugaros skausmą be ryškaus krūtinės skausmo.

Vienas pavojingiausių dalykų – tai bandymas save įtikinti, kad „nieko tokio”. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog nevirškinimas, raumenų įtampa ar stresas. Ir taip praleidžia brangų laiką.

Ką daryti pirmiausia

Jei įtariate širdies priepuolį – savo ar kito žmogaus – pirmasis veiksmas turėtų būti skambutis 112. Ne savo šeimos gydytojui, ne draugui, kuris yra slaugytojas, ne kaimynui, kuris gali nuvežti į ligoninę. Būtent 112. Ir tai reikia padaryti nedelsiant, nepraleisti nė penkių minučių „pažiūrėsiu, ar praeis”.

Kai skambinate, kuo aiškiau paaiškinkite, kas vyksta. Nereikia medicininių terminų – tiesiog apibūdinkite simptomus: „Jaučiu stiprų spaudimą krūtinėje”, „Mano tėvas skundžiasi skausmu krūtinėje ir sunkiai kvėpuoja”. Dispečeris gali duoti instrukcijų, ką daryti laukiant greitosios.

Kol laukiate pagalbos, žmogus turėtų sėdėti ar pusiau gulėti patogiausioje pozicijoje. Paprastai pusiau sėdima padėtis su atremta nugara yra geriausia – ji sumažina širdies krūvį. Atlaisvinkite bet kokius spaudžiančius drabužius – diržus, kaklaraiščius, ankštus apykaklės.

Jei žmogus yra sąmoningas ir gali ryti, galima duoti kramtyti vieną aspirino tabletę (300 mg). Aspirinas turi būti sukramtytas, ne nuryjamas ištisai – taip jis veikia greičiau. Tačiau tai taikoma tik tuo atveju, jei žmogus nėra alergiškas aspirinui ir neturi kitų kontraindikacijų. Jei abejojate – geriau palaukite medicinos specialistų.

Kai žmogus praranda sąmonę

Situacija tampa daug rimtesnė, kai žmogus nebesureaguoja. Jei matote, kad asmuo neprisikelia, neprabyla ir nereaguoja į jūsų balsą ar lietimą, reikia nedelsiant pradėti gaivinimą.

Pirmiausia įsitikinkite, ar žmogus kvėpuoja. Pasilenkite prie jo veido, žiūrėkite į krūtinę – ar ji kyla ir leidžiasi. Jei kvėpavimo nėra arba jis labai neregularus ir gargaliuojantis, tai reiškia, kad reikia pradėti krūtinės ląstos paspaudimus.

Krūtinės ląstos paspaudimai atliekami stipriai ir greitai. Žmogų paguldykite ant kieto paviršiaus, atsiklaupkite šalia, uždėkite vieną delną ant krūtinės centro (apatinėje krūtinkaulio dalyje), antrą delną ant pirmojo. Spaudžiant rankos turi būti tiesios, o jūs turite naudoti savo kūno svorį, ne tik rankų jėgą. Spausti reikia maždaug 5-6 cm gylio, dažnumu apie 100-120 kartų per minutę. Tai gana greitas tempas – maždaug atitinka dainos „Stayin’ Alive” ritmą.

Jei mokate daryti dirbtinį kvėpavimą, po kiekvieno 30 paspaudimų darykite 2 įpūtimus. Bet jei nemokate arba bijote – tiesiog tęskite krūtinės paspaudimus be pertraukos. Tyrimai rodo, kad net vien paspaudimai yra daug geresni nei nieko neveikimas.

Automatinis išorinis defibriliatoriaus naudojimas

Daugelyje viešų vietų – prekybos centruose, oro uostuose, sporto klubuose – dabar yra automatiniai išoriniai defibriliatoriai (AED). Jie atrodo kaip nedidelė dėžutė su žaliu širdies simboliu. Jei toks prietaisas yra netoliese, būtinai jį naudokite.

Šie prietaisai sukurti taip, kad juos galėtų naudoti bet kas, net be jokio medicinos išsilavinimo. Kai atidarote dėžutę, prietaisas pradeda duoti balso instrukcijas – tiesiog jas atidžiai klausykite ir darykite, kaip liepia. Jums reikės priklijuoti du elektrodus ant nuogos krūtinės (prietaise bus pavaizduota, kur tiksliai), o toliau prietaisas pats analizuos širdies ritmą ir pasakys, ar reikia elektros smūgio.

Nebijokite, kad padarytumėte ką nors ne taip – AED pats nusprendžia, ar reikalingas smūgis, ir jūs negalite jo suteikti, jei prietaisas nenusprendė, kad tai reikalinga. Vienintelis dalykas, kurį turite įsiminti: kai prietaisas liepia nesiliesti žmogaus ir suteikia smūgį, visi turi atsistoti atokiau.

Ką daryti nevalia

Yra keletas dalykų, kurie gali atrodyti logiški, bet iš tikrųjų yra kenksmingi ar pavojingi.

Niekada neduokite žmogui nieko gerti ar valgyti, išskyrus aspirino tabletę, jei jis sąmoningas. Jei situacija pablogės ir prireiks skubios procedūros ar operacijos, bet kas skrandyje gali sukelti komplikacijų.

Nevežkite žmogaus į ligoninę savo automobiliu, jei tik tai nėra absoliuti paskutinė išeitis (pavyzdžiui, esate atokioje vietovėje, kur greitoji neatvažiuos per protingą laiką). Greitosios brigada gali pradėti gydymą vietoje ir kelyje, turi visą reikalingą įrangą ir gali iš anksto perspėti ligoninę, kad būtų pasirengę priimti pacientą. Be to, jei žmogaus būklė pablogės kelionės metu, jūs negalėsite jam padėti ir vairuoti tuo pačiu metu.

Neleiskite žmogui vaikščioti, lipti laiptais ar daryti bet kokių fizinių pastangų. Tai tik didina širdies krūvį ir gali pabloginti situaciją. Net jei žmogus sako, kad jaučiasi geriau ir gali paeiti – vis tiek reikia laukti medicinos pagalbos.

Specialūs atvejai ir niuansai

Kai kurioms žmonių grupėms širdies priepuolis gali pasireikšti kitaip. Moterys, kaip jau minėta, dažniau patiria netipinius simptomus. Vyresnio amžiaus žmonės gali skundtis tik silpnumu ir svaiguliu. Diabetu sergantys asmenys dėl nervų pažeidimo gali apskritai nejausti skausmo – tai vadinama „tyliuoju” infarktu.

Jei žmogus jau yra turėjęs širdies problemų ir jam paskirti vaistai nuo krūtinės anginos (pavyzdžiui, nitroglicerinas), jis gali jį vartoti pagal gydytojo nurodymus. Paprastai leidžiama vartoti iki trijų dozių kas penkias minutes. Bet jei po pirmosios dozės skausmas nesumažėja arba net blogėja – tai rimtas ženklas, kad gali būti širdies priepuolis, ne tiesiog angina.

Jaunesni žmonės kartais mano, kad jie „per jauni” širdies priepuoliui. Tai pavojinga mintis. Nors rizika didėja su amžiumi, širdies priepuoliai gali ištikti ir 30, ir 40 metų žmones, ypač jei yra rizikos veiksnių – rūkymas, aukštas cholesterolio kiekis, šeimos anamnezė, narkotikų vartojimas.

Kai greitoji atvažiuoja ir kas vyksta toliau

Kai atvyksta medikai, jūsų vaidmuo nesibaigė. Jiems reikės informacijos: kada prasidėjo simptomai, kokie jie buvo, ar žmogus vartoja kokius vaistus, ar turi alergijų, ar serga kitomis ligomis. Jei žmogus pats negali atsakyti, o jūs žinote šią informaciją – tai labai padės.

Medikai greičiausiai iš karto padarys elektrokardiogramą (EKG), duos deguonies, suleido vaistų. Jie gali užduoti daug klausimų, kurie gali atrodyti kartojasi – tai normalu, jie tikrina informaciją ir stebi, kaip keičiasi būklė.

Ligoninėje žmogus greičiausiai bus nuvežtas tiesiai į kateterizacijos laboratoriją, kur per kraujagyslę įves mažą vamzdelį iki širdies ir pabandys atidaryti užsikimšusią kraujagyslę. Ši procedūra vadinama perkutanine koronarine intervencija (PCI) arba angioplastika. Kuo greičiau tai atliekama nuo simptomų pradžios, tuo geriau.

Kartais, jei praėjo daugiau laiko arba situacija sudėtingesnė, gali būti skiriami vaistai, kurie ištirpdo krešulį (trombolitikai), arba net rekomenduojama skubi operacija. Bet pagrindinis tikslas visada tas pats – kuo greičiau atkurti kraują tiekimą į širdies raumenį.

Kai kiekviena sekundė skaičiuojama

Grįžtant prie pradžios – laiko veiksnys yra esminis. Žmonės, kurie gauna pagalbą per pirmąją valandą nuo simptomų pradžios, turi gerokai didesnes išgyvenimo galimybes ir mažiau širdies pažeidimų nei tie, kurie laukia ilgiau. Kiekviena 30 minučių vėlavimo padidina mirtingumo riziką.

Todėl niekada nesivaržykite kviesti pagalbos. Net jei pasirodys, kad tai nebuvo širdies priepuolis – geriau būti atsargiam nei gailėtis. Medikai geriau reaguoja į dešimt klaidingų alarmų nei į vieną pražiopsotą tikrą širdies priepuolį. Niekas jūsų nesmerkia už atsargumą.

Svarbu ir tai, kad aplinkiniai žinotų, ką daryti. Jei matote, kad kažkas jaučiasi blogai, bet pats nenori kviesti pagalbos – užuot ginčijęsi, tiesiog paskambinkite patys. Geriau išgirsti „nebereikėjo”, nei „kodėl nepaskambinai”.

Širdies priepuolis nėra nuosprendis, jei reaguojama greitai ir teisingai. Daugelis žmonių po to gyvena ilgus, kokybišus gyvenius. Bet tas „jei” yra esminis – ir jis priklauso nuo pirmųjų minučių. Todėl įsiminkite pagrindinius simptomus, žinokite, ką daryti, ir niekada nedvejokite kviesti pagalbos. Kartais būtent jūsų veiksmai per tas pirmąsias dešimt minučių gali išgelbėti gyvybę.