Kaip atpažinti ir reaguoti į širdies priepuolio simptomus pirmąsias 5 minutes

Kodėl pirmosios minutės yra kritinės

Kai kalba pasisuka apie širdies priepuolį, laikas tikrai yra pinigai – tik šiuo atveju tai gyvybė. Pirmosios penkios minutės nuo simptomų pradžios gali lemti ne tik išgyvenimą, bet ir tai, kokia bus gyvenimo kokybė po incidento. Širdies raumuo negauna deguonies, ir kiekviena praeinanti minutė reiškia daugiau pažeistų ląstelių, kurios nebeatsistatys.

Statistika rodo, kad daugelis žmonių laukia net kelias valandas prieš kreipdamiesi pagalbos, nes mano, kad simptomai praeina arba kad jie tiesiog „persivargins”. Tai mirtinai pavojinga klaida. Tyrimai patvirtina – kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo mažesnis širdies pažeidimas ir geresnės išgyvenimo prognozės. Jei pagalba suteikiama per pirmąją valandą nuo simptomų pradžios (medicinos profesionalai tai vadina „aukso valanda”), mirštamumo rizika sumažėja net 50 procentų.

Klasikiniai simptomai, kuriuos visi turėtų žinoti

Daugelis žmonių įsivaizduoja širdies priepuolį kaip dramatišką sceną iš filmų – žmogus staiga sugriūva, laikydamasis už krūtinės. Realybė dažnai būna subtilesnė, bet ne mažiau pavojinga.

Krūtinės skausmas ar diskomfortas yra dažniausias požymis. Tačiau tai nebūtinai yra aštrus skausmas. Daugelis žmonių aprašo jausmą kaip spaudimą, suspaudimą, pilnumą ar sunkumą krūtinės centre ar kairėje pusėje. Kai kurie sako, kad jaučiasi tarsi ant krūtinės gulėtų dramblys. Šis pojūtis gali trukti kelias minutes arba ateiti ir išeiti bangomis.

Skausmas, spinduliuojantis į kitas kūno vietas – tai kitas svarbus ženklas. Diskomfortas gali plisti į kairiąją ranką (nors kartais ir į abi rankas), petį, kaklą, žandikaulį ar net nugarą tarp menčių. Kai kurie žmonės pirmiausiai pastebi skausmą žandikaulyje ir mano, kad tai dantų problema.

Dusulys gali pasireikšti kartu su krūtinės diskomfortu arba net be jo. Jei staiga tampa sunku kvėpuoti ramybės būsenoje arba atliekant įprastus veiksmus, tai rimtas signalas. Kartais žmonės sako, kad negali įkvėpti pilnų plaučių oro.

Pykinimas, vėmimas ar virškinimo sutrikimas – taip, širdies priepuolis gali priminti virškinimo problemas. Ypač moterys dažnai patiria šiuos simptomus, kurie gali būti klaidinantys. Jei jaučiate netikėtą pykinimą kartu su kitais simptomais, nepraleiskite šio ženklo.

Mažiau žinomi, bet vienodai svarbūs požymiai

Ne visi širdies priepuoliai pasireiškia vienodai, ir kai kurie simptomai gali būti tikrai netikėti. Ypač moterims, vyresniems žmonėms ir diabetu sergantiems asmenims simptomai gali skirtis nuo „klasikinio” scenarijaus.

Staigus silpnumas ir galvos svaigimas gali būti vieninteliai simptomai. Jei jaučiatės tarsi tuoj nualpsite arba pasaulis pradeda suktis be jokios akivaizdžios priežasties, o ypač jei tai atsitinka kartu su kitais simptomais – tai gali būti širdies priepuolis.

Šaltas prakaitas, ypač jei jis atsiranda staiga ir nėra susijęs su fizine veikla ar karščiu, yra rimtas perspėjimo signalas. Žmonės aprašo šį jausmą kaip „šaltą, lipnų prakaitą” – tai kūno reakcija į stresą, kurį patiria širdis.

Neįprastas nuovargis, ypač moterims, gali pasireikšti net kelias dienas ar savaites prieš širdies priepuolį. Tai ne įprastas nuovargis po sunkios dienos – tai gilus išsekimas, kai net paprasčiausi dalykai atrodo neįmanomi.

Nerimas ar artėjančios nelaimės jausmas – daugelis žmonių, patyrusių širdies priepuolį, vėliau sako, kad jautė kažką „ne taip”, tarsi kažkas blogo tuoj įvyks. Niekada neignoruokite šio instinktyvaus jausmo, ypač jei jis ateina kartu su fiziniais simptomais.

Ką daryti pirmąsias 5 minutes: žingsnis po žingsnio

Gerai, tarkime, kad jūs ar kažkas šalia jūsų patiria simptomus, kurie gali būti širdies priepuolis. Štai tikslus veiksmų planas:

Pirma minutė: Sustokite ir įvertinkite

Nedelsdami nutraukite bet kokią veiklą. Jei vairuojate – sustokite saugioje vietoje. Jei sportuojate – tuoj pat baigkite. Atsisėskite ar atsigulkite. Tai ne metas būti didvyriu ir bandyti „ištvėsti”. Fizinis aktyvumas didina širdies apkrovą, o dabar jūsų širdžiai reikia kuo mažiau streso.

Antra minutė: Skambinkite 112

Tai svarbiausias žingsnis. Neskambinkite draugui, šeimos nariui ar šeimos gydytojui – skambinkite tiesiai 112. Operatoriui aiškiai pasakykite: „Manau, kad turiu širdies priepuolį” ir išvardinkite simptomus. Nemeluokite ir nesumenkinkite situacijos. Jei negalite paskambinti patys, paprašykite šalia esančio žmogaus tai padaryti.

Kodėl negalima važiuoti į ligoninę patiems? Keliais priežasčių: pirma, greitosios pagalbos medikai gali pradėti gydymą kelionės metu; antra, jie žino, į kurią ligoninę vežti (ne visos turi širdies priepuolių gydymo galimybes); trečia, būklė gali pablogėti bet kurią akimirką, ir vairuojant tai gali baigtis tragedija.

Trečia minutė: Aspirinas

Jei nėra alergijos aspirinui ir operatorius neprieštarauja, sukramtykite ir nurijkite vieną įprastą (300-325 mg) aspirino tabletę. Būtent sukramtykite, o ne tiesiog nurijkite – taip jis veiks greičiau. Aspirinas padeda sumažinti krešulį, kuris gali blokuoti kraujagyslę, ir gali gelbėti gyvybę. Tačiau jei nežinote, ar galite vartoti aspirinų, geriau palaukite medicininių nurodymų.

Ketvirta minutė: Palengvinkite kvėpavimą

Atlaisvinkite bet kokius spaudžiančius drabužius – atsegtite apykaklę, diržą, liemenėlę. Atsisėskite patogiai, geriausia pusiau atsigulę, paremti pagalvėmis. Ši pozicija sumažina širdies apkrovą. Bandykite kvėpuoti ramiai ir giliai, nors tai gali būti sunku.

Penkta minutė: Būkite pasiruošę gaivinimui

Jei esate su kitu žmogumi, kuris patiria simptomus, stebėkite jo sąmonę ir kvėpavimą. Jei žmogus netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, būkite pasiruošę pradėti širdies-plaučių gaivinimą (SPG). Net jei niekada to nedarėte, 112 operatorius gali jus nukreipti telefonu. Pagrindinis principas: stipriai ir greitai spausti krūtinės centre, maždaug 100-120 kartų per minutę (tai dažnis dainos „Stayin’ Alive” ritmu).

Moterų širdies priepuoliai: kodėl jie skiriasi

Tai svarbu žinoti – moterų širdies priepuoliai dažnai pasireiškia kitaip nei vyrų, ir dėl to jie dažniau būna neatpažinti ar ignoruojami.

Moterys dažniau patiria „netipinius” simptomus: nuovargį, dusulį be krūtinės skausmo, nugaros ar žandikaulio skausmą, pykinimą. Krūtinės skausmas gali būti ne toks ryškus arba jo gali visai nebūti. Kai kurios moterys aprašo jausmą kaip „deginimą” krūtinėje, o ne spaudimą.

Deja, tyrimai rodo, kad moterys vidutiniškai ilgiau laukia prieš kreipdamosi pagalbos, nes mano, kad jų simptomai „ne tokie rimti” arba kad jie tiesiog „persidirbo”. Be to, net kai moterys atvyksta į ligoninę, jų simptomai kartais būna vertinami mažiau rimtai nei vyrų.

Todėl moterims ypač svarbu pasitikėti savo instinktais. Jei kažkas jaučiasi ne taip – net jei simptomai neatitinka to, ką matėte filmuose – geriau persidrausti ir kreiptis pagalbos.

Ką daryti NEREIKĖTŲ

Kai kurie veiksmai, atrodantys logiški, iš tikrųjų gali pakenkti.

Nevairuokite patys į ligoninę – jau minėjau tai, bet verta pakartoti. Tai viena dažniausių ir pavojingiausių klaidų. Jūsų būklė gali staiga pablogėti, ir tuomet rizikuojate ne tik savo, bet ir kitų gyvybėmis.

Nelaukite, kad simptomai praeis – net jei skausmas sumažėja ar išnyksta. Širdies priepuolio simptomai gali ateiti bangomis. Tai, kad jaučiatės šiek tiek geriau, nereiškia, kad pavojus praėjo. Daugelis žmonių gaišta brangų laiką, tikėdamiesi, kad „tai tiesiog nerimas” ar „kažkas ne taip suvalgyta”.

Nevartokite nitroglicerino, jei jis nebuvo jums paskirtas – nors nitroglicerinas padeda esant krūtinės anginai, jis gali būti pavojingas tam tikrais atvejais, ypač jei neseniai vartojote vaistus nuo erekcijos sutrikimų. Vartokite tik tuos vaistus, kurie jums asmeniškai paskirti.

Nebandykite „išgulėti” simptomų – kai kurie žmonės mano, kad jei tiesiog pagulės, viskas praeis. Tuo tarpu kiekviena minutė be gydymo didina širdies pažeidimą.

Nevalgykite ir negerkite – jei teks skubi operacija, tuščias skrandis yra saugesnis. Be to, jei pradėsite vemti, tai gali apsunkinti kvėpavimą.

Kaip pasirengti iš anksto

Nors negalime numatyti, kada atsitiks širdies priepuolis, galime būti pasiruošę reaguoti efektyviai.

Žinokite savo riziką – jei turite širdies ligų rizikos veiksnių (aukštas kraujospūdis, cholesterolis, diabetas, rūkymas, šeimos anamnezė), kalbėkitės su gydytoju apie prevenciją ir simptomus, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį.

Laikykite aspirino – jei gydytojas neprieštarauja, namuose, automobilyje ir darbe turėkite aspirino. Įsitikinkite, kad šeimos nariai žino, kur jis yra.

Išmokite SPG – širdies-plaučių gaivinimo kursai trunka tik kelias valandas, bet gali padėti išgelbėti gyvybę. Daugelis organizacijų siūlo nemokamus ar pigius kursus.

Turėkite medicininę informaciją prieinamą – telefone ar piniginėje laikykite kortelę su svarbia informacija: alergiją, vartojamiems vaistams, kontaktinius asmenis. Tai gali būti labai naudinga medikams.

Kalbėkite su artimaisiais – įsitikinkite, kad jūsų šeima ar bendradarbiai žino, kaip atpažinti širdies priepuolio simptomus ir ką daryti. Ypač svarbu, jei turite padidintą riziką.

Kai sekundės skaičiuoja: gyvenimas po pirmųjų minučių

Grįžkime prie esmės – širdies priepuolis nėra metas abejoti ar laukti. Tai situacija, kai greitas veikimas tiesiogiai lemia išgyvenimą ir atsigavimą. Daugelis žmonių, kurie išgyvena širdies priepuolį ir gerai atsigauna, tai padaro būtent todėl, kad jie ar žmonės šalia jų žinojo, ką daryti ir nepraleido laiko.

Įsidėmėkite pagrindinius dalykus: atpažinkite simptomus (net jei jie neatrodo „klasikiniai”), nedelsiant skambinkite 112, vartokite aspirinų (jei galite), ramiai laukite pagalbos ir būkite pasiruošę gaivinimui, jei prireiktų. Šie paprasti žingsniai gali lemti viską.

Ir nepamirškite – geriau dešimt kartų klysti ir išsikviesti greitąją pagalbą be reikalo, nei vieną kartą praleisti tikrą širdies priepuolį. Medikai mieliau atvyks ir konstatuos, kad viskas gerai, nei atvyks per vėlai. Jūsų gyvybė yra per brangi, kad ja rizikuotumėte dėl nepatogumų ar baimės „sukurti problemų”.

Pasidalinkite šia informacija su artimaisiais. Niekada nežinote, kada šios žinios gali išgelbėti gyvybę – galbūt jūsų pačių, galbūt žmogaus, kurį mylite.