Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai kiekviena sekundė sprendžia viską

Stovite virtuvėje, ruošiate vakarienę, ir staiga pajuntate keistą spaudimą krūtinėje. Gal tai tik nerimas? Gal per daug kavos išgėrėte? O gal tai kažkas rimtesnio? Širdies priepuolis – tai ne tik kino filmų scena, kur žmogus dramatiškai griūva ant žemės. Tikrovėje simptomai dažnai būna klastingi, neaiškūs, ir daugelis žmonių tiesiog nusprendžia palaukti, tikėdamiesi, kad viskas praeis savaime. Tačiau būtent tos pirmosios dešimt minučių gali nulemti, ar išgyvensite be rimtų pasekmių, ar likusį gyvenimą kovosite su širdies nepakankamumu.

Medicinos statistika žiauri – kuo ilgiau delsiama kreipiantis pagalbos, tuo daugiau širdies raumens ląstelių miršta negrįžtamai. Pirmąsias dešimt minučių širdies raumuo dar gali būti išgelbėtas, jei kraujas vėl pradės tekėti per užsikimšusią arteriją. Po valandos? Žala jau būna daug rimtesnė. Todėl šiandien kalbėsime apie tai, kaip atpažinti širdies priepuolį tuose pačiuose jo pradžios momentuose ir ką daryti, kai kiekviena sekundė tikrai svarbi.

Simptomai, kurių negalima ignoruoti

Klasikinis širdies priepuolis prasideda stipriu, gniuždančiu skausmu krūtinės centre arba kairėje pusėje. Žmonės dažnai apibūdina šį pojūtį kaip sunkų svorį ant krūtinės, tarsi kas būtų užgulęs dramblys. Bet čia ir slypi problema – ne visi širdies priepuoliai prasideda būtent taip. Ypač moterims simptomai gali būti visiškai kitokie.

Skausmas gali spinduliuoti į kairiąją ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar net viršutinę pilvo dalį. Kartais žmonės galvoja, kad tiesiog persiėdė, kad tai tik raumenų įtampa ar virškinimo problemos. Viena mano pažįstama moterė tris valandas kentė skausmą tarp mentėse, manydama, kad tai nuo sunkių maišų nešiojimo. Pasirodo, buvo širdies priepuolis.

Dusulys – dar vienas svarbus signalas. Jei staiga tampate sunku kvėpuoti, jei jums trūksta oro net ramiai sėdint, tai rimtas pavojaus ženklas. Ypač jei šis dusulys ateina kartu su krūtinės diskomfortu. Kai kurie žmonės pradeda prakaituoti šaltu prakaitu, jaučia pykinimą ar net vemia. Moterys dažniau nei vyrai patiria būtent šiuos „netipinius” simptomus – nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą.

Dar vienas dažnai ignoruojamas simptomas – nerimas ir artėjančios pražūties jausmas. Tai ne tik psichologinė reakcija – tai gali būti organizmo būdas signalizuoti, kad kažkas labai negerai. Jei staiga apima nepaaiškinamas baimės jausmas kartu su fiziniais simptomais, nedelskite.

Ką daryti pirmąją minutę

Gerai, pajutote įtartinius simptomus. Pirmasis ir svarbiausias dalykas – nedvejokite. Nesėdėkite ir nelaukite, ar praeis. Negalvokite, kad perreaguojate. Geriau dešimt kartų klysti, nei vieną kartą pavėluoti. Medicinos specialistai visada sako: jie verčiau dešimt kartų patikrintų žmogų, kuris pasirodė sveikas, nei vieną kartą gautų pacientą per vėlai.

Iškart skambinkite 112. Ne draugui, ne šeimos gydytojui, ne kaimynui su automobiliu – būtent greitajai pagalbai. Dispečeris užduos jums klausimus ir gali suteikti pirmąją pagalbą telefonu, kol atvažiuoja brigada. Kalbėkite aiškiai, pasakykite tikslų adresą ir apibūdinkite simptomus. Jei esate vienas namuose, neužrakinkite durų – greitosios pagalbos darbuotojai turi galėti patekti vidų, net jei neteksite sąmonės.

Atsisėskite ar atsigulkite. Nebandykite vaikščioti, lipti laiptais ar atlikti jokių fizinių veiksmų. Kiekvienas judesys verčia širdį dirbti intensyviau, o tai reiškia, kad jai reikia daugiau deguonies – būtent to, ko dabar trūksta. Jei esate stovėdami, kai atsiranda simptomai, atsisėskite ant grindų ar artimiausios kėdės. Griuvimas dėl sąmonės netekimo gali sukelti papildomų traumų.

Aspirinas – pirmasis gelbėtojas

Jei namuose turite aspirino ir nesate jam alergiškas, sukramtykite vieną tabletę (300-325 mg). Būtent sukramtykite, o ne nurykite su vandeniu – taip aspirinas greičiau patenka į kraują. Aspirinas padeda išskaidyti kraujo krešulius, kurie dažniausiai ir yra širdies priepuolio priežastis. Tyrimai rodo, kad aspirinas, priimtas per pirmąsias minutes po širdies priepuolio pradžios, gali sumažinti mirtingumą iki 25 procentų.

Tačiau čia svarbus niuansas – jei turite kraujavimo sutrikimų, jei vartojate kraujo krešėjimą mažinančius vaistus arba žinote, kad esate alergiškas aspirinui, jo nevartokite. Geriau palaukite greitosios pagalbos ir pasitarkite su specialistais. Jei abejojate, paklauskit 112 dispečerio – jie gali patarti, ar jums saugu priimti aspirino.

Nitroglicerinas – tai vaistas, kurį dažnai vartoja žmonės su žinoma širdies liga. Jei jums jis yra paskirtas ir turite jį po ranka, galite jį panaudoti pagal gydytojo nurodymus. Paprastai dedama viena tabletė po liežuviu. Jei skausmas nepraeina per penkias minutes, galima pakartoti (bet ne daugiau kaip tris kartus iš viso). Tačiau jei jums nitroglicerinas nėra paskirtas, jo nevartokite – jis gali pavojingai sumažinti kraujospūdį.

Kai šalia yra kitas žmogus

Jei matote, kad kažkas šalia jūsų galimai patiria širdies priepuolį, jūsų veiksmai gali išgelbėti gyvybę. Pirmiausia išlikite ramus – jūsų paniką pajus ir nukentėjęs žmogus, o papildomas stresas jam dabar tikrai nereikalingas. Kalbėkite ramiai, užtikrinančiai, net jei pats viduje jaudinatės.

Padėkite žmogui atsisėsti ar atsigulti patogiai. Atlaisvinkite bet kokius suvaržančius drabužius – atsegte marškinių apykaklę, nuimkite kaklaraištį, atsegte diržą. Žmogui reikia kuo daugiau oro. Jei jis turi vaistų, padėkite juos surasti ir priimti. Likite šalia ir stebėkite būklę – ar žmogus kvėpuoja, ar reaguoja į jus.

Jei žmogus neteko sąmonės ir nekvėpuoja arba kvėpuoja neįprastai (garsiai švokščia, gurgčioja), reikia nedelsiant pradėti širdies masažą. Jei mokate atlikti širdies ir plaučių atgaivinimą (ŠPA), dabar pats laikas tai daryti. Jei nemokate, 112 dispečeris gali vadovauti jums telefonu. Šiuolaikinės rekomendacijos sako, kad net tik krūtinės ląstos spaudimas be dirbtinio kvėpavimo gali išgelbėti gyvybę.

Spaudimas atliekamas krūtinės centre, tarp speneliųų. Sudėkite vienos rankos delną ant krūtinės, ant jo – kitos rankos delną, pirštus susikabinkite ir spaudžiant rankas laikykite tiesiai. Spaudimas turi būti stiprus ir greitas – apie 100-120 kartų per minutę, įspaudžiant krūtinę maždaug 5 centimetrų gyliu. Taip, tai fiziškai sunku, bet tai veikia.

Klaidos, kurių reikia vengti

Pirmoji ir didžiausia klaida – laukimas. „Pažiūrėsiu, gal praeis”, „Negaliu dabar skambinti, turiu susitikimą”, „Nenoriu trukdyti, gal tai nieko tokio”. Šie sakiniai yra potencialūs mirties nuosprendžiai. Širdies priepuolis nėra kažkas, kas tiesiog praeina savaime. Kiekviena praėjusi minutė be pagalbos didina riziką mirti arba likti su sunkiais širdies pažeidimais.

Antroji klaida – bandymas nuvažiuoti į ligoninę savo automobiliu ar prašymas, kad kas nors jus nuvežtų. Greitoji pagalba turi reikiamą įrangą ir vaistus, kurie gali pradėti veikti iškart. Be to, jei jūsų būklė pablogės kelyje, greitosios pagalbos darbuotojai žinos, ką daryti. Jei vairuosite patys ir neteksite sąmonės, rizikuojate ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybėmis.

Trečioji klaida – vaistų, kurių nežinote, vartojimas. Internete pilna patarimų, ką daryti širdies priepuolio atveju, bet ne visi jie teisingi ar tinkami jūsų situacijai. Nevartokite vaistų, kurie jums nėra paskirti. Neklauskite patarimų socialiniuose tinkluose – skambinkite 112.

Dar viena dažna klaida – gulimas ant nugaros, jei žmogus jaučia dusulį. Geriau pusiau sėdima padėtis su atremta nugara ir sulenkstomis kojomis. Taip lengviau kvėpuoti ir mažesnis krūvis širdžiai. Jei žmogus vemia, pasukite jo galvą į šoną, kad neužspringtų.

Moterys, vyrai ir skirtingi veidai

Vienas didžiausių medicinos iššūkių – tai faktas, kad širdies priepuolis moterims ir vyrams gali pasireikšti skirtingai. Klasikiniai simptomai, apie kuriuos dažniausiai kalbama – stiprus krūtinės skausmas, spaudimas, skausmas į kairę ranką – labiau būdingi vyrams. Moterys dažnai patiria subtilesnių, lengviau pražiūrimų simptomų.

Moterims širdies priepuolis gali pasireikšti kaip neįprastas nuovargis, miego sutrikimai, viršutinės nugaros dalies skausmas, pilvo diskomfortas ar pykinimas. Viena tyrimų dalyvė pasakojo, kad prieš savaitę iki širdies priepuolio pradėjo jaustis neįprastai pavargusi, nors nieko ypatingo nedarė. Kita sakė, kad pajuto skausmą žandikaulyje ir galvojo, kad tai dantų problema.

Dėl šių skirtumų moterys dažniau nei vyrai vėluoja kreiptis pagalbos. Jos linkusios manyti, kad simptomai „ne tokie rimti” arba kad tai „tiesiog stresas”. Statistika rodo, kad moterys vidutiniškai 30 minučių ilgiau nei vyrai delsia prieš skambindamas greitajai pagalbai. Šie trisdešimt minučių gali būti lemtingi.

Jaunesni žmonės taip pat dažnai nusprendžia, kad jie „per jauni širdies priepuoliui”. Tačiau nors rizika didėja su amžiumi, širdies priepuolis gali ištikti ir trisdešimtmečius, ypač jei yra rizikos veiksnių – rūkymas, nutukimas, diabetas, šeimos anamnezė, streso pilnas gyvenimo būdas. Niekada nemanykite, kad esate per jaunas tam, kad su jumis tai galėtų nutikti.

Prevencija prasideda šiandien, ne rytoj

Žinoma, geriausias būdas susidurti su širdies priepuoliu – tai jo išvengti. Ir nors kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip genetika ar amžius, yra nekontroliuojami, daugelį dalykų galime pakeisti. Rūkymas – vienas didžiausių širdies priepuolio rizikos veiksnių, ir gera žinia ta, kad net metę rūkyti, jūsų rizika pradeda mažėti jau per pirmąsias 24 valandas.

Fizinis aktyvumas nebūtinai reiškia maratonus ar sporto salę. Net 30 minučių vaikščiojimo per dieną gali žymiai sumažinti širdies ligų riziką. Mityba – daugiau daržovių, vaisių, žuvies, mažiau perdirbtos mėsos, druskos ir cukraus. Tai skamba banaliai, bet veikia. Stresas – mokytis jį valdyti, rasti būdų atsipalaiduoti, miegoti pakankamai.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai taip pat svarbūs. Kraujospūdis, cholesterolio lygis, cukraus kiekis kraujyje – visa tai galima kontroliuoti ir, jei reikia, koreguoti. Jei jums diagnozuotas aukštas kraujospūdis ar cholesterolis, vartokite paskirtus vaistus. Daugelis žmonių nustoja gerti vaistus, kai jaučiasi gerai, bet būtent tie vaistai ir padeda jums jaustis gerai.

Kai baimė praeina ir lieka supratimas

Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – tos pirmosios dešimt minučių. Dabar jau žinote, ko ieškoti, kaip reaguoti, ko nedaryti. Bet svarbiausia – žinokite, kad nėra gėda klysti. Jei paskambinote 112 dėl to, kas pasirodė tik panikos priepuolis ar refliuksas, niekas jūsų nesmerkia. Greitosios pagalbos darbuotojai verčiau atvažiuos šimtą kartų veltui, nei vieną kartą atvažiuos per vėlai.

Išmokykite šiuos simptomus ne tik sau, bet ir papasakokite artimiesiems. Ypač jei jūsų šeimoje yra rizikos grupei priklausančių žmonių – vyresnio amžiaus, sergančių cukriniu diabetu, turinčių antsvorio. Kartais būtent šalia esantis žmogus pastebi simptomus anksčiau nei pats nukentėjęs, kuris gali būti suglumęs ar neigti, kad kažkas negerai.

Turėkite namuose aspirino, net jei juo paprastai nesinaudojate. Įsitikinkite, kad jūsų šeimos nariai žino, kur jis laikomas. Jei turite širdies ligą ir vartojate nitrogliceriną, patikrinkite jo galiojimo laiką – šis vaistas netenka veiksmingumo. Laikykite jį lengvai pasiekiamoje vietoje, ne spintelės gale už dešimties kitų vaistų.

Ir pagaliau – pasitikėkite savo instinktu. Jei kažkas jums atrodo ne taip, jei jaučiate, kad tai rimta, veikiausiai taip ir yra. Jūsų kūnas žino, kada jam blogai. Nesileiskite įtikinamas, kad perreaguojate, kad tai „tiesiog nervai”. Geriau būti atsargiam ir gyvam, nei drąsiam ir mirusiam. Širdies priepuolis – tai ne kažkas, su kuo galima derėtis ar ko galima palaukti. Tai skubi medicininė būklė, reikalaujanti skubių veiksmų.

Tie pirmieji dešimt minučių gali atrodyti kaip amžinybė, kai jaučiate skausmą ir baimę. Bet jei žinote, ką daryti, jei nedelsite, jei pasitikėsite savimi ir paskambinsite pagalbos – šie dešimt minučių gali tapti ne paskutiniais jūsų gyvenimo, o pirmosiomis jūsų išgelbėjimo minutėmis. Ir tai viskas, kas svarbu.