Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai širdis prašo pagalbos

Žinote, kaip būna – kartais gyvenimas atrodo kaip įprastas penktadienis, o po akimirkos viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Širdies priepuolis yra būtent tas įvykis, kuris nepraneša apie savo atėjimą iš anksto. Nesiųs jums kvietimo, nepaskambins telefonu, neįrašys į kalendorių. Tiesiog ateina. Ir būtent todėl svarbu žinoti, kaip jį atpažinti pirmąsias dešimt minučių – tas laikotarpis, kuris gali atskirti gyvenimą nuo mirties, sveikatą nuo ilgalaikės negalios.

Dažnai manome, kad širdies priepuolis – tai kažkas, kas nutinka kitiems žmonėms. Senukams. Tiems, kurie nesirūpina sveikata. Bet realybė yra kitokia – miokardo infarktas gali ištikti keturiasdešimtmetį maratonininką, trisdešimties metų moterį po gimdymo, net ir jaunus žmones, kurie, atrodytų, yra sveikatos pavyzdys. Širdis nepaiso mūsų planų ir įsitikinimų.

Ką iš tiesų jaučia žmogus

Pirmiausia išmeskime iš galvos tuos holivudinius vaizdus, kai žmogus staiga griebias už krūtinės ir dramatiška grimasa veide griūva ant žemės. Tikrovė paprastai būna subtilesnė ir tuo pačiu klastingesnė. Daugelis žmonių, patyrę širdies priepuolį, vėliau prisipažįsta, kad iš pradžių bandė save įtikinti, jog tai tik nevirškinimai, nuovargis ar stresas.

Klasikinis simptomas – slėgimas ar spaudimas krūtinėje. Ne būtinai aštrus skausmas, bet jausmas, tarsi kas nors sėdėtų ant jūsų krūtinės. Tarsi dramblys nusprendė pailsėti būtent ant jūsų širdies. Šis diskomfortas gali trukti keletą minučių, praeiti ir vėl sugrįžti. Kai kurie žmonės apibūdina jį kaip spaudimą, deginimą, pilnatvės jausmą ar net neaiškų nemalonumą, kurį sunku aprašyti žodžiais.

Bet štai kas įdomu – ne visi jaučia krūtinės skausmą. Ypač moterys. Jos dažniau patiria tai, ką medikai vadina „atipiniais simptomais”. Gali būti neįprastas nuovargis, tarsi jūs būtumėte bėgę maratoną, nors tik ką atsikėlėte iš lovos. Dusulys, net ilsintis. Pykinimas, kartais vėmimas. Galvos svaigimas. Šaltas prakaitas, kuris išmuša be jokios priežasties.

Skausmas gali spinduliuoti – tai medicinos terminas, reiškiantis, kad jis keliauja. Į kaklą, žandikaulį, nugarą tarp menčių, į vieną ar abi rankas. Kairė ranka yra klasika, bet dešinė taip pat gali būti įtraukta. Kartais žmonės jaučia tik rankos nutirpimą ar silpnumą ir net neįtaria, kad tai gali būti susijęs su širdimi.

Dešimt minučių, kurios lemia viską

Kodėl būtent dešimt minučių? Nes širdies priepuolio metu kiekviena sekundė skaičiuoja. Širdies raumuo negauna deguonies, kurio jam reikia, ir pradeda mirti. Kuo greičiau bus atstatyta kraujotaka, tuo mažiau širdies audinio bus pažeista, tuo geresnės išgyvenimo ir pasveikimo galimybės.

Statistika yra negailestinga – dauguma mirčių nuo širdies priepuolio įvyksta per pirmąją valandą po simptomų pradžios. Dažnai todėl, kad žmonės delsia, tikisi, kad simptomai praeis, nenori „sukelti triukšmo” ar „veltui varginti gydytojų”. Tai mirtina klaida, kurią daro net išsilavinę, protingi žmonės.

Pirmosios dešimt minučių – tai laikotarpis, kai reikia priimti sprendimą ir pradėti veikti. Ne apmąstyti, ne laukti, ne tikėtis, o veikti. Jei įtariate širdies priepuolį – sau ar kam nors šalia – laikrodis pradeda tiksėti. Ir kiekviena praėjusi minutė mažina šansus.

Ką daryti nedelsiant

Pirmiausia – skambinkite 112. Ne po penkių minučių, ne po to, kai „pažiūrėsite, ar praeis”, o iš karto. Nereikia jausti nepatogiai, kad galbūt klystate. Geriau dešimt kartų suklysti, nei vieną kartą pavėluoti. Greitosios pagalbos dispečeriai yra apmokyti užduoti teisingus klausimus ir padėti įvertinti situaciją.

Kai skambinate, kalbėkite aiškiai ir trumpai. Pasakykite, kad įtariate širdies priepuolį. Nurodykite tikslų adresą. Jei esate pastate, pasakykite aukštą ir butą. Jei lauke – apibūdinkite vietą kuo tiksliau. Neatjunkite telefono, kol dispečeris neleis – jis gali duoti svarbių nurodymų.

Kol laukiate pagalbos, padėkite žmogui atsisėsti ar atsigulti – kaip jam patogiau. Laisvai kvėpuoti yra svarbu, todėl atlaisvinkite ankštus drabužius – kaklaraištį, diržą, apykaklę. Jei žmogus sąmoningas ir gali ryti, duokite jam sukramtyti vieną aspirino tabletę (300 mg). Būtent sukramtyti, ne nuryt ištisai – taip jis veiks greičiau. Aspirinas padeda skystinti kraują ir gali sumažinti žalą širdžiai.

Jei žmogus turi przepisytų nitroglicerino tablečių ar purškalų – padėkite jam jais pasinaudoti. Paprastai dedama viena tabletė po liežuviu. Jei po penkių minučių skausmas nepraėjo ir greitoji dar neatvyko, galima pakartoti. Bet ne daugiau kaip tris kartus iš viso.

Labai svarbu – žmogus neturėtų vairuoti pats. Net jei jaučiasi „neblogai” ar „jau geriau”. Net jei ligoninė už kelių minučių. Širdies priepuolio metu gali staiga pablogėti būklė, netekti sąmonės, o tai vairuojant reiškia mirtį ne tik jam, bet ir kitiems.

Kai žmogus netenka sąmonės

Tai baisiausias scenarijus, bet apie jį būtina žinoti. Jei žmogus netenka sąmonės ir nekvėpuoja arba kvėpuoja neįprastai (gaudžia, šniokščia, daro ilgas pauzes), reikia nedelsiant pradėti širdies masažą. Taip, būtent jūs, net jei niekada to nedarėte.

Padėkite žmogų ant kieto paviršiaus – grindų, ne lovos. Atsiklaupkite šalia. Uždėkite vieną delną ant krūtinės centro, tarp speneliųų, antrą delną ant pirmojo. Rankos turi būti tiesios, spaudžiate ne rankomis, o visu kūno svoriu. Spausti reikia stipriai – krūtinė turi įspaustis apie 5-6 centimetrus. Ir greitai – apie 100-120 kartų per minutę. Tai ritmas dainos „Stayin’ Alive” – ironija, bet padeda prisiminti.

Nereikia bijoti, kad sužalosite žmogų. Taip, gali lūžti šonkauliai – ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Bet jei žmogus nekvėpuoja, jis miršta. Širdies masažas duoda jam šansą. Be jo šanso nėra. Tai paprasta matematika.

Jei yra automatinis išorinis defibiliatorius (AED) – naudokite jį. Šie prietaisai dabar yra daugelyje viešų vietų – prekybos centrų, oro uostų, sporto salių. Jie sukurti taip, kad juos galėtų naudoti bet kas. Įjunkite prietaisą ir sekite balsinėmis instrukcijomis – jis pats pasakys, ką daryti. Prietaisas pats analizuoja širdies ritmą ir nusprendžia, ar reikia elektros smūgio.

Moterys, vyrai ir skirtingi veidai

Čia reikia sustoti ir pakalbėti apie tai, kad širdies priepuolis nėra vienodas visiems. Vyrai dažniau patiria „klasikinius” simptomus – krūtinės skausmą, spaudimą, diskomfortą. Tai tas vaizdas, kurį visi žinome iš filmų ir medicinos vadovėlių.

Moterys – visai kita istorija. Jos dažniau jaučia nuovargį, kuris atrodo neproporcingas. Miego sutrikimus prieš kelias savaites iki priepuolio. Dusulį, kuris atsiranda be priežasties. Viršutinės nugaros skausmą, kurį lengva supainioti su raumenų įtampa. Pykinimą ir virškinimo sutrikimus, kuriuos galima priskirti maisto apsinuodijimui ar skrandžio problemoms.

Kodėl taip yra? Iš dalies dėl biologinių skirtumų – moterų širdies kraujagyslės yra mažesnės, liga jose gali pasireikšti kitaip. Iš dalies dėl to, kad dauguma tyrimų istoriškai buvo atliekami su vyrais, todėl „klasikiniai” simptomai iš tiesų yra vyriški simptomai. Moterų širdies priepuoliai ilgą laiką buvo nepakankamai diagnozuojami ir gydomi būtent dėl šios priežasties.

Jaunesni žmonės taip pat gali patirti širdies priepuolį, nors tai rečiau. Jiems rizikos faktoriai dažnai yra kitokie – genetika, narkotikų vartojimas (ypač kokainas ir amfetaminai), autoimuninės ligos, kraujagyslių anomalijos. Jaunystė nėra garantija, kad širdis saugi.

Klaidos, kurių geriau nedaryti

Didžiausia klaida – laukti. Tikėtis, kad praeis. Galvoti „dar pažiūrėsiu, kaip bus po pietų”. Statistika rodo, kad vidutiniškai žmonės laukia tris valandas nuo simptomų pradžios iki skambinimo pagalba. Trys valandos! Per tą laiką širdies raumuo gali būti nepataisomai pažeistas.

Kita klaida – vairuoti pačiam ar leisti vairuoti žmogui su simptomais. Atrodo logiška – greitoji gali važiuoti ilgai, o ligoninė čia pat. Bet greitoji turi įrangą ir medikamentus, kurie gali išgelbėti gyvybę pakeliui. Be to, greitosios automobiliai turi pirmenybę kelyje – jie atveš žmogų greičiau nei jūs patys.

Trečia klaida – neduoti aspirino, nes „nesu tikras” ar „gal jis alergiškas”. Jei žmogus žino, kad turi aspirino alergiją, žinoma, neduokite. Bet jei nėra aiškių kontraindikacijų, aspirinas širdies priepuolio atveju gali išgelbėti gyvybę. Rizika ir nauda čia yra visiškai neproporcingi – nauda nepalyginamai didesnė.

Ketvirta klaida – atsisakyti važiuoti į ligoninę, nes „jau geriau jaučiuosi”. Širdies priepuolio simptomai gali laikinai sumažėti, bet tai nereiškia, kad pavojus praėjo. Širdis vis dar gali būti pažeista, gali kilti pavojingų komplikacijų. Tik ligoninėje gali tiksliai nustatyti, kas vyksta.

Po audrės – pirmosios valandos ligoninėje

Kai greitoji pagalba atvežė žmogų į ligoninę, prasideda intensyvus gydymas. Pirmosios valandos yra kritinės. Gydytojai atliks elektrokardiogramą (EKG), kuri parodys širdies elektrinę aktyvumą. Paimti kraujo mėginiai, kuriuose ieškoma specifinių fermentų – troponinų, kurie išsiskiria, kai širdies raumenys pažeidžiami.

Jei patvirtinamas širdies priepuolis, gydymas priklauso nuo tipo. Dažniausias – miokardo infarktas su ST segmento pakilimu (STEMI), kai didesnė vainikinė arterija visiškai užsikimšusi. Tokiu atveju reikia skubiai atstatyti kraujotaką – arba vaistais (trombolizė), arba procedūra, vadinama perkutanine vainikinių arterijų intervencija (PCI), kai per kraujagyslę įvedamas kateris ir užsikimšusi vieta išplečiama balionėliu, dažnai įdedant stentą.

Kitas tipas – miokardo infarktas be ST segmento pakilimo (NSTEMI), kai arterija užsikimšusi dalinai. Čia gydymas gali būti šiek tiek mažiau skubus, bet vis tiek reikalingas intensyvus stebėjimas ir gydymas.

Žmogus bus stebimas intensyviosios terapijos skyriuje ar specialiame kardiologijos skyriuje. Bus duodami vaistai, kurie mažina kraujo krešėjimą, mažina širdies apkrovą, stabilizuoja ritmą. Bus stebimi gyvybiniai rodikliai – širdies ritmas, kraujospūdis, deguonies kiekis kraujyje.

Kai širdis kalba, reikia klausytis

Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – prie tų pirmųjų dešimties minučių. Jos yra tarsi tiltas tarp įprasto gyvenimo ir katastrofos, tarp pasveikimo ir negrįžtamos žalos. Ir šis tiltas yra jūsų rankose – ar atpažinsite simptomus, ar drįsite veikti, ar nepasiduosite abejonėms ir baimei „sukurti problemų”.

Širdies priepuolis nėra filmas, kuriame viskas vyksta dramatiška ir aiškiai. Tai dažniau subtilus, klastingas įvykis, kuris maskuojasi kaip kažkas nepavojingo. Būtent todėl svarbu žinoti ne tik apie krūtinės skausmą, bet ir apie visus tuos kitus ženklus – nuovargį, dusulį, pykinimą, diskomfortą keisčiausiose vietose.

Ir svarbiausia – drąsa veikti. Skambinti 112 nėra silpnumo ženklas. Tai protingumo ženklas. Geriau dešimt kartų klysti, nei vieną kartą pavėluoti. Greitosios pagalbos darbuotojai mato klaidingas iškvietimus kiekvieną dieną ir niekada už tai nepyksta. Bet jie taip pat mato žmones, kurie laukė per ilgai, ir tai yra skaudžiausia.

Jei šiandien išsinešite iš šio teksto tik vieną dalyką, tegul tai būna šis: kai širdis prašo pagalbos, nėra laiko svarstyti. Yra tik laikas veikti. Dešimt minučių gali atrodyti kaip niekas, bet kartais jos yra viskas, ką turime. Ir kaip tas laikas bus panaudotas – ar bus prarasta abejonėse, ar investuota į gelbėjimą – gali lemti ne tik gyvenimą, bet ir jo kokybę po to.

Širdis yra nuostabi, bet pažeidžiama. Ji plaka milijonus kartų, neprašydama dėmesio, kol staiga prašo pagalbos. Ir kai ji prašo – ji nusipelno, kad būtų išgirsta.