Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai kiekviena sekundė gali nuspręsti viską

Prisimenu istoriją apie kaimyną Joną – 52 metų vyrą, kuris visada atrodė sveikas kaip ridikėlis. Vieną šeštadienio rytą jis šienauja veją, staiga pajunta keistą spaudimą krūtinėje ir… nusprendžia baigti darbą. „Praeis”, – pagalvoja. Po pusvalandžio jo žmona iškviečia greitąją, bet gydytojai jau nieko negali padaryti. Ši istorija, deja, nėra unikali. Lietuvoje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta beveik 20 tūkstančių žmonių, ir daugelis jų galėjo būti išgelbėti, jei būtų žinoję, kaip atpažinti pavojaus ženklus ir tinkamai sureagavę.

Širdies priepuolis – tai ne filmų scena, kur žmogus dramatiškai griūva ant žemės. Tikrovėje simptomai dažnai būna subtilūs, klaidinantys, o kartais net visai neįprasti. Ir būtent šis nežinojimas tampa mirtinu.

Klasikiniai ženklai, kurie neturėtų būti ignoruojami

Pirmiausia kalbėkime apie tuos simptomus, kuriuos dauguma žmonių bent iš dalies žino. Stiprus, gniaužiantis skausmas krūtinės centre ar kairėje pusėje – tai tas „klasikinis” požymis. Tačiau čia svarbu suprasti niuansus. Tai ne paprastas dūris ar aštrūs skausmai. Žmonės, išgyvenę širdies priepuolį, dažniausiai apibūdina jausmą kaip „dramblys ant krūtinės”, „stiprus spaudimas”, „lyg kas suspaudė krūtinę replėmis”.

Skausmas gali spinduliuoti – plisti į kairę ranką (nors kartais ir į abi rankas), kaklą, žandikaulį, net į nugarą tarp menčių. Kartą gydytoja man pasakojo apie pacientą, kuris skundėsi tik dantų skausmu. Pasirodo, buvo širdies priepuolis. Organizmas kartais siunčia signalus labai keistais keliais.

Dusulys – dar vienas svarbus ženklas. Jei staiga tampa sunku kvėpuoti, juntate oro trūkumą, nors nieko fiziškai neveikiate, tai rimtas pavojaus signalas. Ypač jei dusulys ateina kartu su krūtinės diskomfortu.

Šaltas prakaitas – ne toks, kokį juntate po sporto ar karštą vasaros dieną. Tai lipnus, šaltas prakaitas, kuris aplieja netikėtai ir be akivaizdžios priežasties. Jei jūsų veidas staiga tampa šlapias, o oda – šalta ir lipni, kartu su kitais simptomais – tai aliarmas.

Tie klastingi „netipiški” simptomai

Dabar apie tai, ko daugelis nežino ir kas dažnai tampa lemtinga klaida. Moterims širdies priepuolis dažnai pasireiškia visai kitaip nei vyrams. Statistika rodo, kad moterys dažniau miršta nuo širdies priepuolio, nes nei jos pačios, nei gydytojai neatpažįsta simptomų laiku.

Moterys gali jausti tik nuovargį – tokį stiprų, kad net pakelti ranką atrodo neįmanoma. Pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą – simptomus, kuriuos lengva supainioti su virškinimo problemomis. Galvos svaigimą, silpnumą, nerimą. Viena moteris pasakojo, kad ji tiesiog jautė keistą „artėjančios nelaimės” jausmą ir norėjo atsigulti. Laimei, jos dukra iškviečia greitąją – širdies priepuolis.

Vyresni žmonės, ypač sergantys cukriniu diabetu, gali visai nejausti skausmo dėl pažeistų nervų. Jų vienintelis simptomas gali būti staigus silpnumas ar sumišimas.

Kartais simptomai ateina ir praeina. Žmogus jaučia diskomfortą kelias minutes, paskui atrodo, kad viskas gerai. Tai gali būti nestabilios krūtinės anginos ženklas – būsenos, kuri dažnai prieš širdies priepuolį. Niekada neignoruokite tokių „praeinančių” epizodų.

Pirmosios minutės: ką daryti DABAR

Gerai, tarkime, jūs ar šalia esantis žmogus patiria simptomus, kurie kelia įtarimą. Kas dabar? Čia kiekviena jūsų veiksmų seka gali lemti gyvybę ar mirtį.

**Pirma minutė:** Skambinkite 112. Ne „palaukime, gal praeis”. Ne „paskambinsiu šeimos gydytojui”. Ne „nuvešiu į ligoninę pats”. Būtent 112, ir būtent DABAR. Greitosios pagalbos dispečeris ne tik atsiųs brigadą, bet ir gali suteikti instrukcijas telefonu. Sakykite aiškiai: „Įtariu širdies priepuolį” ir išvardinkite simptomus.

**Antros-trečios minutės:** Jei esate tas, kuris patiria simptomus – atsisėskite ar atsigulkite. Nejudėkite, neeikvokite energijos. Atpalaiduokite drabužius aplink kaklą ir krūtinę. Jei esate vienas – atidarykite duris, kad medikai galėtų patekti.

**Ketvirta minutė:** Jei turite aspirino ir nėra alergijos ar kitų kontraindikacijų – sukramtykite (būtent sukramtykite, ne nurykite) 300 mg aspirino tabletę. Aspirinas padeda sustabdyti kraujo krešulių formavimąsi. Bet dėmesio – tik jei tikrai nėra kontraindikacijų! Jei sergate skrandžio oplige ar turite kraujavimo sutrikimų, aspirino nevartokite.

**Penkta-šešta minutės:** Jei turite nitrogliceriną (dažnai skiriamas žmonėms su širdies ligomis) – įsidėkite po liežuviu. Galite kartoti kas 5 minutes, bet ne daugiau kaip 3 kartus. Jei po pirmosios dozės skausmas nesumažėja – tai labai rimtas ženklas.

**Septinta-dešimta minutės:** Stebėkite būklę. Jei žmogus praranda sąmonę ir nenustojate jausti pulso – reikia pradėti širdies masažą. Jei nežinote kaip – dispečeris telefonu instruks. Šiuolaikinės rekomendacijos sako: jei nežinote, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą – darykite tik krūtinės ląstos paspaudimus. 100-120 paspaudimų per minutę, stipriai, krūtinės centre. Tai gali išgelbėti gyvybę.

Klaidos, kurios kainuoja gyvybes

Dabar apie tai, ko NEDARYTI. Šios klaidos Lietuvoje daromos nuolat, ir jos žudo žmones.

Nevairuokite patys į ligoninę. Tai atrodo logiška – greičiau nuvešiu, nei laukiu greitosios. Bet kelionės metu būklė gali pablogėti, galite prarasti sąmonę prie vairo ir sukelti avariją. Be to, greitosios pagalbos automobilyje yra įranga ir medikai, kurie gali pradėti gydymą iš karto. Kiekviena minutė svarbi.

Nelaukite, „gal praeis”. Statistika žiauri: dauguma žmonių laukia daugiau nei dvi valandas prieš kreipdamiesi pagalbos. Per tą laiką širdies raumuo patiria negrįžtamą žalą. Yra posakis kardiologijoje: „laikas – tai raumuo”. Kuo greičiau atstatomas kraujotaka, tuo mažiau širdies audinio miršta.

Nevartokite maisto ar gėrimų. Jei reikės skubios operacijos ar nejautros, pilnas skrandis gali sukelti komplikacijų. Vienintelė išimtis – aspirinas ir nitroglicerinas, jei tinka.

Nebandykite „nusiraminti” alkoholiu. Tai gali sąveikauti su vaistais ir apsunkinti būklę.

Kodėl kai kurie žmonės rizikuoja labiau

Verta suprasti, kas yra didesnėje rizikos grupėje. Tai nereiškia, kad kiti saugūs – širdies priepuolis gali ištikti ir jauną, sportišką žmogų – bet šie žmonės turėtų būti ypač budrūs.

Vyrai virš 45 metų ir moterys virš 55 metų (ar po menopauzės) automatiškai patenka į didesnės rizikos grupę. Rūkymas – vienas didžiausių rizikos veiksnių. Rūkaliai turi 2-4 kartus didesnę riziką nei nerūkantys. Ir ne, elektroninės cigaretės nėra saugi alternatyva.

Aukštas kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis, diabetas – tai klasikinė trijulė, kuri žymiai didina riziką. Jei turite bent vieną iš šių būklių, reguliarūs patikrinimai ir simptomų žinojimas yra gyvybiškai svarbūs.

Šeimos istorija – jei jūsų artimi giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) sirgo širdies ligomis, ypač jauname amžiuje, jūsų rizika padidėja. Nutukimas, sėslus gyvenimo būdas, stresas – visi šie veiksniai kaupiasi ir kuria pavojingą derinį.

Ką daryti po kritinių minučių

Tarkime, greitoji atvyko, žmogus ligoninėje. Kas toliau? Pirmosios valandos ligoninėje yra kritinės. Medikai atliks elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus, galbūt koronarografiją – procedūrą, kuri parodo, kur tiksliai užsikimšusios širdies arterijos.

Gydymas gali apimti vaistus, kurie ištirpdo kraujo krešulius, arba skubią procedūrą – perkutaninę koronarinę intervenciją (angioplastiką), kai į arteriją įstato stentą, kad ji liktų atvira. Kuo greičiau tai padaroma, tuo geresnė prognozė.

Po širdies priepuolio prasideda ilgas atsigavimo kelias. Reabilitacija, gyvenimo būdo pakeitimai, vaistai – visa tai tampa nauja realybe. Bet svarbiausia – tai antroji galimybė, kurią gauna tie, kurie laiku atpažino simptomus ir sureagavo.

Kai širdis šaukia pagalbos – išgirskite ją laiku

Grįžkime prie tos istorijos apie kaimyną Joną. Jo tragedija galėjo būti išvengta. Jei jis būtų žinojęs, kad krūtinės spaudimas šienaujant veją nėra „tiesiog nuovargis”. Jei būtų sustojęs ir iškviečęs pagalbą. Jei jo žmona būtų žinojusi, į ką atkreipti dėmesį.

Širdies priepuolis nėra loterijа – tai medicininė būklė su aiškiais ženklais, kurią galima atpažinti ir į kurią galima reaguoti. Problema ta, kad daugelis žmonių vis dar gyvena su pasenusiomis žiniomis arba visai be jų. Manome, kad tai nutiks kam nors kitam. Kad turėsime laiko. Kad simptomai bus akivaizdūs.

Tikrovė kitokia. Širdies priepuolis gali būti subtilus, klaidinantis, netikėtas. Bet jei žinote, ko ieškoti, ir nebijote veikti greitai – jūsų šansai išgyventi ir visiškai pasveikti yra nepalyginamai didesni. Statistika aiški: žmonės, kurie gauna pagalbą per pirmąją valandą, turi 90% šansą išgyventi su minimalia širdies žala. Po šešių valandų šis skaičius krenta iki 30%.

Taigi išsimokite šiuos simptomus. Pasidalinkite šia informacija su artimaisiais. Nebijokite atrodyti kvailai, jei pasirodys, kad tai buvo klaidingas aliarmas – gydytojai daug labiau vertina atsargumą nei vėlyvą atvykimą. Ir svarbiausia – jei abejojate, visada rinkitės saugesnę pusę. Skambinkite 112. Geriau dešimt kartų klysti, nei vieną kartą pavėluoti.

Jūsų širdis dirba kiekvieną jūsų gyvenimo sekundę. Gal laikas išmokti išgirsti, kai ji prašo pagalbos?