Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl pirmosios minutės lemia viską

Širdies priepuolis – tai medicininė būklė, kuri nepraneša apie savo atėjimą iš anksto. Daugelis žmonių įsivaizduoja dramatišką sceną iš filmų, kur asmuo staiga griūva, laikydamasis už krūtinės. Tikrovė dažnai būna kitokia – simptomai gali būti subtilūs, klaidinantys, o kartais net visiškai neatpažįstami kaip grėsmė gyvybei. Statistika byloja, kad pirmosios dešimt minučių nuo simptomų pradžios yra kritiškai svarbios išgyvenimui ir tolesnei gyvenimo kokybei. Kiekviena praėjusi minutė be tinkamos pagalbos didina širdies raumens pažeidimo mastą ir mažina šansus išvengti rimtų komplikacijų ar mirties.

Problema ta, kad daugelis žmonių tiesiog nežino, ko ieškoti. Jie mano, kad širdies priepuolis visada pasireiškia stipriu skausmu krūtinėje, todėl ignoruoja kitus požymius. Moterys, vyresnio amžiaus žmonės ir diabetu sergantys asmenys dažnai patiria atipinę simptomų raišką, kuri dar labiau apsunkina laiku atpažinimą. Šis straipsnis skirtas tam, kad suteiktų jums konkrečių žinių, kaip atpažinti širdies priepuolį jo pačioje pradžioje ir kaip tinkamai reaguoti per tas pirmąsias kritines minutes.

Klasikiniai simptomai, kuriuos reikia žinoti

Krūtinės skausmas ar diskomfortas išlieka dažniausiu širdies priepuolio požymiu. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nebūtinai yra aštrus, duriantis skausmas. Daugelis žmonių aprašo jausmą kaip spaudimą, sunkumą, suspaudimą ar net deginimą krūtinės centre arba kairėje pusėje. Kai kurie sako, kad jaučiasi tarsi ant krūtinės būtų padėtas sunkus daiktas arba tarsi kas nors stipriai suspaudė krūtinę. Šis diskomfortas paprastai trunka ilgiau nei kelias minutes arba išnyksta ir vėl sugrįžta.

Skausmas ar nemalonus jausmas gali spinduliuoti į kitas kūno vietas. Dažniausiai tai būna kairysis petys ir ranka, bet gali plisti į abi rankas, nugarą (ypač tarp menčių), kaklą, žandikaulį ar net viršutinę pilvo dalį. Kai kurie žmonės pirmiausia pastebi būtent šiuos spinduliuojančius simptomus, o ne patį krūtinės diskomfortą, todėl gali klaidingai manyti, kad tai raumenų skausmas ar virškinimu susiję negalavimas.

Dusulys yra kitas svarbus požymis, kuris gali pasireikšti kartu su krūtinės diskomfortu arba net be jo. Žmogus gali staiga pajusti, kad negali įkvėpti pakankamai oro, jaučiasi tarsi bėgtų maratoną, nors tuo metu tik sėdi ar atlieka lengvą veiklą. Šis dusulys skiriasi nuo įprasto nuovargio po fizinio krūvio – jis atsiranda staiga ir yra neproporcingai stiprus situacijai.

Šaltas prakaitas, ypač lipnus ir gausus, kuris atsiranda be aiškios priežasties, turėtų sukelti susirūpinimą. Tai ne įprastas prakaitavimas po fizinio krūvio ar karštą dieną – tai staigus, šaltas, drėgnas prakaitas, kuris gali pasireikšti net ramybės būsenoje. Pykinimas, vėmimas ar netikėtas virškinimo sutrikimas taip pat gali būti širdies priepuolio požymiai, ypač kai jie atsiranda kartu su kitais simptomais.

Atipiniai požymiai, kuriuos lengva praleisti

Moterys dažnai patiria širdies priepuolį kitaip nei vyrai, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jų mirtingumas nuo širdies priepuolių istoriškai buvo didesnis. Jos gali visiškai neturėti krūtinės skausmo ar jis gali būti labai silpnas. Vietoj to moterys dažniau skundžiasi neįprastu nuovargiu, kuris gali prasidėti net prieš kelias dienas ar savaites iki priepuolio. Šis nuovargis nėra įprastas – jis yra stiprus, išsekantis, trukdantis atlikti kasdienius darbus.

Miego sutrikimai, ypač staiga atsiradę, gali būti ankstyvas įspėjamasis ženklas. Moterys prieš širdies priepuolį dažnai praneša apie sunkumus užmigti ar dažną budimą naktį. Galvos svaigimas, silpnumas ar net apalpimas gali būti vieninteliai simptomai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Nerimas ar artėjančios katastrofos jausmas, kuris neturi aiškios priežasties, taip pat gali būti organizmo būdas signalizuoti apie širdies problemą.

Diabetu sergantys žmonės susiduria su ypatinga problema – jų nervų sistema gali būti pažeista dėl ligos, todėl jie gali nepajauti tipinio skausmo. Tai vadinama „tyliuoju” širdies priepuoliu. Jie gali pastebėti tik lengvą diskomfortą, staigų dusulį ar netikėtą silpnumą. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau patiria atipinę simptomų raišką, todėl bet koks staigus sveikatos būklės pasikeitimas turėtų būti vertinamas rimtai.

Ką daryti pirmąją minutę

Jei įtariate, kad jūs ar šalia esantis žmogus gali patirti širdies priepuolį, pirmasis ir svarbiausias veiksmas – nedelsiant skambinti 112. Tai nėra situacija, kai reikia laukti ir stebėti, ar simptomai praeina. Tai nėra momentas galvoti apie tai, kad nenorite sukelti bereikalingo triukšmo ar trukdyti kitiems. Kiekviena praėjusi minutė yra kritinė. Greitosios medicinos pagalbos iškvietimas turėtų įvykti per pirmąją minutę nuo simptomų atpažinimo.

Kai skambinate 112, būkite pasiruošę aiškiai ir ramiai suteikti informaciją. Pasakykite, kad įtariate širdies priepuolį, nurodykite tikslią adresą ir apibūdinkite simptomus. Jei esate su kitu asmeniu, vienas žmogus turėtų skambinti, o kitas likti su sergančiuoju. Dispečeris gali suteikti jums svarbių nurodymų, ką daryti laukiant greitosios pagalbos, todėl neišjunkite telefono, kol jums bus liepta tai padaryti.

Nedelsiant sustabdykite bet kokią fizinę veiklą. Jei žmogus stovi, padėkite jam atsisėsti ar atsigulti. Geriausia pozicija paprastai yra pusiau sėdima, su pakeltu galvos galu ir palaikyta nugara – tai sumažina širdies apkrovą ir palengvina kvėpavimą. Atlaisvinkite bet kokius spaudžiančius drabužius – atsegiokite marškinių apykaklę, nuimkite kaklaraištį, atlaisvinkite diržą. Tai padės lengviau kvėpuoti ir sumažins diskomfortą.

Aspirino vaidmuo pirmųjų minučių gelbėjime

Aspirinas gali būti gyvybę gelbstintis vaistas širdies priepuolio metu, bet jį reikia vartoti teisingai ir tik tam tikromis sąlygomis. Jei žmogus nėra alergiškas aspirinui ir neturi kontraindikacijų (pavyzdžiui, aktyvaus kraujavimo ar sunkios kepenų ligos), jam galima duoti 300 mg aspirino. Geriausias variantas – paprastas, nepadengtas aspirinas, kurį reikia sukramtyti, o ne nuryt sveiką. Kramtymas leidžia vaistui greičiau įsisavinti per burnos gleivinę ir pradėti veikti.

Aspirinas veikia sumažindamas kraujo krešėjimą, o tai gali padėti sustabdyti ar sumažinti kraujo krešulio, kuris blokuoja širdies arterijas, augimą. Tyrimai rodo, kad aspirinas, suvartotas per pirmąsias valandas nuo širdies priepuolio pradžios, gali sumažinti mirtingumą maždaug 23 procentais. Tačiau svarbu suprasti, kad aspirinas nėra pakaitinė priemonė skubiai medicininei pagalbai – jis yra papildoma priemonė, kuri gali padėti, kol atvyksta medikai.

Niekada neduokite aspirino žmogui, kuris yra be sąmonės ar negali nuryt, nes jis gali užspringti. Taip pat nesiūlykite aspirino, jei žmogus sako, kad yra alergiškas jam arba jei jam yra liepta gydytojo jo nevartoti. Jei abejojate, ar saugu duoti aspirinį, geriau palaukite profesionalų nurodymų. Kai skambinate 112, dispečeris gali jums pasakyti, ar tinkama duoti aspirinį konkrečioje situacijoje.

Kaip elgtis, jei žmogus praranda sąmonę

Situacija tampa dar kritiškesnė, jei žmogus praranda sąmonę. Pirmiausia patikrinkite, ar jis reaguoja – švelniai papurtykite už pečių ir garsiai paklauskite, ar jis jus girdi. Jei nėra jokios reakcijos, nedelsiant skambinkite 112, jei to dar nepadarėte. Jei esate su kitu žmogumi, vienas turėtų skambinti, o kitas pradėti teikti pagalbą.

Patikrinkite kvėpavimą. Pakreipkite galvą atgal, pakelkite smakrą ir stebėkite krūtinę – ar ji kyla ir leidžiasi. Klausykite kvėpavimo garsų ir jauškite orą ant savo skruosto. Tai turėtų užtrukti ne ilgiau kaip 10 sekundžių. Jei žmogus nekvepauja normaliai (visai nekvepauja arba tik šnopuoja, gurgena), reikia nedelsiant pradėti širdies ir plaučių atgaivinimą (ŠPA).

Šiuolaikinės gairės rekomenduoja pradėti nuo krūtinės ląstos kompresijų. Padėkite žmogų ant kieto paviršiaus ant nugaros. Atsiklaupkite šalia jo krūtinės. Padėkite vienos rankos delną ant krūtinės ląstos centro (tarp speneliųų), o kitą ranką padėkite ant pirmos. Laikykite alkūnes tiesiai ir naudokite savo kūno svorį, kad spaustumet žemyn maždaug 5-6 centimetrus. Atlikite kompresijas dažniu 100-120 kartų per minutę – tai maždaug atitinka dainos „Stayin’ Alive” ritmą.

Jei esate apmokytas ir jaučiatės pasitikintis, po kiekvienos 30 kompresijų atlikite 2 įpūtimus burna į burną. Tačiau jei niekada to nedarėte ar nesijautumėte pasitikintis, tiesiog tęskite krūtinės kompresijas be pertraukos. Tyrimai rodo, kad vien tik kompresijos gali būti labai efektyvios. Tęskite ŠPA, kol atvyksta greitoji pagalba, kol žmogus pradeda kvėpuoti normaliai, arba kol esate fiziškai išsekęs ir negalite tęsti.

Ko nedaryti širdies priepuolio metu

Yra keletas įprastų klaidų, kurias žmonės daro širdies priepuolio situacijoje, ir jų vengimas gali išgelbėti gyvybę. Pirmoji ir dažniausia klaida – laukimas, tikintis, kad simptomai praeins. Daugelis žmonių atsisako pripažinti, kad jiems gali būti rimta problema, ir praleidžia brangų laiką tikėdamiesi, kad tai tik nevirškimas, raumenų skausmas ar nerimas. Statistika rodo, kad vidutiniškai žmonės laukia 3-4 valandas prieš kreipiantis pagalbos. Tai yra per ilgai.

Nevairuokite patys į ligoninę, jei įtariate širdies priepuolį. Tai gali atrodyti greičiau nei laukimas greitosios pagalbos, bet iš tikrųjų yra pavojinga keliais būdais. Pirma, jūsų būklė gali staiga pablogėti vairuojant, sukeldama avariją. Antra, greitosios pagalbos medikai gali pradėti gydymą jau pakeliui į ligoninę, o tai gali išgelbėti gyvybę. Trečia, greitoji pagalba gali pranešti ligoninei iš anksto, kad atvyksta širdies priepuolio pacientas, todėl komanda bus pasiruošusi nedelsiant pradėti gydymą.

Neduokite žmogui valgyti ar gerti, jei įtariate širdies priepuolį. Jei reikės skubios procedūros ar operacijos, tuščias skrandis yra saugesnis. Be to, jei žmogus vemia, maistas ar skystis gali patekti į kvėpavimo takus. Vienintelė išimtis – aspirinas, jei jis tinkamas, kaip minėta anksčiau. Taip pat nevartokite nitroglicerino, jei jis nebuvo anksčiau jums paskirtas gydytojo. Nors nitroglicerinas gali padėti esant krūtinės anginai, netinkamas jo vartojimas gali pavojingai sumažinti kraujospūdį.

Nebandykite nuraminti žmogaus, sakydami, kad jis tiesiog per daug nerimauja ar kad tai nieko rimto. Net jei simptomai atrodo neaiškūs, geriau persidrausti ir patikrinti, nei ignoruoti potencialią grėsmę gyvybei. Taip pat nevenkite skambinti 112 dėl to, kad bijote atrodyti kvailai, jei tai pasirodys esanti klaidinga panika. Medikai mieliau atvyks ir nustatys, kad viskas gerai, nei atvyks per vėlai.

Pasiruošimas iš anksto – geriausias draudimas

Nors negalime visiškai kontroliuoti, ar patursime širdies priepuolį, galime kontroliuoti, kaip esame pasirengę tokiai situacijai. Visi suaugusieji turėtų žinoti pagrindinius širdies priepuolio simptomus ir turėti aiškų veiksmų planą. Tai ypač svarbu, jei jūs ar jūsų šeimos nariai turite rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, nutukimas, rūkymas ar širdies ligų šeimos anamnezė.

Išmokite atlikti širdies ir plaučių atgaivinimą. Daugelis organizacijų siūlo trumpus, kelių valandų kursus, kurie gali suteikti jums įgūdžių, reikalingų gelbėti gyvybę. Šie kursai paprastai apima praktinius pratimus su manekenu, todėl jūs galite praktikuotis saugioje aplinkoje. Kai kurie kursai taip pat moko naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi (AED), kuris gali atkurti normalų širdies ritmą tam tikrų tipų širdies priepuolių metu.

Turėkite lengvai prieinamą svarbią medicininę informaciją. Tai gali būti kortelė jūsų piniginėje arba informacija jūsų telefone, kurioje nurodyti jūsų medicininiai sutrikimai, vartojami vaistai, alergijos ir skubios pagalbos kontaktai. Jei turite širdies ligą ar kitus rimtus sveikatos sutrikimus, apsvarstykite galimybę nešioti medicininę apyrankę ar pakabuką su šia informacija. Tai gali būti labai naudinga medikams, jei negalite kalbėti.

Kalbėkite su savo šeima ir artimaisiais apie jūsų sveikatos būklę ir riziką. Įsitikinkite, kad jie žino, kur laikote vaistus, kokius vaistus vartojate ir ką daryti ekstremalios situacijos atveju. Jei gyvename vieni, reguliariai bendraujame su kaimynais ar draugais, kad kas nors galėtų pastebėti, jei kažkas ne taip. Kai kurie žmonės naudoja medicininės pagalbos mygtukus ar sistemas, kurios gali automatiškai iškviest pagalbą, jei nukrenta ar nepajuda tam tikrą laiką.

Kai kiekviena sekundė turi reikšmę

Širdies priepuolis nėra laukimo žaidimas. Kuo greičiau atpažįstate simptomus ir imantės veikti, tuo didesnė tikimybė išgyventi ir išvengti ilgalaikių komplikacijų. Šiuolaikinė medicina turi nuostabių galimybių atkurti kraujotaką širdyje, bet šios procedūros yra efektyviausios, kai atliekamos per pirmąsias valandas nuo simptomų pradžios. Po 4-6 valandų širdies raumenys pradeda mirti, o šis pažeidimas yra negrįžtamas.

Atminkite, kad simptomai gali būti subtilūs ir klaidinantys. Jei kažkas atrodo ne taip – netikėtas diskomfortas, neįprastas nuovargis, staigus dusulys ar bet koks kitas simptomas, kuris jums atrodo neįprastas ir susirūpinimą keliantis – pasitikėkite savo instinktu. Geriau būti atsargiam ir patikrinti, nei ignoruoti potencialų įspėjamąjį ženklą. Medikai visada sakys, kad mieliau matytų jus ligoninėje su klaidinga panika nei per vėlai su rimtu širdies pažeidimu.

Šios žinios turėtų būti ne tik jūsų galvoje, bet ir bendrinamos su artimaisiais. Kalbėkite apie tai su šeima, draugais, kolegomis. Kuo daugiau žmonių žino, kaip atpažinti ir reaguoti į širdies priepuolį, tuo daugiau gyvybių galime išgelbėti. Pirmosios dešimt minučių gali atrodyti kaip trumpas laiko tarpas, bet širdies priepuolio kontekste tai yra viskas. Būkite pasiruošę, būkite budrūs ir nebijokite veikti, kai kiekviena sekundė iš tikrųjų turi reikšmę.