Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai kiekviena sekundė svarbesnė už viską

Stovi virtuvėje, ruoši vakarienę, ir staiga pajunti keistą spaudimą krūtinėje. Gal per daug suvalgei pietums? O gal tiesiog stresas iš darbo? Tokiomis akimirkomis daugelis žmonių pasirenka laukti, tikėdamiesi, kad viskas praeis savaime. Tačiau būtent šis laukimas gali kainuoti gyvybę. Kardiologai visame pasaulyje kartoja tą patį: pirmosios dešimt minučių po širdies priepuolio pradžios – tai tas laikas, kai galima išgelbėti ne tik gyvybę, bet ir išvengti rimtų komplikacijų.

Problema ta, kad širdies priepuolis retai atrodo taip, kaip matome filmuose. Žmogus nebūtinai griūva, suspaudęs krūtinę. Kartais tai tiesiog neaiškus diskomfortas, kurį lengva nubraukti kaip nesvarbu. Gydytoja kardiologė Rasa Petrauskienė, turinti daugiau nei dvidešimties metų patirtį, pasakoja: „Dažniausiai pacientai ateina per vėlai, nes bijojo atrodyti juokingai. Geriau atrodyti juokingai ir būti gyvam, nei mirti namuose, manant, kad tai tik nevirškinimai.”

Ką iš tiesų jaučia žmogus širdies priepuolio metu

Klasikinis vaizdas – stiprus skausmas krūtinėje, spinduliuojantis į kairę ranką – tėra vienas iš daugelio scenarijų. Tikrovė daug įvairesnė ir klastingesnė. Vytautas, 52 metų verslo konsultantas, prisimena savo patirtį: „Jaučiau lyg kas sėdėtų ant mano krūtinės. Ne skausmą, o būtent spaudimą. Dar atsirado keistas nerimas, lyg kažkas blogo turėtų įvykti. Prakaituoju, bet šalta. Maniau, kad gripo užsikrečiau.”

Moterims simptomai dažnai dar subtilesnį. Nuovargis, galvos svaigimas, pykinimas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje – visa tai gali būti širdies priepuolio požymiai. Giedrė, 48 metų mokytoja, patyrė infarktą ir pirmąsias valandas manė, kad tiesiog persivalgė: „Skaudėjo tarp mentėgaulių, jaučiau stiprų pykinimą. Nė į galvą neatėjo, kad tai širdis. Juk aš sportuoju, maitinuosi sveikai!”

Štai konkretūs požymiai, į kuriuos būtina reaguoti nedelsiant:

• Spaudimas, suspaudimas ar diskomfortas krūtinės centre, trunkantis ilgiau nei kelias minutes arba atsirandantis ir išnykstantis
• Skausmas ar diskomfortas vienoje ar abiejose rankose, nugaroje, kakle, žandikaulyje ar viršutinėje pilvo dalyje
• Dusulys su krūtinės skausmu ar be jo
• Šaltas prakaitas, pykinimas ar galvos svaigimas
• Neįprastas nuovargis, ypač moterims
• Neaiškus nerimo jausmas, baimė, kad „kažkas ne taip”

Pirmosios dešimt minučių: kas vyksta organizme

Kai širdies kraujagyslė užsikemša, širdies raumenys pradeda mirti dėl deguonies trūkumo. Kiekviena praeinanti minutė reiškia daugiau pažeisto audinio. Kardiochirurgas Tomas Vaitkus paaiškina: „Pirmąsias dešimt minučių – tai aukso laikas. Jei pacientas per šį laiką gauna pagalbą, galime atverti užsikimšusią kraujagyslę ir išgelbėti didžiąją dalį širdies raumens. Po valandos prarandame apie 50 procentų gyvybingų ląstelių pažeistoje zonoje.”

Organizmas šiuo metu kovoja už išlikimą. Širdis bando kompensuoti pažeidimą, dirbdama intensyviau, bet tai tik pablogina situaciją. Gali prasidėti pavojingos aritmijos – netaisyklingas širdies ritmas, kuris gali sukelti staigią mirtį. Būtent todėl daugelis žmonių miršta ne nuo paties infarkto, o nuo komplikacijų, kurios atsiranda laukiant pagalbos.

Kraujospūdis gali šokti aukštyn arba, atvirkščiai, kritiškai nukristi. Žmogus gali prarasti sąmonę. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė, kad išsivystys šios komplikacijos. Statistika neapgaudinėja: tie, kurie gauna pagalbą per pirmąsias trisdešimt minučių, turi 90 procentų išlikimo šansą. Po dviejų valandų šis skaičius krenta iki 50 procentų.

Ką daryti: konkretūs veiksmai minutė po minutės

Įtariate širdies priepuolį – sau ar kitam žmogui? Štai tikslus veiksmų planas, kurį rekomenduoja Lietuvos kardiologų draugija:

Pirmoji minutė: Skambinkite 112. Ne po penkių minučių, ne kai pabandysite gulėti ir pailsėti – dabar, iš karto. Jei esate vieni, pirmiausia skambinkite greitajai, o tik tada informuokite artimuosius. Dispečeriui aiškiai pasakykite: „Įtariu širdies priepuolį” ir išvardinkite simptomus.

Antroji–trečioji minutė: Jei esate vieni ir turite aspirino, sukramtykite 300 mg tabletę (paprastai tai viena ar pusantros tabletės, priklausomai nuo dozės). Būtent sukramtykite, ne nurykite – taip vaistas veiks greičiau. Aspirinas padeda išskaidyti kraujo krešulius. Tačiau jei turite alergijos aspirinui ar žinomų skrandžio opų – praleiskite šį žingsnį.

Ketvirtoji–penktoji minutė: Atsisėskite ar atsigulkite patogiai. Jei esate viduje, atidarykite langą – reikia šviežio oro. Atlaisvinkite bet kokius spaudžiančius drabužius – kaklaraištį, diržą, liemenėlę. Jei turite nitroglycerinų (paprastai jį turi žmonės su žinomomis širdies ligomis), įsidėkite tabletę po liežuviu.

Šeštoji–dešimtoji minutė: Likite ramus, kiek tai įmanoma. Nerimas didina širdies darbą. Jei esate su kitu žmogumi, tegu jis lieka šalia ir stebi jūsų būklę. Jei prarandate sąmonę, žmogus šalia turėtų būti pasiruošęs pradėti širdies masažą. Nebandykite eiti, vairuoti ar atlikti jokių fizinių veiksmų. Laukite greitosios pagalbos.

Svarbu žinoti, ko NEDARYTI: nevairuokite į ligoninę patys, nebandykite „išeiti” simptomus, neimkite raminamųjų vaistų, nebandykite užmigti tikėdamiesi, kad praeis, ir neatidėliokite skambučio greitajai, nes „nenorite trukdyti” ar „gal dar pagerės”.

Kai pagalba reikalinga kitam žmogui

Matote, kaip žmogus šalia jūsų pradeda blogai jaustis ir rodo širdies priepuolio požymius? Jūsų veiksmai gali išgelbėti gyvybę. Pirmiausia – nesipanikuokite. Žmogus, patiriantis infarktą, ir taip yra išsigandęs, jam reikia, kad kas nors išliktų ramus ir veiktų.

Iš karto skambinkite 112. Padėkite žmogui atsisėsti ar atsigulti patogiai – dažniausiai pusiau sėdima padėtis yra patogiausia. Paklauskit, ar jis vartoja kokius nors vaistus širdžiai – galbūt reikia padėti juos surasti ir priimti. Jei žmogus sąmoningas, kalbėkitės su juo, raminkite, sakykite, kad pagalba jau kelyje.

Jei žmogus praranda sąmonę ir nekvėpuoja normaliai (arba visai nekvėpuoja), reikia nedelsiant pradėti širdies ir plaučių atgaivinimą. Daugelis žmonių bijo tai daryti, nes nėra tikri, ar moka teisingai. Bet štai ką sako gydytojai: netobulas širdies masažas yra tūkstantį kartų geresnis už jo nebuvimą.

Šiuolaikinės reanimacijos gairės sako: jei neesate tikri, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą, darykite tik krūtinės ląstos paspaudimus. Padėkite rankas viena ant kitos žmogui ant krūtinės centro (tarp speneliųų), rankų alkūnės turi būti tiesios, ir spaudžiate stipriai ir greitai – apie 100-120 kartų per minutę, įspaudžiant krūtinę apie 5 centimetrus gilyn. Tai vargina, bet gali išgelbėti gyvybę.

Jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius (AED) – naudokite jį. Šie prietaisai dabar vis dažniau randami viešose vietose – oro uostuose, prekybos centruose, sporto klubuose. Jie sukurti taip, kad juos galėtų naudoti bet kas – prietaisas pats pasakys, ką daryti.

Realios istorijos: kai minutės nulėmė viską

Andrius, 45 metų IT specialistas, patyrė infarktą būdamas biure. „Jaučiau spaudimą krūtinėje ir staiga supratau – tai rimta. Kolegė iš karto iškvietė greitąją, nors aš bandžiau sakyti, kad gal nereikia. Per septynias minutes atvažiavo medikai. Gydytojas vėliau sakė, kad būtent tas greitas reagavimas išgelbėjo man gyvybę ir širdis beveik nepatyrė pažeidimų.”

Priešingai, Jono istorija liūdnesnė. 58 metų vyras pajuto diskomfortą krūtinėje, bet nusprendė palaukti, gal praeis. Laukė dvi valandas, kol žmona grįžo iš darbo ir įkalbėjo važiuoti į ligoninę. „Praradome labai daug laiko,” sako jo žmona Irena. „Dabar jis turi rimtų širdies funkcijos sutrikimų, negali dirbti, nuolat vartoja vaistus. Gydytojai sakė, kad jei būtų kreipęsis iš karto, pasekmės būtų buvusios minimalios.”

Onos, 51 metų slaugytojos, istorija rodo, kaip svarbu pasitikėti savo instinktais: „Jaučiau keistą nuovargį ir lengvą diskomfortą krūtinėje. Kaip medicinos darbuotoja žinojau, kad moterims simptomai būna netipiški. Nors skausmo beveik nebuvo, nusprendžiau važiuoti į ligoninę. Pasirodo, turėjau infarktą. Gydytojas sakė, kad mano medicininės žinios išgelbėjo man gyvybę – daugelis moterų su tokiais simptomais tiesiog lauktų namuose.”

Kas didina riziką ir kaip būti pasiruošus

Širdies priepuolis gali ištikti bet ką, bet kai kurie žmonės yra didesnėje rizikoje. Jei jums daugiau nei 45 metai (vyrams) ar 55 metai (moterims), turite aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą, aukštą cholesterolio kiekį, rūkote, turite antsvorio ar šeimoje buvo širdies ligų – esate rizikos grupėje.

Tai nereiškia, kad būtinai patirsite infarktą, bet reiškia, kad turite būti budresnis ir pasiruošęs. Štai ką rekomenduoja kardiologai:

Visada namuose turėkite aspirino. Įsitikinkite, kad jūsų artimieji žino, kur jis laikomas. Jei turite diagnozuotų širdies problemų ir gydytojas skyrė nitrogliceriną, nešiokitės jį visada su savimi ir patikrinkite galiojimo datą.

Išmokite atpažinti savo „normalų” savijautą. Jei staiga pajuntate kažką neįprasto – net jei tai atrodo smulkmena – geriau pasitikrinkite. Turėkite savo telefone greitojo ryšio numerį 112 ir įsitikinkite, kad jūsų šeimos nariai žino, kaip juo naudotis.

Jei gyvenate vienas, apsvarstykite galimybę įsigyti medicininį pavojaus mygtuką arba naudoti išmaniojo telefono funkcijas, kurios gali automatiškai pranešti apie kritimą ar kitą nelaimę. Kai kurios šiuolaikinės išmaniosios apyrankės gali aptikti netaisyklingą širdies ritmą ir įspėti.

Kalbėkite su savo šeimos gydytoju apie savo riziką. Atlikite reguliarius patikrinimus – kraujospūdžio, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje matavimus. Žinokite savo rodiklius. Tai ne hipochondrija – tai protingas pasiruošimas.

Kai sekundės virsta išgelbėjimu

Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – prie tų pirmųjų dešimties minučių. Dabar jau žinote, kad tai ne tik laikas, per kurį reikia sureaguoti, bet ir laikas, kuris gali nulėmti visą likusį gyvenimą. Skirtumas tarp greito reagavimo ir laukimo gali būti skirtumas tarp pilnavertiško gyvenimo ir invalidumo, tarp išlikimo ir tragedijos.

Medicinoje yra tokia sąvoka – „aukso valanda”. Širdies priepuolio atveju tai labiau „aukso minutės”. Kiekviena iš jų brangi. Šiuolaikinė medicina gali padaryti stebuklų – atverti užsikimšusias kraujagysles, atkurti širdies ritmą, išgelbėti širdies raumenį. Bet visa tai veikia tik tada, kai pacientas laiku pasiekia ligoninę.

Nebijokite atrodyti pernelyg atsargūs. Nebijokite „trukdyti” gydytojams ar greitosios pagalbos tarnybai. Jų darbas – padėti, ir jie geriau dešimt kartų atvažiuos veltui, nei vieną kartą atvažiuos per vėlai. Kaip sako patyrę medikai: nė vienas pacientas niekada negailėjo, kad iškvietė greitąją per anksti, bet daugelis gailisi, kad tai padarė per vėlai.

Išsaugokite šį straipsnį, pasidalinkite juo su artimaisiais. Galbūt kada nors šios žinios išgelbės gyvybę – jūsų pačių ar žmogaus šalia. Ir atminkite: kai kalbame apie širdies priepuolį, nėra tokio dalyko kaip „per didelis atsargumas”. Yra tik per vėlu arba laiku. Pasirinkimas – jūsų rankose, o tiksliau – pirmose dešimtyje minučių.