Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl verta atkreipti dėmesį į kūno signalus

Dažnai girdime patarimus klausytis savo kūno, bet kasdienybėje tai darome retai. Skubame į darbą su galvos skausmu, ignoruojame nuolatinį nuovargį, priskiriam jį stresui ar blogam miegui. Tačiau būtent tokie, atrodytų, nereikšmingi simptomai gali būti pirmieji lėtinių ligų ženklai.

Lėtinės ligos – tai ilgalaikės sveikatos būklės, kurios vystosi pamažu ir dažnai nepastebimos ankstyvose stadijose. Diabetas, širdies ligos, lėtinės kvėpavimo takų ligos, autoimuninės būklės – visos jos prasideda subtiliai. Problema ta, kad mes linkę normalizuoti savo simptomus, ieškoti pateisinamų priežasčių ar tiesiog tikėtis, kad „само praeis”. O kai kuriose situacijose ankstyvasis atpažinimas gali pakeisti viską – nuo gydymo efektyvumo iki gyvenimo kokybės ateityje.

Statistika rodo, kad daugelis žmonių į gydytojus kreipiasi tik tada, kai simptomai tampa nepakeliami arba akivaizdžiai trukdo kasdieniam gyvenimui. Tačiau daugelio lėtinių ligų atveju geriausias gydymo laikas yra tada, kai simptomai dar tik pradeda reikštis.

Nuovargio ir energijos stokos signalai

Nuovargis – vienas iš tų simptomų, kuriuos lengviausia ignoruoti. Visi jaučiamės pavargę po sunkios darbo dienos ar nemiegoto nakties. Bet kaip atskirti normalų nuovargį nuo to, kuris gali signalizuoti apie rimtesnes problemas?

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į nuovargio pobūdį ir trukmę. Jei jaučiatės išsekę net po pilnaverčio poilsio, jei ryto metas tampa kova su patalais, nors miegojote 8 valandas – tai nebe normalus nuovargis. Ypač įtartina, kai šis jausmas tęsiasi kelias savaites ar mėnesius.

Lėtinis nuovargis gali būti susijęs su skydliaukės problemomis, anemija, diabetu, depresija ar net onkologinėmis ligomis ankstyvoje stadijoje. Pavyzdžiui, hipotireozė (sumažėjęs skydliaukės funkcija) dažnai prasideda būtent nuo neaiškaus nuovargio, kuris laipsniškai stiprėja. Žmonės gali metus gyventi su šia būkle, manydami, kad tiesiog sensta ar pernelyg daug dirba.

Dar vienas svarbus aspektas – energijos svyravimai per dieną. Jei po valgio jaučiatės ne pasisotinę, o dar labiau pavargę, jei turite staigius energijos kritimus vidurdienį – tai gali būti insulino rezistencijos ar pradinio diabeto požymis. Šiuo atveju organizmas nebeefektyviai tvarko cukraus kiekį kraujyje.

Skausmas, kuris neturėtų būti ignoruojamas

Skausmas – tai kūno būdas pasakyti, kad kažkas negerai. Tačiau ne visada lengva suprasti, kada skausmas yra rimtas signalas, o kada – laikinas diskomfortas.

Krūtinės skausmas ar diskomfortas – tai vienas iš tų simptomų, kurie niekada neturėtų būti ignoruojami. Daugelis žmonių mano, kad širdies priepuolis visada prasideda nuo stipraus, aštraus skausmo. Tačiau realybėje jis gali pasireikšti kaip spaudimas, sunkumas ar deginimo jausmas krūtinėje. Kartais skausmas spinduliuoja į kaklą, žandikaulį, pečius ar rankas. Jei toks skausmas atsiranda fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus – tai gali būti anginos požymis, kuris reikalauja skubaus medicinos specialisto konsultacijos.

Pilvo skausmas, ypač jei jis pasikartojantis ar lėtinis, taip pat nusipelno dėmesio. Nuolatinis diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje gali signalizuoti apie skrandžio opą, refliukso ligą ar net kasos problemas. Jei skausmas lokalizuotas dešinėje pusėje po šonkauliais – verta patikrinti kepenų būklę. Apatinėje kairėje pusėje – galimos žarnyno problemos.

Galvos skausmai, kurie keičia savo pobūdį, tampa dažnesni ar stipresni, taip pat reikalauja dėmesio. Jei staiga atsiranda stipriausias galvos skausmas gyvenime, jei jis lydimas karščiavimo, kaklo sustingimo, regėjimo sutrikimų ar sąmonės pakitimų – būtina skubiai kreiptis į medikus.

Svorio pokyčiai be akivaizdžių priežasčių

Svorio kritimas ar augimas be aiškių priežasčių – tai vienas iš tų simptomų, kuris dažnai lieka nepastebėtas arba net džiugina žmones, ypač kai kalba eina apie svorio mažėjimą.

Netyčinis svorio kritimas – tai kai per 6-12 mėnesių netenkate 5% ar daugiau savo kūno svorio, nekeisdami mitybos įpročių ar fizinio aktyvumo. Tai gali būti susijęs su skydliaukės hiperakcija, diabetu, virškinimo trakto ligomis, kurios trukdo maistinių medžiagų įsisavinimui, ar net onkologinėmis ligomis. Ypač įtartinas greitas svorio kritimas kartu su apetito praradimu.

Svorio augimas taip pat gali signalizuoti apie sveikatos problemas. Staigus patinimas, ypač jei jis koncentruojamas pilvo srityje, gali būti skysčių kaupimosi organizme požymis, susijęs su širdies, kepenų ar inkstų problemomis. Jei svorio augimas lydimas nuovargio, šalčio netoleravimo, sausų plaukų ir odos – tai gali būti hipotireozės požymiai.

Svarbu stebėti ne tik svorį, bet ir kūno kompozicijos pokyčius. Raumenų masės mažėjimas, net jei bendras svoris išlieka stabilus, gali būti susijęs su įvairiomis lėtinėmis būklėmis, įskaitant hormonų disbalansą ar uždegimines ligas.

Odos pakitimai kaip vidinių problemų atspindys

Oda – tai didžiausias mūsų kūno organas, ir ji dažnai pirma praneša apie vidinius sutrikimus. Daugelis lėtinių ligų turi specifinius odos požymius, kurie gali pasireikšti gerokai anksčiau nei kiti simptomai.

Geltonumas – tai vienas iš akivaizdžiausių signalų. Jei pastebite, kad oda ar akių baltymai įgauna gelstelę spalvą, tai gali reikšti kepenų ar tulžies pūslės problemas. Tai nėra simptomas, kurį galima atidėlioti – reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Tamsūs odos plotai, ypač kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje (medicinine kalba vadinami acanthosis nigricans), gali būti insulino rezistencijos ar pradinio diabeto požymis. Oda šiose vietose tampa storesnė, tamsesnė ir šiurkštesnė.

Išbėrimai, kurie nepraeina ar periodiškai grįžta, gali būti susijęs su autoimuninėmis ligomis, alergijomis ar net virškinimo trakto problemomis. Pavyzdžiui, celiakija (glitimo netoleravimas) gali pasireikšti specifiniais odos išbėrimais, vadinamais dermatitis herpetiformis.

Mėlynės, kurios atsiranda lengvai ar be akivaizdžios priežasties, gali signalizuoti apie kraujo krešėjimo sutrikimus ar kraujagyslių problemas. Jei pastebite, kad mėlynės atsiranda dažniau nei anksčiau, verta pasitikrinti.

Kvėpavimo ir širdies ritmo pokyčiai

Dusulys – tai simptomas, kurį daugelis žmonių linkę sieti tik su fizine forma. Tačiau jei pastebite, kad uždustate lengviau nei anksčiau, jei dusulys atsiranda ramybės būsenoje ar naktimis, jei turite sunkumų gulint – tai gali būti rimtų problemų požymis.

Širdies nepakankamumas dažnai prasideda būtent nuo subtilaus dusulio, kuris laipsniškai stiprėja. Žmonės pradeda vengti laiptų, randa pasiteisinimų, kodėl nebenori vaikščioti tokių ilgų atstumų kaip anksčiau. Naktinis dusulys, kai reikia pasikelti ir atsisėsti, kad būtų lengviau kvėpuoti, yra ypač įtartinas simptomas.

Astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) taip pat gali prasidėti nuo subtilių simptomų – lengvo švokštimo, kosulys, ypač naktimis ar anksti ryte, jausmas, kad nepakanka oro po fizinio krūvio. Daugelis rūkančių žmonių šiuos simptomus laiko normaliais, nors tai gali būti LOPL pradžia.

Širdies ritmo sutrikimai – palpitacijos, nereguliarūs širdies plakimai, jausmas, kad širdis „praleidžia” dūžį – tai simptomai, kurie reikalauja įvertinimo. Nors kartais jie gali būti nepavojingi, jie taip pat gali signalizuoti apie aritmijas, kurios ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų.

Virškinimo sistemos signalai

Virškinimo problemos – tai viena iš tų sričių, kur žmonės ypač linkę save gydyti ir ignoruoti simptomus. Tačiau lėtinės virškinimo sistemos problemos gali turėti toli siekiančių pasekmių.

Nuolatinis arba pasikartojantis rėmuo, ypač jei jis pablogėja gulint ar po valgio, gali būti gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) požymis. Jei tai nebus gydoma, ilgainiui gali sukelti stemplės pažeidimą ir net padidinti tam tikrų vėžio formų riziką.

Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, kurie trunka ilgiau nei kelias savaites, nusipelno dėmesio. Ypač įtartini simptomai, kai keičiasi išmatų pobūdis – atsiranda kraujas (raudonas ar juodas), išmatos tampa labai šviesios ar riebios. Tai gali signalizuoti apie uždegiminę žarnyno ligą, celiakiją, kasos problemas ar net kolorektalinį vėžį.

Pilvo pūtimas ir diskomfortas, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui, gali būti susijęs su maisto netoleravimu, sindromu dirgliosios žarnos ar kitomis funkcinio pobūdžio problemomis. Nors šios būklės paprastai nėra pavojingos gyvybei, jos gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę, ir yra efektyvių gydymo būdų.

Kada skubiai kreiptis į gydytoją ir kaip pasirengti vizitui

Yra situacijų, kai negalima laukti planinio vizito pas šeimos gydytoją. Skubios medicininės pagalbos reikalauja šie simptomai:

Krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač jei jis spinduliuoja į ranką, žandikaulį ar nugarą, lydimas prakaito, pykinimo ar dusulio – tai gali būti širdies priepuolis. Kiekviena minutė svarbi, todėl skambinkite 112.

Staigus stiprus galvos skausmas, ypač jei jis lydimas sąmonės sutrikimų, regėjimo problemų, kalbos sunkumų ar silpnumo vienoje kūno pusėje – tai gali būti insultas. Taip pat skambinkite 112.

Stiprus pilvo skausmas, ypač jei jis staigus ir intensyvus, lydimas vėmimo, karščiavimo ar kraujo išmatose – gali reikšti apendicito, perforacijos ar kitų būklių, reikalaujančių skubios chirurginės pagalbos.

Dusulys ramybės būsenoje ar staigiai pablogėjęs dusulys, ypač jei lydimas krūtinės skausmo ar kosėjimo su krauju – gali būti plaučių embolijos ar kitos gyvybei pavojingos būklės požymis.

Tačiau yra ir simptomų, kurie nėra skubūs, bet vis tiek reikalauja medicinos specialisto konsultacijos per artimiausias kelias savaites:

– Nepaaiškinama svorio kritimas (daugiau nei 5% per 6 mėnesius)
– Nuolatinis nuovargis, kuris nesikeičia po poilsio ir trunka ilgiau nei mėnesį
– Pasikartojantys arba lėtiniai skausmai bet kurioje kūno vietoje
– Kraujavimas iš bet kurios kūno vietos be akivaizdžios priežasties
– Pasikeitę apetitas ar valgymo įpročiai
– Nuolatinis kosulys, trunkantis ilgiau nei tris savaites
– Pasikeitę žaizdų gijimo greitis ar dažnos infekcijos

Prieš vizitą pas gydytoją naudinga pasirengti. Užsirašykite savo simptomus – kada jie prasidėjo, kaip dažnai pasireiškia, kas juos provokuoja ar palengvina. Pasidarykite visų vartojamų vaistų ir papildų sąrašą. Pagalvokite apie šeimos ligų istoriją – daugelis lėtinių ligų turi genetinį komponentą.

Ką daryti, kad nepraleistu svarbių signalų

Geriausias būdas anksti atpažinti lėtinių ligų simptomus – tai reguliariai stebėti savo sveikatą ir neignoruoti kūno signalų. Tai nereiškia, kad turite tapti hipochondriku, bet reiškia sąmoningą dėmesį savo savijautai.

Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai yra neįkainojami. Net jei jaučiatės gerai, metinė apžiūra su pagrindiniais tyrimais (kraujo spaudimas, cholesterolio lygis, cukraus kiekis kraujyje) gali atskleisti problemas ankstyvoje stadijoje. Po 40 metų šie patikrinimai tampa ypač svarbūs.

Vedimas sveikatos dienoraščio gali būti naudingas, ypač jei turite neaiškių ar pasikartojančių simptomų. Užsirašykite, kaip jaučiatės, ką valgėte, koks buvo jūsų fizinis aktyvumas, miego kokybė. Per laiką gali išryškėti modeliai, kurie padės jums ir gydytojui suprasti, kas vyksta.

Nepamirškite, kad prevencija visada geresnė už gydymą. Sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, streso valdymas – tai geriausias būdas sumažinti daugelio lėtinių ligų riziką. Bet net laikydamiesi sveiko gyvenimo būdo, būkite budrūs ir klausykitės savo kūno.

Pasitikėjimas savo instinktais taip pat svarbus. Jei kažkas jaučiasi ne taip, net jei negalite tiksliai paaiškinti kas, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Jūs geriausiai pažįstate savo kūną, ir jei jaučiate, kad kažkas pasikeitė – tai svarbi informacija. Geri gydytojai vertina pacientus, kurie atidžiai stebi savo sveikatą ir kreipiasi dėl konsultacijos, kai jaučia, kad kažkas negerai.

Atminkite, kad ankstyvasis atpažinimas daugelio lėtinių ligų atveju gali reikšti skirtumą tarp lengvai valdomo sutrikimo ir rimtos, gyvenimą ribojančios būklės. Jūsų sveikata yra jūsų atsakomybė, ir nors medicinos specialistai čia, kad padėtų, pirmasis žingsnis visada prasideda nuo jūsų – nuo sąmoningo dėmesio tam, ką jums sako jūsų kūnas.