Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl verta išmokti klausytis savo kūno signalų

Žinote, kaip būna – jaučiatės šiek tiek pavargę, truputį skauda galvą, kartais sustreikuoja virškinimas. „Nieko tokio, praeis”, – sakome sau ir toliau skubame per gyvenimą. Tačiau kartais šie, atrodytų, nekalti simptomai gali būti pirmieji lėtinių ligų požymiai. Ir čia ne apie tai, kad reikia tapti hipochondriku ir dėl kiekvieno čiaudėjimo bėgti pas gydytoją. Visai ne. Kalbame apie protingą dėmesį savo sveikatai – gebėjimą atpažinti, kada kūnas tikrai bando mums ką nors pasakyti.

Lėtinės ligos – tai ne gripas, kuris atėjo ir po savaitės praėjo. Jos plėtojasi pamažu, kartais metų metus, ir dažnai pradeda reikštis subtiliais ženklais, kuriuos lengva ignoruoti. Diabetas, širdies ligos, autoimuninės būklės, onkologinės ligos – visos jos turi savo ankstyvuosius simptomus. Ir kuo anksčiau juos pastebėsite, tuo geresnės jūsų galimybės sėkmingai gydytis ir išlaikyti gyvenimo kokybę.

Nuovargis, kuris niekada nebaigiasi

Visi pavargstame. Tai normalu. Tačiau yra skirtumas tarp įprasto nuovargio po sunkios darbo dienos ir chroniško išsekimo, kuris nepraeina net po poilsio. Jei ryte keliates jausdamiesi taip, lyg visai nemiegojote, nors lovoje praleidote 8 valandas, jei paprasčiausi darbai tampa iššūkiu, o savaitgalio poilsis neatneša palengvėjimo – verta sustoti ir pagalvoti.

Nuolatinis nuovargis gali būti ankstyvasis daugelio būklių simptomas. Tai gali rodyti skydliaukės problemas, kai šis mažas, bet galingas liauka negamina pakankamai hormonų. Gali būti anemijos požymis – kai organizme trūksta geležies ar vitamino B12. Diabetas taip pat dažnai prasideda būtent nuovargiu, nes kūnas negali efektyviai panaudoti gliukozės energijai. Net depresija ir nerimo sutrikimai gali reikštis per fizinį išsekimą.

Kada reikėtų susirūpinti? Jei nuovargis trunka ilgiau nei kelias savaites, jei jis trukdo jūsų kasdienei veiklai, jei kartu pasireiškia kiti simptomai – laikas pas gydytoją. Paprastas kraujo tyrimas gali atskleisti daug ko ir nukreipti tinkama linkme.

Svorio svyravimai, kurių nesate planavę

Niekas nesiskundžia, kai be pastangų numeta kelis kilogramus, tiesa? Bet būtent čia ir slypi pavojus. Neplanuotas svorio kritimas – ypač jei prarandate daugiau nei 5% kūno svorio per kelis mėnesius – gali būti rimtas signalas.

Tai gali reikšti skydliaukės hiperaktyvumą, kai metabolizmas įsibėgėja ir kūnas sudegina kalorijų greičiau nei įprasta. Gali būti virškinimo sistemos sutrikimų požymis – celiakijos, Krono ligos ar kitų būklių, kai organizmas netinkamai įsisavina maistą. Deja, tai taip pat gali būti onkologinių ligų simptomas, ypač jei kartu jaučiate nuovargį ir apetito stoką.

Kita vertus, staigus svorio padidėjimas taip pat neturėtų būti ignoruojamas. Jei kilogramai kaupiasi, nors jūsų mitybos įpročiai nepasikeitė, tai gali rodyti hormoninį disbalansą, skydliaukės nepakankamumą ar net širdies nepakankamumą, kai organizme kaupiasi skysčiai. Policistinių kiaušidžių sindromas moterims taip pat dažnai reiškiasi per sunkumus kontroliuoti svorį.

Pamatę nepaaiškinama svorio pokyčių – nesvarbu, ar tai kritimas, ar kilimas – nevilkinkite vizito pas specialistą. Ypač jei tai vyksta greitai ir be akivaizdžių priežasčių.

Skausmas, kuris tampa jūsų kasdienybe

Galvos skausmai, sąnarių skausmai, nugaros diskomfortas – mes visi su tuo susidūrę. Bet kada įprastas skausmas tampa chroniniu? Ir svarbiausia – kada tai virsta rimtos problemos požymiu?

Reguliarūs galvos skausmai, ypač jei jie keičia savo pobūdį ar intensyvumą, gali reikšti daugiau nei tiesiog įtampą. Migrenos, žinoma, yra lėtinė būklė, bet staigus galvos skausmų pasikeitimas gali rodyti ir kraujospūdžio problemas, ar net neurologines būkles. Jei galvos skausmai tampa dažnesni, stipresni, jei jie žadina naktį ar atsiranda kartu su regėjimo pakitimais – tai rimtas signalas.

Sąnarių skausmas ir stangrumas, ypač ryte, gali būti ankstyvieji reumatoidinio artrito ar kitų autoimuninių ligų požymiai. Daugelis žmonių metus kenčia tokius simptomus, manydami, kad tai tiesiog amžiaus ar oro sąlyga, nors iš tikrųjų organizme vyksta uždegiminis procesas, kurį galima sėkmingai valdyti, jei diagnozuojama laiku.

Krūtinės skausmas niekada neturėtų būti ignoruojamas. Net jei jums atrodo, kad esate per jaunas širdies problemoms, net jei skausmas nėra stiprus – geriau persidrausti. Širdies ligos gali reikštis per įvairius simptomus: spaudimą krūtinėje, diskomfortą, kuris spinduliuoja į ranką ar žandikaulį, dusulį.

Virškinimo sistemos pranešimai

Pilvo problemos – tai tema, apie kurią daugelis vengia kalbėti. Bet būtent virškinimo sistemos simptomai gali būti ankstyvieji daugelio lėtinių būklių požymiai.

Nuolatinis pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas – tai ne tiesiog nepatogumas. Jei šie simptomai kartojasi reguliariai, tai gali rodyti dirgliosios žarnos sindromą, maisto netoleravimą ar net rimtesnes būkles kaip uždegiminės žarnyno ligos.

Rėmuo ir nuolatinis rūgšties atpilimas taip pat nėra „normalu”, net jei reklamos bando įtikinti, kad tai išsprendžiama paprastu antacidu. Lėtinis refliuksas gali pažeisti stemplę ir sukelti rimtų komplikacijų. Be to, tai gali būti ne tik virškinimo, bet ir širdies problemų simptomas.

Kraujas išmatose, juodos spalvos išmatos, nuolatinis pilvo skausmas – tai simptomai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją nedelsiant. Taip, gali būti nemalonu apie tai kalbėti, bet ankstyvoji diagnostika gali išgelbėti gyvybę, ypač kalbant apie žarnyno vėžį.

Jei pastebite, kad tam tikri maisto produktai nuolat sukelia neigiamą reakciją, jei virškinimo problemos trukdo jūsų gyvenimo kokybei, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites – laikas konsultuotis su specialistu. Gastroenterologas gali atlikti reikiamus tyrimus ir nustatyti tikrąją problemą.

Odos pokyčiai, kurie verčia susimąstyti

Oda – tai didžiausias mūsų kūno organas ir dažnai pirmas, kuris praneša apie vidinius sutrikimus. Mokykimės skaityti šiuos signalus.

Nauji apgamai ar esamų pasikeitimas – dydžio, spalvos, formos – visada reikalauja dėmesio. Melanoma, agresyviausias odos vėžio tipas, dažnai prasideda būtent nuo nekalto atrodančio apgamo pasikeitimo. Taisyklė paprasta: jei kažkas jūsų odoje keičiasi, jei apgamas atrodo kitaip nei kiti, jei jis kraujavoja ar niežti – parodykite dermatologui.

Negrįžtantis bėrimas, ypač jei jis niežti, plevinėja ar atsiranda be akivaizdžios priežasties, gali būti autoimuninių ligų, alerginių reakcijų ar net vidinių organų problemų požymis. Psoriazė, egzema, rožė – visos šios būklės yra lėtinės ir reikalauja tinkamo gydymo.

Neįprastas odos spalvos pasikeitimas taip pat turėtų sukelti dėmesį. Gelsva atspalvis gali rodyti kepenų problemas, pilkšvas – širdies ar plaučių, tamsėjantys odos plotai – hormoninio disbalanso. Oda tikrai kalba – reikia tik išmokti klausytis.

Kvėpavimo sistemos signalai

Dusulys, lėtinis kosulys, švokštimas – tai ne simptomai, prie kurių reikėtų priprasti. Deja, daugelis žmonių, ypač rūkantys ar buvę rūkaliai, mano, kad tai „normalu”.

Jei pastebite, kad jums sunkiau atsikvėpti lipant laiptais, nors anksčiau tai nebuvo problema, jei naktimis prabudinate dėl dusimo jausmo, jei kosulys tęsiasi ilgiau nei kelias savaites – tai rimti požymiai. Astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), širdies nepakankamumas, plaučių fibrozė – visos šios būklės gali prasidėti subtiliais kvėpavimo sunkumais.

Lėtinis kosulys, ypač jei jis produktyvus (su skrepliais) ar jei skrepliuose matote kraujo, reikalauja skubaus tyrimo. Tai gali būti infekcija, lėtinė plaučių liga ar net plaučių vėžys. Niekada neignoruokite kosulio, kuris trunka ilgiau nei tris savaites.

Švokštimas ir švilpimas kvėpuojant taip pat nėra normalūs. Tai gali rodyti kvėpavimo takų susiaurėjimą, uždegimą ar kitą problemą, kuri reikalauja gydymo.

Kada skambinti greitajai ar bėgti į priėmimo skyrių

Yra simptomai, kurie reikalauja ne planinės konsultacijos, o skubios medicininės pagalbos. Svarbu žinoti šiuos skirtumus, nes laiko veiksnys gali būti kritinis.

Skambinkite 112 ar skubiai vykite į priėmimo skyrių, jei:

Jaučiate stiprų krūtinės skausmą, ypač jei jis spinduliuoja į ranką, žandikaulį ar nugarą, jei kartu jaučiate dusulį, prakaitavimą, pykinimą. Tai gali būti širdies priepuolis, ir kiekviena minutė svarbi.

Pastebite staigius neurologinius simptomus – veidą iškreipia, sunku kalbėti ar suprasti kalbą, susilpnėja viena kūno pusė, staiga pablogėja regėjimas, pasireiškia stiprus galvos skausmas. Tai gali būti insultas, ir skubi pagalba gali išgelbėti gyvybę bei užkirsti kelią invalidumui.

Sunku kvėpuoti – ne tiesiog dusulys po fizinio krūvio, bet tikras oro trūkumas, kai jaučiate, kad negalite įkvėpti pakankamai oro, kai lūpos ar pirštai mėlynuoja.

Jaučiate stiprų pilvo skausmą, ypač jei jis staigus, intensyvus, jei kartu yra vėmimas, karščiavimas ar kraujas išmatose.

Pastebite staigų sąmonės sutrikimą – dezorientaciją, sunkumą išlikti budriems, neįprastą elgesį.

Turite stiprią alerginę reakciją – patinsta veidas ar gerklė, sunku kvėpuoti, pasireiškia platus bėrimas.

Šiose situacijose nesvarstykite, ar verta trukdyti gydytojus. Geriau persidrausti nei pavėluoti.

Kaip tapti savo sveikatos advokatu

Gydytojai – puikūs specialistai, bet jie nėra aiškiaregiai. Jie gali padėti tik tada, kai žino, kas jus vargina. Todėl svarbu išmokti būti aktyviu savo sveikatos dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju.

Klausykite savo kūno. Jei kažkas jaučiasi ne taip, jei simptomai kartojasi ar blogėja – tai svarbi informacija. Neįtikinkite savęs, kad „nieko tokio” ar „praeis savaime”. Pasitikėkite savo instinktais.

Fiksuokite simptomus. Prieš vizitą pas gydytoją užsirašykite, kas jus vargina, kada tai prasidėjo, kaip dažnai pasireiškia, kas pagerina ar pablogina būklę. Ši informacija neįtikėtinai padės diagnostikoje.

Būkite atvirai. Neslėpkite simptomų dėl gėdos ar baimės. Gydytojai viską girdėję, ir jų tikslas – padėti, o ne teisti. Kuo daugiau informacijos pateiksite, tuo tikslesnė bus diagnozė.

Užduokite klausimus. Jei nesuprantate, ką gydytojas sako, prašykite paaiškinti paprasčiau. Jei nesutinkate su gydymo planu ar turite abejonių – kalbėkite. Tai jūsų sveikata, ir turite teisę viską žinoti.

Neignoruokite profilaktinių patikrinimų. Daugelis lėtinių ligų gali būti aptiktos ankstyvoje stadijoje per įprastus tyrimus – kraujo spaudimo matavimą, cholesterolio lygį, gliukozės kiekį kraujyje, mamografiją, kolonoskopiją. Šie tyrimai gali atrodyti nepatogūs ar nereikalingi, kai jaučiatės gerai, bet būtent jie dažnai išgelbi gyvybes.

Žinokite savo šeimos istoriją. Daugelis lėtinių ligų turi genetinį komponentą. Jei jūsų šeimoje buvo širdies ligų, diabeto, vėžio ar autoimuninių būklių – informuokite apie tai gydytoją. Tai gali pakeisti prevencijos ir stebėjimo strategiją.

Sveikatos priežiūra – tai partnerystė tarp jūsų ir medicinos specialistų. Jūs žinote savo kūną geriau nei bet kas kitas. Gydytojai turi žinias ir įrankius diagnozuoti bei gydyti. Kartu galite pasiekti geriausių rezultatų.

Atminkite: ankstyvoji diagnostika beveik visada reiškia geresnes prognozes, efektyvesnį gydymą ir aukštesnę gyvenimo kokybę. Nėra „per mažų” simptomų, jei jie jus vargina. Nėra „kvailų” klausimų, kai kalbama apie jūsų sveikatą. Ir niekada nevėlu pradėti rūpintis savimi geriau.

Jūsų kūnas nuolat su jumis komunikuoja. Klausimas tik – ar klausotės? Išmokite atpažinti tuos subtiliuosius signalus, nebijokite kreiptis pagalbos, kai reikia, ir būkite aktyvūs savo sveikatos gynėjai. Tai geriausias investicija į savo ateitį, kurią tik galite padaryti.