Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl verta klausytis savo kūno signalų

Žinot, kaip būna – jaučiatės truputį pavargę, nugarą traukia, galva kartais skauda. „Nieko tokio, praeis”, – sakome sau ir toliau skubame per kasdienybę. Bet štai čia ir slypi pavojus. Mūsų kūnas yra nuostabus mechanizmas, kuris nuolat siunčia signalus, kai kažkas negerai. Problema ta, kad mes dažnai tiesiog nekreipiame dėmesio arba bandome save įtikinti, jog tai laikina.

Lėtinės ligos neatsiranda per naktį. Jos lėtai, bet užtikrintai kaupiasi organizme, o pirmieji simptomai dažnai būna tokie subtilūs, kad juos lengva nubraukti kaip kasdienį diskomfortą. Tačiau būtent šių ankstyvų signalų atpažinimas gali lemti viską – nuo lengvesnio gydymo iki visiško ligos išvengimo.

Nuovargis, kuris niekada nebaigiasi

Vienas iš dažniausių ir kartu klaidingiausių simptomų yra nuolatinis nuovargis. Ne tas nuovargis po sunkios darbo dienos ar intensyvaus treniruotės – tai suprantama. Kalbu apie tą jausmą, kai pabundi jau pavargęs, kai kavos puodelis nebepagelbsti, o savaitgalio poilsis tarsi neįvyko.

Toks chroniškas nuovargis gali signalizuoti apie labai įvairias problemas: pradedant skydliaukės sutrikimais, baigiant diabetu ar net širdies ligomis. Jei pastebite, kad jūsų energijos lygis nuolat žemas jau kelias savaites ar mėnesius, tai tikrai ne „tiesiog stresas” ar „amžius”. Tai jūsų kūnas prašo pagalbos.

Ypač atkreipkite dėmesį, jei nuovargis ateina kartu su kitais simptomais: dusuliu, galvos svaigimais, širdies plakimu. Štai čia jau tikrai neverta laukti – laikas pas gydytoją.

Kai svoris keičiasi be priežasties

Staigus svorio pokytis – nesvarbu, ar kilogramai dingsta, ar priaugą – visada turėtų kelti klausimų. Jei nepakeitėte mitybos įpročių, nesportavote intensyviau ir vis tiek per kelias savaites netekote 5-7 kilogramų, tai nėra stebuklinga dovana likimo. Tai gali būti skydliaukės problemų, diabeto, virškinimo trakto ligų ar net onkologinių susirgimų signalas.

Atvirkščiai – jei svoris auga, nors valgote kaip visada, tai irgi verčia susimąstyti. Hormonų disbalansas, insulino rezistencija, policistinių kiaušidžių sindromas – visa tai gali pasireikšti būtent tokiu būdu.

Nesistenkite patys sau diagnozuoti, bet ir neignoruokite. Užsirašykite, kaip kinta jūsų svoris, ką valgote, kaip jaučiatės – ši informacija bus neįkainojama gydytojui.

Skausmas, kuris tampa kasdienybe

Ar pastebėjote, kaip greitai priprантame prie skausmo? Pradžioje jis erzina, trukdo, bet po kurio laiko tampame tokiais „drąsiais”, kad net nebekreipiame dėmesio. Nugaros skausmas, sąnarių gėlimas, galvos skausmai – visa tai tampa „normalia” mūsų gyvenimo dalimi.

Bet štai kas – skausmas niekada neturėtų būti normalus. Tai organizmo aliarmo sistema, kuri rėkia, kad kažkas negerai. Lėtinis skausmas gali reikšti uždegimą, autoimuninę ligą, artritą ar kitas rimtas būkles, kurios, jei nebus gydytos, tik blogės.

Ypač rimtai reikėtų žiūrėti į skausmą, kuris:

• Pablogėja naktį ar ramybės būsenoje
• Nenumalšinamas įprastais skausmą malšinančiais vaistais
• Plinta į kitas kūno vietas
• Trukdo kasdienei veiklai
• Tęsiasi ilgiau nei kelias savaites

Virškinimo sistemos „kaprizai”

Pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, rėmuo – apie tai nemalonu kalbėti, bet būtina. Daugelis žmonių gyvena su virškinimo problemomis metų metus, manydami, kad tai „jų normalybė”. Bet jei jūsų virškinimo sistema nuolat sustreikuoja, tai gali būti daug rimtesnių problemų požymis.

Dirgliosios žarnos sindromas, Krono liga, celiakija, opinis kolitas – visos šios ligos prasideda nuo, atrodytų, nekaltos simptomatikos. Jei pastebite kraują išmatose, jei skausmas pilve tampa intensyvesnis, jei netenkate apetito ar jaučiate nuolatinį pykinimą – tai ne „kažką ne taip suvalgiau”. Tai rimtas signalas.

Dar vienas dažnai ignoruojamas požymis – rėmuo, ypač jei jis pasireiškia dažnai ir intensyviai. Tai gali būti ne tik nemalonus pojūtis, bet ir stemplės pažeidimo, o ilgainiui – net vėžio rizikos veiksnys.

Kvėpavimo problemos, kurias lengva nubraukti

„Tiesiog nebesu toks jaunas”, „Reikėtų daugiau sportuoti”, „Turbūt per daug rūkiau” – štai kaip dažniausiai pateisiname dusulį ar sunkų kvėpavimą. Bet jei pastebite, kad užlipti laiptais į antrą aukštą tampa iššūkiu, jei naktį pabundate dėl to, kad sunku kvėpuoti, jei krūtinėje jaučiate spaudimą – tai ne amžiaus ar formos klausimas.

Astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), širdies nepakankamumas, plaučių embolija – visos šios būklės gali prasidėti nuo, atrodytų, nedidelio dusulio. Ypač rizikingos grupės – rūkantys ar rūkę žmonės, asmenys su širdies ligomis šeimoje, turintys antsvorio.

Jei dusuliui pasikartoję šie simptomai, skubiai kreipkitės į greitąją:

• Staigus, stiprus dusulys ramybės būsenoje
• Skausmas krūtinėje
• Mėlynuojančios lūpos ar pirštai
• Sąmonės sutrikimas
• Šaltas prakaitas kartu su dusuliu

Odos pakitimai – ne tik kosmetinė problema

Oda – tai didžiausias mūsų organas ir puikus organizmo būklės indikatorius. Nauji apgamai, keičiantys formą ar spalvą, nuolatinis niežulys, žaizdos, kurios ilgai negyja, netikėtas plaukų slinkimas – visa tai gali būti ne tik kosmetinė, bet ir medicininė problema.

Melanoma, bazalioma, autoimuninės ligos, diabetas, kepenų ligos – visos jos gali pasireikšti būtent per odos pakitimus. Ypač atidžiai stebėkite apgamus – jei jie didėja, keičia spalvą, forma tampa asimetriška, kraštai nelygūs – tai rimtas pagrindas apsilankyti pas dermatologą.

Taip pat atkreipkite dėmesį į netikėtą pigmentacijos pasikeitimą, geltą odos atspalvį (gali reikšti kepenų problemas), nuolatinį niežulį be išbėrimo (gali būti inkstų ar kepenų ligų požymis).

Kai reikia skambinti 112 nedelojant

Yra situacijų, kai laukti planinio vizito pas gydytoją – ne variantas. Kai kurie simptomai reikalauja akimirksniu reakcijos, nes gali reikšti gyvybei pavojingą būklę.

Skambinkite greitajai nedelsiant, jei:

Širdies priepuolis: stiprus, spaudžiantis skausmas krūtinėje, spinduliuojantis į kairę ranką, žandikaulį ar nugarą; dusulys; pykinimas; šaltas prakaitas; nerimas.

Insultas: staigus veido asimetrija, nusilpusi viena kūno pusė; sutrikus kalbėjimas; staigus stiprus galvos skausmas; sutrikus regėjimas; pusiausvyros praradimas.

Anafilaksinis šokas: staigus dusulys; gerklės patinimas; dilgėlinė; galvos svaigimas; širdies plakimas; sąmonės netekimas po sąlyčio su alergenu.

Sunkus kraujavimas: kraujavimas, kurio nepavyksta sustabdyti; vėmimas krauju; juodos išmatos; kraujas šlapime.

Šiose situacijose kiekviena minutė svarbi. Nesivaržykite skambinti – geriau persidrausti nei vėluoti.

Kaip tapti savo sveikatos advokatu

Geriausias būdas užkirsti kelią lėtinėms ligoms ar jas atpažinti ankstyvoje stadijoje – būti savo kūno ekspertu. Tai nereiškia, kad turite tapti hipochondriku, bet reiškia, kad verta būti budriam ir atsakingam.

Reguliarūs patikrinimai – ne prabanga, o būtinybė. Net jei jaučiatės puikiai, metiniai kraujo tyrimai, kraujospūdžio matavimas, cholesterolio lygių tikrinimas gali atskleisti problemas dar iki simptomų atsiradimo. Po 40 metų pridėkite mamografiją moterims, prostatos patikrinimą vyrams, kolonoskopija po 50-ies – visiems.

Klausykitės savo kūno ir fiksuokite pokyčius. Naudokite telefono programėles sveikatos duomenims sekti arba tiesiog užsirašinėkite dienoraštyje. Kai pastebite kažką neįprasto – užsirašykite, kada prasidėjo, kaip dažnai pasikartoja, kas pagerina ar pablogina. Ši informacija bus neįkainojama gydytojui.

Nebijokite atrodyti „pernelyg rūpestingi”. Gydytojai verčiau matytų jus dėl klaidingo aliarmo nei praleistų rimtą ligą. Jei kažkas jums kelia nerimą – klauskite, reikalaukite paaiškinimų, prašykite papildomų tyrimų, jei jaučiate, kad tai būtina.

Investuokite į prevenciją. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas, pakankamas miegas – tai ne tik frazės iš sveikatos žurnalų. Tai realūs įrankiai, kurie gali sumažinti lėtinių ligų riziką net 80 procentų. Taip, aštuoniasdešimt procentų! Pagalvokite apie tai.

Žinokite savo šeimos istoriją. Jei jūsų šeimoje buvo širdies ligų, diabeto, vėžio ar kitų lėtinių ligų – jūs esate didesnės rizikos grupėje. Tai nereiškia, kad tikrai susirgsite, bet reiškia, kad turite būti ypač budrūs ir galbūt pradėti patikrinimus anksčiau nei rekomenduojama bendrai populiacijai.

Sveikatos priežiūra – tai ne vienkartinis aktas, o nuolatinis procesas. Jūsų kūnas dirba jums 24/7, gal laikas ir jūs jam skirti truputį daugiau dėmesio? Ne iš baimės, o iš meilės sau ir tiems, kuriems esate svarbūs. Nes ankstyvai pastebėta problema – tai dažniausiai lengvai išsprendžiama problema. O ignoruotas signalas gali tapti didele bėda.

Taigi klausykitės, stebėkite, reaguokite – ir gyvenkite ilgai bei sveikai. Jūsų kūnas jums dėkingas bus.