Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai atmintis pradeda šelmiškai pokštauti

Dažnai girdime, kaip kas nors juokaudamas sako: „Oi, turbūt Alzheimeris prasideda” – užmiršus, kur padėjo raktus ar kokį vardą norėjo pasakyti. Tačiau tikroji Alzheimerio liga yra kažkas visiškai kitokio nei įprasti atminties praradimai, kuriuos patiria kiekvienas žmogus. Problema ta, kad ankstyvieji simptomai dažnai būna subtilūs ir lengvai nutylimi kaip normalus senėjimo procesas.

Alzheimerio liga nėra tiesiog „blogėjanti atmintis” – tai progresuojantis neurodegeneracinis susirgimas, kuris palaipsniui naikina smegenų ląsteles ir keičia žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Kuo anksčiau pastebimi pirmi požymiai, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresavimą ir išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę ilgesnį laiką.

Subtilūs ženklai, kuriuos lengva praleisti

Pirmieji Alzheimerio ligos simptomai retai būna dramatiški. Dažniausiai tai nedideli pokyčiai, kuriuos ir pats žmogus, ir jo artimieji gali lengvai priskirti nuovargiui, stresui ar amžiui. Būtent dėl šios priežasties svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį.

Vienas ryškiausių ankstyvųjų požymių – trumpalaikės atminties problemos. Žmogus gali kelis kartus per dieną pakartoti tą patį klausimą, nors jam jau buvo atsakyta. Arba pamiršti pokalbį, kuris vyko prieš kelias valandas. Tai skiriasi nuo įprasto užmaršumo – čia informacija tiesiog neįsirašo į atmintį, o ne tiesiog sunkiai prisiminama.

Kitas dažnas požymis – sunkumai planuojant ir sprendžiant problemas. Žmogus, kuris visą gyvenimą sklandžiai tvarkė finansus, staiga pradeda painioti skaičius ar nesugeba susekti sąskaitų. Receptas, kuris buvo gaminamas dešimtmečius, dabar kelia sunkumų. Šie pokyčiai nėra vienkartiniai – jie kartojasi ir intensyvėja.

Orientacijos praradimas laike ir erdvėje taip pat kelia nerimą. Žmogus gali pamiršti, kokia šiandien diena, ar kaip pateko į tam tikrą vietą. Kartais net pažįstamoje aplinkoje gali pasijusti pasimetęs. Tai nėra tas pats, kas kartą pasiklysti naujoje vietoje – čia kalbame apie gerai pažįstamas vietas.

Kai keičiasi ne tik atmintis

Daugelis žmonių mano, kad Alzheimerio liga pirmiausia paveikia atmintį, tačiau liga keičia ir kitas svarbias funkcijas. Kalbos sunkumai gali pasireikšti kaip nesugebėjimas rasti tinkamą žodį pokalbio metu. Žmogus gali pradėti sakinį ir staiga sustoti, nežinodamas, kaip jį užbaigti, arba pradėti vadinti daiktus netinkamais vardais.

Sprendimų priėmimo gebėjimai irgi silpnėja. Žmogus gali pradėti priimti keistus finansinius sprendimus, pavyzdžiui, atiduoti didelius pinigų kiekius nepažįstamiems žmonėms telefonu ar pirkti visiškai nereikalingus daiktus. Asmeninė higiena ir išvaizda gali būti apleista – ne dėl tingėjimo, bet dėl to, kad žmogus tiesiog pamiršta ar nebemato būtinybės tai daryti.

Nuotaikos ir asmenybės pokyčiai taip pat yra svarbūs požymiai. Žmogus gali tapti įtarus, depresyvus, nerimastingas ar net agresyvus situacijose, kurios anksčiau nebūtų sukėlusios tokios reakcijos. Socialiniai ryšiai silpsta – žmogus gali pradėti vengti susitikimų su draugais ar mėgstamų veiklų, nes jaučiasi nesaugiai ar supainiojęs.

Kada tikrai verta nerimauti

Svarbu atskirti normalų senėjimą nuo ligą signalizuojančių požymių. Visi kartais pamirštame vardus ar kur padėjome daiktus – tai normalu. Tačiau yra tam tikri raudonos vėliavėlės požymiai, kurie turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.

Jei užmarštumas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui – tai rimtas signalas. Pavyzdžiui, kai žmogus pamiršta, kaip naudotis telefonu, kurį naudojo daugelį metų, arba nebeprisimena, kaip grįžti namo iš parduotuvės, kurioje lankosi reguliariai.

Kai šeimos nariai ar draugai pradeda pastebėti pokyčius ir reikšti susirūpinimą – tai taip pat svarbus ženklas. Dažnai pats žmogus nemato problemų arba jas neigia, o artimieji būna tie, kurie pirmi pastebi, kad kažkas negerai.

Jeigu pastebite kelis iš minėtų simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei kelias savaites ir intensyvėja – neverta laukti. Ankstyva diagnostika suteikia daugiau galimybių valdyti ligą ir planuoti ateitį.

Ką gali pamatyti gydytojas

Kreipiantis į gydytoją dėl atminties problemų, bus atliekami įvairūs tyrimai. Pirmiausia – išsamus pokalbis apie simptomus, jų pradžią ir progresavimą. Gydytojas norės žinoti apie šeimos istoriją, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę.

Kognityviniai testai padeda įvertinti atminties, dėmesio, kalbos ir kitų protinių funkcijų būklę. Tai nėra sudėtingi egzaminai – paprastai tai klausimai ir užduotys, kurie padeda objektyviai įvertinti kognityvinius gebėjimus.

Smegenų vaizdavimo tyrimai, tokie kaip MRT ar CT, gali parodyti struktūrinius pokyčius smegenyse. Nors Alzheimerio ligos diagnozė nėra grindžiama vien šiais tyrimais, jie padeda atmesti kitas galimas priežastis, tokias kaip insultas ar auglys.

Kraujo tyrimai atliekami, kad būtų pašalintos kitos galimos atminties problemų priežastys – vitamino B12 trūkumas, skydliaukės problemos ar kitos būklės, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Kasdieniai įpročiai, kurie saugo smegenis

Nors nėra garantuoto būdo išvengti Alzheimerio ligos, tyrimai rodo, kad tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai gali žymiai sumažinti riziką arba atidėti ligos pradžią. Gera žinia ta, kad daugelis šių veiksmų yra paprasti ir prieinami kiekvienam.

Fizinis aktyvumas yra vienas galingiausių prevencijos įrankių. Nebūtina tapti maratono bėgiku – pakanka reguliaraus vidutinio intensyvumo judėjimo. Trisdešimt minučių vaikščiojimo penkias dienas per savaitę jau daro didelę naudą. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką smegenyse, skatina naujų neuronų augimą ir mažina uždegimą.

Mityba vaidina milžinišką vaidmenį. Viduržemio jūros dieta – turtinga daržovėmis, vaisiais, žuvimi, riešutais ir alyvuogių aliejumi – nuosekliai rodoma kaip naudinga smegenų sveikatai. Vengti pernelyg apdorotų produktų, cukraus ir prisotintųjų riebalų taip pat svarbu. Antioksidantai iš įvairių spalvų vaisių ir daržovių padeda apsaugoti smegenų ląsteles nuo pažeidimų.

Socialiniai ryšiai ir protinė veikla yra lygiai taip pat svarbūs. Smegenys, kaip ir raumenys, reikalauja treniruotės. Mokymasis naujų dalykų, kalbų, muzikos instrumentų ar net paprasčiausias kryžiažodžių sprendimas padeda palaikyti kognityvinį lankstumą. Bendravimas su žmonėmis, dalyvavimas bendruomenės veiklose ir savanorystė taip pat teigiamai veikia smegenų sveikatą.

Miegas ir stresas – neįvertintos grėsmės

Daugelis žmonių nesupranta, koks svarbus yra kokybiškas miegas smegenų sveikatai. Miego metu smegenys valo toksinų medžiagas, įskaitant beta-amiloidą – baltymą, kuris kaupiasi Alzheimerio ligos atveju. Lėtinis miego trūkumas ar prastos kokybės miegas gali didinti riziką susirgti.

Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per naktį. Jei turite miego problemų – knarkimą, nemigą ar dažną budimą naktį – verta kreiptis į specialistą. Miego apnėja, pavyzdžiui, yra siejama su padidėjusia demencijos rizika.

Lėtinis stresas taip pat kenkia smegenims. Ilgalaikis streso hormono kortizolio poveikis gali pažeisti hipokampą – smegenų sritį, atsakingą už atmintį. Streso valdymo technikos – meditacija, kvėpavimo pratimai, joga ar tiesiog reguliarus poilsis gamtoje – gali padėti apsaugoti smegenis.

Ką daryti, jei rizika yra padidėjusi

Kai kurie žmonės turi didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga dėl genetinių veiksnių ar šeimos istorijos. Jei jūsų šeimoje buvo Alzheimerio ligos atvejų, tai nereiškia, kad jūs tikrai susirgsite, bet reiškia, kad prevencija turėtų būti dar aktyvesnė.

Širdies sveikatos priežiūra yra itin svarbi. Kas gerai širdžiai, gerai ir smegenims – ši taisyklė tikrai veikia. Aukštas kraujospūdis, diabetas, aukštas cholesterolio kiekis ir nutukimas viduramžyje yra susiję su didesne demencijos rizika vėlesniame gyvenime. Šių būklių kontrolė ir valdymas yra esminis prevencijos elementas.

Rūkymas ir pernelyg didelis alkoholio vartojimas žymiai didina riziką. Jei rūkote – metimas yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo smegenims (ir visam kūnui). Alkoholio atveju – saikingas vartojimas arba visiškas susilaikymas yra geriausias pasirinkimas.

Galvos traumos taip pat didina riziką, todėl apsaugos priemonės sportuojant ar važiuojant dviračiu nėra tik formalumas. Kartotinės galvos traumos, net ir nedidelės, kaupiasi ir gali padidinti demencijos riziką ateityje.

Gyvenimas su žinojimu ir viltimi

Alzheimerio ligos tema gali kelti baimę, bet žinojimas ir aktyvūs veiksmai suteikia galią. Svarbu suprasti, kad ankstyvasis atpažinimas nėra nuosprendis – tai galimybė imtis veiksmų, kurie gali pagerinti prognozę ir gyvenimo kokybę.

Šiuolaikinė medicina, nors dar neturi galutinio vaisto, siūlo vis daugiau galimybių sulėtinti ligos progresavimą. Nauji vaistai ir terapijos nuolat kuriami ir testuojami. Žmonės, kuriems diagnozuojama liga ankstyvoje stadijoje, turi daugiau laiko planuoti ateitį, dalyvauti sprendimų priėmime ir išnaudoti turimus gydymo būdus.

Prevencija nėra sudėtinga – tai paprasčiausiai sveikos gyvensenos pasirinkimai, kurie naudoja ne tik smegenims, bet ir visam kūnui. Judėjimas, sveika mityba, socialiniai ryšiai, protinė veikla, geras miegas ir streso valdymas – tai dalykai, kuriuos kiekvienas gali įtraukti į savo kasdienybę.

Jei pastebite nerimą keliančius simptomus sau ar savo artimiesiems – nebijokite kreiptis į gydytoją. Kartais tai gali būti kažkas visiškai kitko, lengvai gydoma būklė. O jei tai būtų ankstyvoji Alzheimerio liga – ankstyvas diagnozavimas suteikia daugiausia galimybių. Smegenų sveikata nusipelno tiek pat dėmesio, kiek širdies ar bet kurios kitos kūno dalies. Rūpinimasis ja šiandien – tai investicija į aiškesnį, pilnavertį rytojų.