Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl verta klausytis savo kūno

Mūsų kūnas – tai nuostabi sistema, kuri nuolat siunčia signalus apie savo būklę. Problema ta, kad dažnai tiesiog neskiriame jiems dėmesio arba manome, kad tai niekas rimto. Tačiau gydytojai pastebi, kad daugelis sunkių ligų prasideda nuo subtilių požymių, kuriuos lengva ignoruoti kasdienėje skuboje.

Pagalvokite: kiek kartų jautėte nuolatinį nuovargį ir tiesiog priskyrėte jį stresui darbe? Arba pastebėjote keistą dėmę ant odos, bet nusprendėte, kad tai tiesiog amžiaus ženklas? Būtent tokios situacijos kartais tampa praleistomis galimybėmis anksti nustatyti rimtas problemas.

Svarbu suprasti, kad nebūtina tapti hipochondriku ir dėl kiekvieno mažmožio bėgti pas gydytoją. Tikslas – išmokti atpažinti tuos signalus, kurie tikrai reikalauja dėmesio. Tai tarsi mokytis naujos kalbos – savo kūno kalbos.

Nuovargis, kuris nepraeina: kada jis tampa simptomunis

Visi jaučiame nuovargį. Po sunkios darbo dienos, nemigos nakties ar intensyvaus treniruotės – tai visiškai normalu. Bet yra skirtumas tarp normalaus nuovargio ir to, kuris gali signalizuoti apie sveikatos problemas.

Gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį, jei nuovargis trunka ilgiau nei dvi savaites ir nesikeičia net po poilsio. Ypač įtartina, kai jaučiatės išsekę net po viso nakties miego. Toks nuovargis gali būti susijęs su įvairiomis būklėmis – nuo anemijos iki skydliaukės problemų ar net cukrinio diabeto.

Vienas pacientas pasakojo, kad mėnesiais manė, jog tiesiog sensta ir todėl jaučiasi pavargęs. Pasirodo, turėjo gerokai sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje. Po gydymo energija grįžo per kelias savaites. Štai kodėl verta pasitikrinti, jei nuovargis tampa jūsų nuolatiniu palydovu.

Dar vienas svarbus aspektas – nuovargio pobūdis. Jei jaučiatės išsekę fiziškai, bet protiškai aktyvūs, tai viena. Bet jei kartu su nuovargiu atsiranda sunkumai susikaupti, atmintis blogėja, o motyvacija dingsta – tai gali būti depresijos ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų požymis.

Odos pakitimai: kai veidrodis parodo daugiau nei grožį

Oda – tai didžiausias mūsų kūno organas ir dažnai pirmasis, kuris praneša apie vidinius negerovius. Dermatologai ir bendrosios praktikos gydytojai pabrėžia, kad daugelis žmonių ignoruoja odos pokyčius, kol jie netampa labai akivaizdūs.

Pirmas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį – tai naujų apgamų atsiradimas arba esamų pasikeitimas. Jei pastebite apgamą, kuris keičia formą, dydį, spalvą ar pradeda kraujuoti – tai privalo būti parodytas specialistui. Melanoma, viena pavojingiausių odos vėžio formų, ankstyvoje stadijoje yra labai gerai gydoma, bet vėliau tampa itin agresyvi.

Bet ne tik apgamai svarbūs. Staigus odos sausėjimas, niežulys be akivaizdžios priežasties, geltonumas ar neįprastas blyškumas – visa tai gali signalizuoti apie kepenų, inkstų ar kraujo ligas. Viena moteris pastebėjo, kad jos delnus ėmė dengti tamsios dėmės. Pasirodė, kad tai buvo Adisono ligos požymis – retą endokrininę būklę.

Taip pat verta stebėti, kaip gyja žaizdos. Jei net mažos žaizdos gyja neįprastai ilgai, tai gali būti cukrinio diabeto ar imuninės sistemos problemų signalas. Gydytojai rekomenduoja fotografuoti įtartinus odos pakitimus – taip lengviau stebėti, ar jie keičiasi laikui bėgant.

Virškinimo sistemos signalai: daugiau nei tik nemalonus jausmas

Virškinimo problemos – tai viena dažniausių žmonių skundų, ir dažnai mes jas nubraukiame kaip „kažką ne taip suvalgiau”. Tačiau nuolatiniai virškinimo trakto simptomai gali būti kur kas rimtesnių problemų požymis.

Rėmuo ar degimas už krūtinkaulio, kuris pasireiškia daugiau nei du kartus per savaitę, gali būti ne tik nemaloni būklė, bet ir gastroezofaginės refliukso ligos (GERL) požymis. Neretai žmonės geria vaistus nuo rėmens metus metus, net nesusimąstydami, kad tai gali pažeisti stemplę ir sukelti rimtų komplikacijų.

Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, kurie trunka ilgiau nei kelias savaites, taip pat reikalauja dėmesio. Ypač jei kartu keičiasi išmatų spalva – labai tamsios arba labai šviesios išmatos gali signalizuoti apie kepenų, tulžies pūslės ar kasos problemas. Kraujas išmatose, net jei manote, kad tai tik hemorojus, visada turėtų būti ištirtas, nes gali būti ir žarnyno vėžio požymis.

Vienas svarbus aspektas, kurį gydytojai pastebi – žmonės dažnai nepastebi laipsniško svorio pokyčio. Jei be jokių pastangų netenkate svorio (daugiau nei 5 kg per kelis mėnesius), tai gali būti įvairių ligų – nuo skydliaukės hiperaktyvumo iki onkologinių susirgimų – požymis. Atvirkščiai, staigus svorio padidėjimas gali signalizuoti apie skydliaukės, širdies ar inkstų problemas.

Kvėpavimo sistemos pokyčiai: kai oro trūksta ne tik laiptais kopiant

Dusulys – tai simptomas, kurį žmonės dažnai priskiria blogai fizinei formai. Ir tikrai, jei kopiate į penktą aukštą ir uždustate, tai greičiausiai normalu, jei nesportuojate. Bet yra situacijos, kai dusulys turėtų sukelti nerimą.

Jei pastebite, kad pradėjote dusuoti darydami įprastus dalykus, kurie anksčiau nesukeldavo problemų – pavyzdžiui, eidami į parduotuvę ar net kalbėdami telefonu – tai verta pasitikrinti. Dusulys gali būti širdies ligų, plaučių problemų, anemijos ar net nerimo sutrikimų požymis.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į naktinį dusulį. Jei budinate vidury nakties dėl oro trūkumo arba turite miegoti ant kelių pagalvių, kad galėtumėte kvėpuoti – tai gali būti širdies nepakankamumo požymis. Vienas vyras pasakojo, kad mėnesius miegojo pusiau sėdėdamas, manydamas, kad tai tiesiog patogiau. Pasirodo, turėjo rimtą širdies problemą.

Kosulys, kuris trunka ilgiau nei tris savaites, taip pat nėra normalus. Net jei manote, kad tai tik „užsitęsęs peršalimas”, verta pasitikrinti. Lėtinis kosulys gali būti astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), refliukso ar net plaučių vėžio požymis. Ypač jtartina, jei kosulys lydimas kraujo atkosėjime – tai visada reikalauja skubaus tyrimo.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ženklai

Širdies ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių, tačiau daugelis ankstyviųjų požymių būna subtilūs. Klasikinis krūtinės skausmas, kuris spaudžia ir spinduliuoja į kairę ranką – tai visiems žinomas infarkto požymis. Bet yra ir kitų, mažiau akivaizdžių signalų.

Pastovus nuovargis, ypač moterims, gali būti vienintelis širdies problemų požymis. Moterys dažnai patiria „netipinius” širdies priepuolio simptomus – pykinimą, nugaros skausmą, dusulį be krūtinės skausmo. Todėl jei jaučiate neįprastą diskomfortą, ypač jei turite rizikos veiksnių (aukštas kraujospūdis, diabetas, rūkymas, šeimos anamnezė), geriau pasitikrinti.

Kojų tinimas – dar vienas dažnai ignoruojamas požymis. Žinoma, jei stovite visą dieną, kojos gali patinti. Bet jei tinimas nuolatinis, ypač jei pasireiškia tik vienoje kojoje arba lydimas odos spalvos pasikeitimo, tai gali būti širdies nepakankamumo, inkstų problemų ar net giliųjų venų trombozės požymis.

Širdies plakimas ar nereguliarūs širdies ritmai taip pat neturėtų būti ignoruojami. Jei jaučiate, kad širdis „praleidžia dūžius”, plaka pernelyg greitai ar nereguliariai – tai gali būti aritmijos požymis. Kai kurios aritmijos yra nepavojingos, bet kitos gali padidinti insulto riziką ar sukelti kitų komplikacijų.

Neurologiniai simptomai: kai kažkas negerai su nervų sistema

Nervų sistema valdo beveik visas kūno funkcijas, todėl jos problemos gali pasireikšti labai įvairiai. Kai kurie požymiai akivaizdūs, bet kiti – subtilūs ir lengvai priskiriami stresui ar amžiui.

Galvos skausmai yra labai dažni, ir dauguma jų nėra pavojingi. Tačiau yra „raudonos vėliavėlės”, kurios turėtų sukelti nerimą. Jei galvos skausmas yra pats stipriausias, kokį kada nors patyręs, prasideda staiga kaip „perkūno trenksmas”, lydimas karščiavimo, kaklo sustingimo, regėjimo sutrikimų ar sąmonės pakitimų – tai reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į galvos skausmų pobūdžio pasikeitimą. Jei visą gyvenimą turėjote vienokius galvos skausmus, o dabar jie pasikeitė, tapo dažnesni ar stipresni – tai priežastis pasitikrinti.

Atminties problemos – dar viena dažna bėda, kurią žmonės priskiria normaliam senėjimui. Ir tikrai, tam tikras atminties blogėjimas su amžiumi yra normalus. Bet jei pastebite, kad užmirštate svarbius įvykius, pasiklystote pažįstamose vietose, sunkiai randame žodžius ar kartojate tuos pačius klausimus – tai gali būti ankstyvosios demencijos požymiai.

Tirpimas ar silpnumas galūnėse taip pat neturėtų būti ignoruojamas. Jei tai pasireiškia tik vienoje kūno pusėje, ypač kartu su kalbos sutrikimais ar veido asimetrija – tai gali būti insulto požymis ir reikalauja skubios pagalbos. Bet net lėtai progresuojantis tirpimas gali signalizuoti apie diabetinę neuropatiją, stuburo problemas ar kitas nervų sistemos būkles.

Kaip įtraukti savistebą į kasdienybę ir kada kreiptis į gydytoją

Gera žinia ta, kad nereikia tapti medicinos ekspertu, kad pasirūpintumėte savo sveikata. Pakanka įdiegti kelis paprastus įpročius į kasdienybę.

Pirma, skirkite kelias minutes per savaitę tiesiog „pasitikrinti”. Stovėdami prieš veidrodį po dušo, apžiūrėkite savo odą. Ar nėra naujų apgamų? Ar seni nepasikeitė? Ar nėra neįprastų dėmių ar žaizdų, kurios negyja? Tai užtrunka vos minutę, bet gali išgelbėti gyvybę.

Antra, klausykitės savo kūno kasdienėse situacijose. Kaip jaučiatės kopiant laiptais? Ar tai tapo sunkiau nei anksčiau? Kaip jūsų miegas? Ar budinate dažnai? Ar jaučiatės pailsėję rytais? Kaip jūsų apetitas ir virškinimas? Ar pastebite kokių nors pokyčių?

Trečia, vedimas paprasto sveikatos dienoraščio gali būti labai naudingas. Nereikia rašyti romano – užtenka kelių žodžių apie tai, kaip jaučiatės, kokius simptomus pastebėjote. Tai ypač naudinga, jei vėliau reikės eiti pas gydytoją – galėsite tiksliai pasakyti, kada simptomai prasidėjo ir kaip keitėsi.

Dėl to, kada kreiptis į gydytoją, yra keletas aiškių gairių. Bet kokia staigi, stipri ar neįprasta būklė reikalauja skubios pagalbos – stiprus krūtinės skausmas, staigus dusulys, stiprus galvos skausmas, regėjimo ar kalbos sutrikimai, vienos kūno pusės silpnumas.

Dėl mažiau skubių, bet nuolatinių simptomų – jei kažkas trunka ilgiau nei dvi savaites ir nesikeičia arba blogėja, verta pasitikrinti. Tai apima nuolatinį nuovargį, neaiškų svorio pokytį, užsitęsusį kosulį, virškinimo problemas, odos pakitimus ar bet kokius kitus simptomus, kurie jums atrodo neįprasti.

Ir svarbiausia – pasitikėkite savo instinktu. Jūs geriausiai pažįstate savo kūną. Jei kažkas atrodo ne taip, net jei negalite tiksliai paaiškinti kas, geriau pasitikrinti. Gydytojai visada labiau vertina pacientus, kurie ateina anksti, nei tuos, kurie laukia, kol problema tampa rimta.

Kai sveikata tampa prioritetu, o ne mintimi

Žinote, kas įdomiausia? Daugelis žmonių, kurie išgyveno rimtas sveikatos problemas, sako tą patį: „Kūnas man signalizavo, bet aš neklausiau.” Ir tai nėra jų kaltė – mūsų visuomenė moko būti produktyviais, ignoruoti diskomfortą, „sukaupti dantis” ir tęsti. Bet kūnas neveikia taip.

Savisteba – tai ne paranoja ar hipochondrija. Tai pagarba sau ir savo kūnui. Tai pripažinimas, kad jūsų sveikata yra pagrindas viskam kitam – darbui, šeimai, hobių, svajonėms. Be sveikatos visa kita netenka prasmės.

Pradėkite nuo mažų dalykų. Galbūt šią savaitę tiesiog atkreipkite dėmesį, kaip jaučiatės ryte. Kitą savaitę – kaip reaguojate į fizinį krūvį. Po mėnesio tai taps natūralu, ir jūs tikrai pastebėsite, jei kažkas pasikeis.

Ir atminkite – ankstyvoji diagnostika dažniausiai reiškia paprastesnį gydymą, geresnę prognozę ir mažiau streso. Ta dėmė, kuri dabar atrodo nekaltas apgamas, gali būti lengvai pašalinta dermatologijos kabinete. Bet jei lauksite metus, gali prireikti sudėtingos operacijos. Tas nuovargis, kuris dabar gali būti išspręstas vitaminų papildais, vėliau gali tapti lėtine būkle.

Jūsų kūnas kalba su jumis kiekvieną dieną. Klausimas tik – ar klausotės? Pradėkite klausytis šiandien. Jūsų ateities aš bus dėkingas.