Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai kūnas pradeda kalbėti, reikia klausytis

Žinot, kaip būna – užsiimi kasdieniais reikalais, skubi į darbą, rūpiniesi šeima, ir staiga pajunti kažką keisto. Gal lengvas galvos svaigimas, gal nuolatinis nuovargis, o gal tiesiog kažkas ne taip. Dažniausiai numojame ranka – praeis, per daug dirbu, reikia pailsėti. Bet kartais mūsų kūnas bando mums pasakyti kažką svarbaus, ir ignoruoti tuos signalus gali būti tikrai bloga idėja.

Aš pats esu tas žmogus, kuris ilgai vengia gydytojų. Suprantu tą jausmą – kam bereikalingai kelti paniką, kam gaišti laiką poliklinikose? Bet per pastaruosius kelerius metus išmokau vieno paprasto dalyko: anksti pastebėti problemą beveik visada reiškia lengviau ją išspręsti. Tai nėra apie hipochondriją ar nuolatinį nerimavimą dėl sveikatos. Tai apie protingą dėmesį tam, ką mums sako mūsų kūnas.

Nuovargis, kuris niekur nedingsta

Visi jaučiamės pavargę. Tai normalu. Bet yra skirtumas tarp normalaus nuovargio po sunkios dienos ir tokio išsekimo, kuris tiesiog nepraeina, kad ir kiek miegotum. Jei pastebi, kad net po savaitgalio poilsio jaučiesi taip, lyg būtum bėgęs maratoną, verta susimąstyti.

Chroniškas nuovargis gali būti daugelio ligų požymis – nuo anemijos iki skydliaukės problemų, nuo diabeto iki širdies ligų. Kartais tai gali būti net pirmasis vėžio signalas, nors, žinoma, dažniausiai priežastys būna daug mažiau baisios. Problema ta, kad mes linkę save įtikinti, jog tai tiesiog stresas ar amžius. „Esu jau ne dvidešimties”, – sakome sau. Bet normalus senėjimas neturėtų reikšti, kad negali pakelti kojų iš lovos.

Ką daryti? Jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir nėra akivaizdžios priežasties (kaip naujas kūdikis namuose ar ypač intensyvus darbo laikotarpis), eik pas gydytoją. Paprastas kraujo tyrimas gali atskleisti daug dalykų – geležies trūkumą, vitamino B12 stygių, skydliaukės hormonų disbalansą. Tai paprasta, nebrangu ir gali išgelbėti nuo rimtesnių problemų ateityje.

Svorio pokyčiai be pastangų

Svorio kritimas be jokių pastangų gali skambėti kaip svajonė, bet tikrovėje tai vienas iš tų požymių, kurie tikrai turėtų sukelti nerimą. Jei per tris mėnesius netikėtai numeti 5 ar daugiau kilogramų, nors nevalgai mažiau ir nesispotuoji daugiau – tai nėra laimė, tai signalas.

Tokius pokyčius gali sukelti įvairios ligos: diabetas, skydliaukės hiperaktyvumas, virškinimo trakto problemos, net depresija. Taip, ir vėžys – bet vėlgi, tai toli gražu ne vienintelė priežastis, tad nereikia iš karto panikuoti. Mano pažįstama prieš porą metų per du mėnesius netikėtai numėtė 7 kilogramus. Pasirodo, turėjo celiakiją – jos organizmas tiesiog neįsisavino maistinių medžiagų. Dabar, kai žino diagnozę ir laikosi dietos, viskas tvarkoje.

Kita vertus, staigus svorio didėjimas taip pat nėra normalus, ypač jei jis koncentruojasi tam tikrose kūno vietose. Patinimas aplink akis, pilvo pūtimas, patinusios kojos – tai gali rodyti širdies, inkstų ar kepenų problemas. Jei pastebite, kad žiedai nebetilpa ant pirštų arba batai spaudžia, nors anksčiau viskas buvo gerai – nevenkite gydytojo.

Skausmas, kuris keičia įpročius

Skausmas yra kūno aliarmo sistema. Bet mes, žmonės, esame meistrai jį ignoruoti. Galvos skausmas? Išgeriam tabletę. Nugaros skausmas? „Turbūt neteisingai pakėliau kažką sunkaus.” Pilvo skausmas? „Tikriausiai kažką ne taip suvalgiau.”

Problema ta, kad kai skausmas tampa reguliarus arba pradeda keisti tavo kasdienį gyvenimą, tai jau nebe „nieko tokio”. Jei pradedi vengti tam tikrų veiklų dėl skausmo, jei skausmas žadina naktį, jei jis nuolat grįžta toje pačioje vietoje – tai reikia tirti.

Ypač atidžiai reikėtų žiūrėti į krūtinės skausmą. Taip, ne visas krūtinės skausmas reiškia širdies priepuolį, bet geriau kartą per daug nusigąsti nei vieną kartą per mažai. Jei jauti spaudimą, sunkumą krūtinėje, ypač jei tai atsiranda fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus – skambink gydytojui. Moterims širdies problemos gali pasireikšti netgi be krūtinės skausmo – tiesiog neįprastu nuovargiu, dusuliu ar pilvo negalavimais.

Dar vienas dažnai ignoruojamas dalykas – galvos skausmai, kurie keičia savo pobūdį. Jei visą gyvenimą turėjai vienokius galvos skausmus, o staiga jie tampa kitokiais – stipresni, kitoje vietoje, su naujais simptomais – tai verta patikrinti. Mano draugas ilgai kentė „migrenas”, kol pagaliau nuėjo pas neurologą ir paaiškėjo, kad tai buvo sinusų uždegimas. Kelių savaičių gydymas – ir problema išspręsta.

Kvėpavimo sunkumai ir uždulimai

Dusulys lipant laiptais – gal tiesiog nesportiškas? Ne visada. Žinoma, jei sportuoji retai, normalus dalykas šiek tiek uždusti. Bet jei pastebite, kad dalykai, kuriuos anksčiau darėte lengvai, dabar sukelia dusulį, tai gali būti širdies, plaučių ar net kraujo problemų požymis.

Astma suaugusiems gali pasireikšti net ir tais atvejais, kai vaikystėje jos neturėjai. Širdies nepakankamumas dažnai pradeda reikštis būtent dusulio simptomais – iš pradžių tik fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybės būsenoje. LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga) taip pat dažnai prasideda subtiliai – šiek tiek sunkiau kvėpuoti, šiek tiek dažniau kosulys.

Ypač atkreipkit dėmesį, jei dusulys atsiranda gulint arba jei žadinasi naktį dėl oro trūkumo. Tai gali būti rimto širdies nepakankamumo požymis. Taip pat jei pastebite, kad kojos tinsta, o kvėpuoti sunku – tai tikrai ne „tiesiog amžius”. Tai reikia tirti.

Dar vienas dalykas – jei pradedi kosėti kraują, net jei tai tik nedideli kraujo pragyslėliai skreplių, eik pas gydytoją. Taip, dažniausiai tai būna nuo intensyvaus kosulio ar sausos nosiaryklės, bet geriau patikrinti ir būti ramiam.

Odos pokyčiai, kurie išduoda vidinius sutrikimus

Oda – tai didžiausias mūsų organas ir dažnai pirmas, kuris parodo, kad viduje kažkas ne taip. Daugelis žmonių stebi odą tik kosmetiniais tikslais, bet ji gali pasakyti daug apie bendrą sveikatos būklę.

Nauji apgamai arba esamų apgamų pasikeitimas – forma, spalva, dydis – tai klasikinis melanomų požymis. Bet ne tik vėžys gali pasireikšti per odą. Geltonumas (gelta) gali rodyti kepenų problemas. Tamsėjantys odos plotai, ypač ant kaklo, pažastų ar kirkšnių, gali būti diabeto požymis. Violetiniai dėmeliai, kurie atsiranda be priežasties, gali rodyti kraujo krešėjimo sutrikimus.

Mane pačią kartą išgąsdino keistas bėrimas ant rankų – nedideli raudoni taškeliai, kurie neišnykdavo. Pasirodė, kad tai buvo reakcija į naujus vaistus, bet kol nesužinojau, tikrai nerimavau. Gydytoja pasakė, kad gerai padariau atėjusi, nes tokie bėrimai kartais gali būti ir rimtesnių kraujagyslių uždegimų požymis.

Ilgai negyįstančios žaizdos – dar vienas svarbus signalas. Jei įpjovimas ar nubrėžimas neišgyja per kelias savaites, tai gali rodyti diabetą, kraujotakos problemas ar net odos vėžį. Ypač atidūs turėtų būti žmonės, turintys diabetą – jų žaizdos gyja lėčiau ir gali sukelti rimtų komplikacijų.

Virškinimo sistemos signalai

Apie virškinimo problemas kalbėti nemalonu, bet ignoruoti jas gali būti pavojinga. Nuolatinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose, nuolatinis pilvo pūtimas ar skausmas – tai ne tiesiog „jautrus skrandis”.

Kraujas išmatose gali būti hemoroidų požymis – tai dažna ir ne itin pavojinga problema. Bet gali būti ir žarnyno vėžio, Krono ligos ar opinio kolito požymis. Negalima tiesiog manyti, kad „turbūt hemoroidai” ir to netikrinti. Aš suprantu, kolonoskopija neskamba kaip linksma pramoga, bet ji gali išgelbėti gyvybę.

Nuolatinis rėmuo ar pykinimas taip pat nėra normalūs, net jei turi „jautrų skrandį”. Tai gali būti refliukso liga, opų, tulžies pūslės problemų ar net skrandžio vėžio požymis. Jei pastebite, kad tam tikri maisto produktai nuolat sukelia problemas, tai gali būti maisto netoleravimo ar alergijos požymis.

Mano tėtis ilgai kentė pilvo diskomfortą, kol pagaliau nuėjo pas gydytoją. Pasirodė, kad turėjo Helicobacter pylori bakteriją – labai dažną problemą, kuri gydoma antibiotikais. Dabar jaučiasi puikiai, bet gailisi, kad tiek ilgai kentė be reikalo.

Dar vienas dažnai ignoruojamas dalykas – ryškus svorio netekimas kartu su virškinimo problemomis. Jei pradedi blogai virškinant riebų maistą, jei išmatos tampa šviesios ar riebalų išvaizdos, tai gali rodyti kasos ar kepenų problemas. Tai tikrai ne „tiesiog suliesėjau”.

Neurologiniai simptomai, kurie kelia nerimą

Smegenys ir nervų sistema – sudėtingi dalykai, ir kai jie pradeda „kliudyti”, simptomai gali būti labai įvairūs. Dažnai žmonės bando juos paaiškinti stresu ar nuovargiu, bet kai kurie simptomai tikrai reikalauja dėmesio.

Tirpimas ar silpnumas galūnėse, ypač jei jis atsiranda staiga ar tik vienoje kūno pusėje, gali būti insulto požymis. Taip, net jaunų žmonių gali ištikti insultas. Jei staiga sutrinka kalba, susilpnėja viena ranka ar koja, iškreipiamas veidas – tai skubus atvejis, reikia nedelsiant skambinti 112.

Bet net ir subtilūs simptomai gali būti svarbūs. Nuolatinis rankų drebėjimas gali būti Parkinsono ligos, skydliaukės problemų ar net tiesiog vaistų šalutinio poveikio požymis. Atminties problemos, kurios pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, nėra tik „normalus senėjimas” – tai gali būti ankstyvos demencijos požymis, bet taip pat gali būti vitamino B12 trūkumo, skydliaukės problemų ar net depresijos pasekmė.

Mano močiutė pradėjo pamiršinėti dalykus, ir šeima manė, kad tai tiesiog amžius. Bet gydytojas rado, kad ji turėjo sunkų vitamino B12 trūkumą. Po kelių mėnesių papildų vartojimo jos atmintis žymiai pagerėjo. Tai puikus pavyzdys, kodėl verta tikrinti, o ne tiesiog priimti, kad „taip jau būna”.

Kai intuicija sako, kad kažkas ne taip

Žinot, kas keisčiausia? Dažnai mes patys jaučiame, kad kažkas ne taip, bet bandom save įtikinti priešingai. „Tikriausiai įsivaizduoju”, „Nereikia daryti iš musės dramblio”, „Gydytojas pamanys, kad esu hipochondrikas”. Bet tiesą sakant, geri gydytojai vertina pacientus, kurie atidžiai stebi savo sveikatą.

Nėra tokio dalyko kaip „per dažnai eiti pas gydytoją”, jei turi realių simptomų. Taip, neverta skambinti greitąją dėl kiekvieno čiaudėjimo, bet jei kažkas tave tikrai neramina, jei simptomai nekinta ar blogėja, jei intuicija sako, kad tai ne tiesiog peršalimas – pasikliauk ta intuicija.

Vienas dalykas, kurį išmokau – būk savo sveikatos advokatas. Jei gydytojas atmeta tavo rūpesčius, bet tu vis tiek jauti, kad kažkas ne taip, prašyk papildomų tyrimų arba kreipkis į kitą specialistą. Tai ne nekantrus elgesys – tai protingas požiūris į savo sveikatą. Medicinos klaidos pasitaiko, simptomai gali būti neaiškūs, ir kartais reikia laiko, kol randama tikroji problema.

Dar vienas patarimas – fiksuok savo simptomus. Kai eini pas gydytoją, lengva pamiršti, ką norėjai pasakyti. Užsirašyk, kada simptomai prasidėjo, kaip dažnai jie pasireiškia, kas juos pagerina ar pablogina, kokie kiti simptomai kartu atsiranda. Tai labai padeda gydytojui sudaryti teisingą vaizdą ir greičiau nustatyti diagnozę.

Ir dar – nebijok klausinėti. Jei gydytojas sako, kad „tai nieko tokio”, paklausk, kodėl jis taip mano, kokios kitos galimos priežastys, kada turėtum sunerimti, ar reikia stebėti situaciją. Geras gydytojas nebus supykęs dėl klausimų – priešingai, jis vertins, kad tau rūpi suprasti savo būklę.

Taigi, draugai, klausykitės savo kūno. Jis tikrai protingesnis, nei kartais atrodo. Tie nedideli signalai – nuovargis, kuris nepraeina, keisti skausmai, neįprasti pokyčiai – tai ne atsitiktinumai. Tai kūno būdas pasakyti: „Ei, čia kažkas ne taip, gal pažiūrėtum?” Ir geriausia, ką gali padaryti, – tai išklausyti ir imtis veiksmų. Ne iš karto panikuoti, ne ignoruoti, bet protingai, ramiai pasirūpinti. Juk sveikata – tai ne tas dalykas, su kuriuo verta rizikuoti, tiesa?