Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl verta klausytis savo kūno signalų

Žinot, dažnai girdžiu žmones sakant: „Aš į gydytojus neinu, kol visai nesusirgu.” Ir suprantu tą logiką – kas norės leisti laiką poliklinikose, jei jaučiesi neblogai? Bet štai problema: daugelis rimtų ligų pradeda rodytis subtiliais ženklais, kuriuos lengva nubanginti kaip „tiesiog pavargau” ar „tai dėl amžiaus”.

Aš pats buvau toks. Keletą metų ignoravau nuolatinį nuovargį, galvojau, kad tai normalus dalykas dirbant daug. Kol vieną dieną kraujo tyrimai parodė, kad mano skydliaukė dirba ne taip, kaip turėtų. Gydytojas pasakė, kad jei būčiau atėjęs anksčiau, būtų buvę lengviau viską sutvarkyt. Nuo tada tapau tikru profilaktinių tyrimų šalininku.

Lėtinės ligos – diabetas, širdies ir kraujagyslių problemos, inkstų sutrikimai, autoimuninės būklės – dažniausiai neatsiranda staiga. Jos „bręsta” mėnesius ar net metus, duodamos įvairius užuominas. Problema ta, kad mes dažnai nesugebame tų užuominų atpažinti arba tiesiog nenorime jų matyti.

Tie subtilūs ženklai, kuriuos dažniausiai ignoruojame

Pradėkim nuo to, kas turėtų privert susimąstyti. Ir ne, aš nekalbu apie akivaizdžius dalykus kaip stiprus skausmas ar kraujavimas – tokiais atvejais žmonės paprastai jau kreipiasi pagalbos. Kalbu apie tuos tylesnės ženklus, kuriuos lengva nurašyti.

Nuovargis, kuris nedings. Visi pavargstame, aišku. Bet jei jautiesi išsekęs net po savaitgalio poilsio, jei rytais kelties tampa vis sunkiau, nors miegi pakankamai – tai ne normalus pavargimas. Tai gali būti anemijos, skydliaukės problemų, cukrines ligos ar net lėtinio uždegimo ženklas.

Svorio pokyčiai be priežasties. Netikėtas svorio kritimas gali skambėti kaip svajonė, bet jei nepakeitei mitybos ar sporto režimo ir staiga pradedi lieknėti – tai gali rodyti diabetą, skydliaukės hiperaktyvumą ar kitas problemas. Ir atvirkščiai – staigus svorio augimas, ypač jei jis kaupiasi aplink vidurio dalį, gali signalizuoti apie metabolizmo sutrikimus.

Odos pasikeitimai. Tamsi, aksominė oda kaklo ar pažastų srityje (vadinasi acanthosis nigricans) dažnai rodo insulino rezistenciją. Gelsvos plokštelės aplink akis gali būti cholesterolio kaupimosi ženklas. Neįprastas blyškumas gali rodyti anemiją. Mūsų oda – tai tarsi organizmo veidrodis.

Troškulys ir dažnas šlapinimasis. Jei pastebėjai, kad nuolat trokšti gerti ir dažniau nei įprasta lankosi tualete, ypač naktimis – tai klasikinis diabeto ženklas. Taip, galbūt tiesiog geri daugiau vandens vasarą, bet geriau pasitikrinti.

Neaiškūs virškinimo sutrikimai. Nuolatinis pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, kurie tęsiasi savaites – tai gali būti ne tik „jautrus skrandis”. Tai gali rodyti celiakiją, uždegimines žarnyno ligas ar kitas problemas.

Kada tikrai reikėtų susirūpinti

Yra tam tikrų simptomų derinių, kurie turėtų privert nedelsiant kreiptis į gydytoją. Aš nenoriu kelti panikos, bet geriau kartą per daug pasitikrinti nei vieną kartą per mažai.

Jei jauti nuolatinį troškulį kartu su dažnu šlapinimuisi ir miglotu matymu – tai gali būti nekontroliuojamas diabetas. Jei pastebėjai patinimą kojose, dusulį ir greitą nuovargį – tai gali rodyti širdies nepakankamumą. Nuolatinis kosulys su dusuliu, ypač jei rūkei ar rūkai – reikia tikrinti plaučius ir širdį.

Sąnarių skausmas ir standumas, kuris blogėja rytais ir trunka ilgiau nei valandą – gali būti reumatoidinio artrito ženklas. Nuolatinis šlapinimosi noras su skausmu gali rodyti ne tik infekciją, bet ir lėtines inkstų problemas.

Man pačiam buvo keista, kai gydytoja pradėjo klausinėti apie mano miego kokybę, nuotaiką, koncentracijos gebėjimus. Pasirodė, kad visa tai gali būti susiję su skydliaukės funkcija. Organizmas – tai sudėtinga sistema, kur viskas tarpusavyje susiję.

Kokie tyrimai turėtų būti standartiniai

Dabar prie konkretybių. Kokius tyrimus verta daryti reguliariai, net jei jaučiesi gerai? Čia, žinoma, priklauso nuo amžiaus, lyties ir šeimos istorijos, bet yra tam tikras bazinis rinkinys.

Bendras kraujo tyrimas – tai pagrindas. Jis parodo hemoglobino kiekį (ar nėra anemijos), leukocitų skaičių (ar nėra uždegimo ar infekcijos), trombocitų lygį. Tai paprastas tyrimas, bet jis gali atskleisti daug ko. Rekomenduoju daryti bent kartą per metus.

Gliukozės lygis ir HbA1c – tai diabeto patikrinimas. Paprasta gliukozė parodo situaciją čia ir dabar, o HbA1c rodo vidutinį cukraus kiekį per pastaruosius 2-3 mėnesius. Jei tau virš 40 metų arba turi antsvorio – tai privaloma. Aš dabar tikrinu kas pusę metų, nes turiu šeimoje diabeto atvejų.

Lipidų profilis – tai cholesterolis ir jo frakcijos. Bendras cholesterolis, LDL („blogas”), HDL („geras”) ir trigliceridai. Tai svarbu širdies sveikatai. Jei rezultatai geri ir tau dar nėra 40 – gali tikrinti kas 3-5 metus. Jei yra nukrypimų ar esi vyresnis – dažniau.

Kepenų fermentai (ALT, AST, GGT) – parodo, kaip dirba kepenys. Ypač svarbu, jei vartoji vaistus, geri alkoholį ar turi antsvorio. Riebalų kepenų liga dabar tampa vis labiau paplitusi, ir ji gali būti visai besimptomė.

Inkstų funkcijos rodikliai – kreatininas ir GFR (glomerulų filtracijos greitis). Inkstai tyliai gali prastėti, kol neprarandama 70-80% jų funkcijos. Ankstyvas aptikimas gali sustabdyti progresavimą.

Ką dar verta patikrinti priklausomai nuo situacijos

Yra tyrimų, kurie ne visiems būtini, bet tam tikrose situacijose labai svarbūs.

Skydliaukės hormonai (TSH, laisvas T4) – jei jauti nuovargį, svorio pokyčius, plaukų slinkimą, nuotaikos svyravimus. Moterims ypač svarbu, nes skydliaukės problemos pas jas pasitaiko dažniau. Aš pats tikrinu kasmet, nes turiu hipotirozę.

Vitaminas D – daugelis žmonių turi jo deficitą, ypač Lietuvoje, kur saulės ne per daug. Žemas vitamino D lygis gali sukelti nuovargį, silpnumą, dažnesnes infekcijas, net depresiją. Tikrinu rudenį ir pavasarį.

Vitaminas B12 ir folio rūgštis – svarbu vegetarams, veganams, vyresniems žmonėms ir tiems, kas vartoja tam tikrus vaistus. B12 deficitas gali sukelti neurologinius simptomus, kurie gali tapti negrįžtami, jei laiku nekoreguojama.

Uždegimo žymenys (CRP, ypač hs-CRP) – parodo lėtinį uždegimą organizme, kuris yra daugelio ligų pagrindas. Padidėjęs CRP gali rodyti didesnę širdies ligų riziką net jei cholesterolis normalus.

Geležis ir feritinas – jei jauti nuovargį, silpnumą, plaukų slinkimą. Moterims ypač svarbu dėl mėnesinių. Bet ir vyrams gali būti geležies deficitas, nors tai rečiau.

Specialūs patikrinimai pagal amžių ir lytį

Vyrams ir moterims reikia skirtingų patikrinimų, ir amžius taip pat turi reikšmės.

Moterims: mamografija nuo 40-45 metų (kai kurie rekomenduoja nuo 50, bet jei šeimoje buvo krūties vėžio – anksčiau). Gimdos kaklelio citologija (PAP testas) – nuo seksualinio aktyvumo pradžios, kas 3-5 metų jei rezultatai normalūs. Kaulų tankio tyrimas (densitometrija) – po menopauzės arba anksčiau, jei yra rizikos veiksnių osteoporozei.

Vyrams: prostatos specifinis antigenas (PSA) – nuo 50 metų, arba nuo 40-45, jei šeimoje buvo prostatos vėžio. Testosterono lygis – jei jauti nuovargį, sumažėjusį libido, nuotaikos pokyčius, raumenų masės mažėjimą.

Abiem lytims: kolonoskopija nuo 45-50 metų (priklausomai nuo šalies rekomendacijų ir šeimos istorijos) – tai auksinis standartas storosios žarnos vėžio prevencijai. Jei šeimoje buvo atvejų – reikia pradėti anksčiau. Širdies ir kraujagyslių patikrinimas – EKG, kartais širdies echoskopija, kraujospūdžio stebėjimas.

Aš žinau, kad tai skamba kaip daug tyrimų ir daug laiko. Bet iš tikrųjų, jei planuoji protingai, didžiąją dalį gali padaryti per vieną-du apsilankymus per metus. Ir tikrai pigiau nei vėliau gydyti išsivysčiusią ligą.

Kaip stebėti save namuose

Ne viskas reikalauja laboratorijos. Yra dalykų, kuriuos gali ir turėtum stebėti pats.

Kraujospūdis – jei tau virš 40 arba turi šeimoje hipertenzijos, verta turėti tonometrą namuose. Matuok periodiškai, geriausia tuo pačiu paros metu, ramiai pasėdėjęs. Normalus – iki 120/80, bet iki 130/85 dar laikoma priimtinu. Jei nuolat virš 140/90 – laikas pas gydytoją.

Svoris ir juosmens apimtis – ne dėl grožio, o dėl sveikatos. Juosmens apimtis vyrams neturėtų viršyti 94 cm, moterims – 80 cm. Jei virš šių skaičių – padidėja metabolinio sindromo rizika. Aš sveriuosi kartą per savaitę, tuo pačiu laiku, po tualeto, prieš pusryčius. Taip matau tendencijas.

Pulsas ramybės būsenoje – normalus suaugusiems 60-100 dūžių per minutę. Jei nuolat virš 100 arba jauti nereguliarų pulsą – verta pasitikrinti. Dabar daug kas turi išmaniuosius laikrodžius, kurie tai stebi automatiškai.

Šlapimo stebėjimas – taip, skamba keistai, bet kartais pažvelk į tai, ką išskiria tavo kūnas. Labai tamsus šlapimas gali rodyti dehidrataciją ar kepenų problemas. Putojantis – galbūt per daug baltymo (inkstų problema). Kraujas šlapime – visada reikalauja tyrimo.

Išmatų stebėjimas – dar keisčiau, bet svarbu. Juodos, dervos spalvos išmatos gali rodyti viršutinio virškinimo trakto kraujavimą. Šviesios – kepenų ar tulžies pūslės problemas. Kraujas – gali būti nuo hemorojų iki rimtesnių dalykų. Bristol skalė (taip, tokia egzistuoja) padeda įvertinti virškinimo sistemos būklę.

Šeimos istorija – kodėl tai svarbu

Vienas dalykas, kurį tikrai rekomenduoju – pasikalbėk su savo tėvais, seneliais, giminaičiais apie jų sveikatą. Aš žinau, kad tai gali būti nepatogi tema, bet tai iš tikrųjų svarbu.

Kai sužinojau, kad mano tėvo pusėje šeimoje buvo keletas diabeto atvejų, o mamos pusėje – širdies ligų, tai pakeitė mano požiūrį į prevenciją. Dabar žinau, kad man reikia ypač atidžiai stebėti gliukozės lygį ir cholesterolį. Pradėjau tai daryti anksčiau nei būtų rekomenduota bendrai populiacijai.

Kai kurios ligos turi stiprų genetinį komponentą. Jei tavo artimam giminaičiui buvo diagnozuotas vėžys jauname amžiuje, tau gali reikėti pradėti patikrinimus anksčiau. Jei šeimoje buvo autoimuninių ligų – tu turi didesnę riziką joms.

Gydytojai visada klausia apie šeimos istoriją ne todėl, kad jiems įdomu, o todėl, kad tai padeda įvertinti tavo individualią riziką ir planuoti tinkamus patikrinimus.

Ką daryti su gautais rezultatais ir kaip nepanikoj

Gerai, padarei tyrimus. Dabar kas? Pirma, nepanikuok, jei kažkas ne taip. Vienas nukrypęs rezultatas ne visada reiškia ligą. Gali būti laboratorijos klaida, gali būti, kad tą dieną buvai nusilpęs, stresavęs, ne visai teisingai pasiruošęs tyrimui.

Jei kažkas nukrypę – pakartok tyrimą po kelių savaičių. Jei nukrypimas išlieka – laikas pas specialistą. Bet neik į Dr. Google diagnozuoti sau baisių ligų. Aš tai dariau ir prisivaizduodavau sau visokių siaubų. Geriau pasikalbėk su gydytoju, kuris žiūrės į visą situaciją kompleksiškai.

Kai gauni rezultatus, paprašyk gydytojo ne tik pasakyti „viskas gerai” ar „yra problemų”, bet ir paaiškinti, ką tie skaičiai reiškia. Klausk, kokie yra optimalūs rodikliai, ne tik „normalūs”. Pavyzdžiui, vitaminas D gali būti „normoje” esant 30 ng/ml, bet optimalus lygis yra 40-60 ng/ml.

Saugok savo tyrimų rezultatus. Aš turiu aplanką (ir skaitmeninę kopiją), kur sudėti visi tyrimai per pastaruosius metus. Tai leidžia matyti tendencijas. Galbūt tavo cholesterolis dar normoje, bet jei jis kyla paskutiniais metais – tai signalas, kad reikia kažką keisti.

Ir dar vienas dalykas – tyrimai yra tik dalis. Jie parodo situaciją tam tikru momentu, bet tavo kasdieniai įpročiai yra tie, kurie iš tikrųjų formuoja tavo sveikatą. Gali turėti puikius tyrimų rezultatus, bet jei rūkai, geri daug alkoholio, nesijaudi, valgai šlamštą – tie geri rezultatai ilgai neišliks.

Kai prevencija tampa gyvenimo būdu, o ne užduotimi

Žinot, rašydamas visa tai, suprantu, kad gali skambėti kaip daug darbo. Tyrimai, gydytojai, stebėjimas, skaičiai… Bet iš tikrųjų, kai tai tampa dalimi tavo rutinos, tai nėra sunku. Tai kaip dantų valymas – pradžioje gal ir atrodo kaip papildoma užduotis, bet paskui darai automatiškai.

Aš dabar turiu savo sveikatinį kalendorių. Žinau, kad kovo mėnesį darau metinius kraujo tyrimus. Rugsėjį – dantų patikrinimą. Kartą per trejus metus – išsamesnius patikrinimus. Tai tapo dalimi mano gyvenimo, ne kažkokia našta.

Ir žinot kas? Tai man suteikia ramybės. Kai žinai, kad viskas patikrinta, kad anksti pastebėsi bet kokius pokyčius – gali gyventi ramiau. Nebeturiu to neaiškaus nerimo „o gal kažkas ne taip”. Jei kažkas ne taip – aš žinosiu, ir galėsiu su tuo kažką daryti.

Prevencija – tai ne apie baimę susirgti. Tai apie tai, kad nori kuo ilgiau gyventi kokybiškai, aktyviai, be skausmo ir apribojimų. Tai apie tai, kad nori matyti savo vaikus ar vaikaičius augant. Kad nori keliauti, sportuoti, džiaugtis gyvenimu.

Taigi, jei dar nedarai reguliarių patikrinimų – pradėk. Nebūtinai viską iš karto. Pradėk nuo bazinių kraujo tyrimų. Pamatuok kraujospūdį. Pasikalbėk su šeimos gydytoju apie tai, kas būtų svarbu būtent tau, atsižvelgiant į tavo amžių, lytį, šeimos istoriją, gyvenimo būdą. Ir tada paprasčiausiai tai daryk. Reguliariai. Be dramos, be atidėliojimų.

Tavo kūnas kasdien dirba tau. Gal laikas pradėti jam atsakyti tuo pačiu – pasirūpinti juo, klausytis jo signalų, duoti jam tai, ko reikia? Ne dėl to, kad esi hipochondrikas, o dėl to, kad vertini save ir savo gyvenimą. Ir tikrai nori jo turėti kuo daugiau.