Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl tos pirmosios minutės yra kritinės

Žinot, kai žiūri filmą ir kažkas ten sugriūva laikydamasis už krūtinės, visada atrodo, kad tai nutinka kitiems. Kol vieną dieną neatsiduri šalia žmogaus, kuriam akivaizdžiai darosi bloga, arba pats pajunti kažką keisto. Tada staiga supranti – niekas tavęs nemokė, ką daryti. Ir tas jausmas yra baisesnis nei bet kas kita.

Širdies smūgis, arba miokardo infarktas, kaip jį vadina medikai, yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Bet štai kas įdomu – dauguma žmonių, kurie miršta nuo širdies smūgio, galėjo būti išgelbėti, jei kas nors šalia būtų žinoję, ką daryti. Ne per valandą, ne per dešimt minučių – būtent per tas pirmąsias 60 sekundžių.

Problema ta, kad mes visi esame matę per daug filmų, kur žmonės dramatiškai griūva, suspaudę krūtinę. Realybė dažnai visai kitokia. Kartais tai tik lengvas diskomfortas, kurį lengva nusibraukti kaip nesvarbų. Kartais tai pykinimas ar dusulys. O kartais – ypač moterims – tai net nepanašu į tai, ką įsivaizduojame.

Simptomai, kurių tikrai negalima ignoruoti

Gerai, dabar konkretūs dalykai. Klasikinis širdies smūgio požymis – spaudimas ar skausmas krūtinėje. Bet ne bet koks skausmas. Žmonės dažnai jį apibūdina kaip jausmą, tarsi ant krūtinės būtų padėtas sunkus akmuo arba tarsi kažkas stipriai suspaudė. Šis skausmas gali trukti kelias minutes arba ateiti ir išeiti bangomis.

Bet štai kur tampa įdomu – skausmas gali plisti. Į kairę ranką (tai klasika), bet taip pat į abi rankas, į nugarą, kaklą, žandikaulį ar net į skrandį. Pats susiduriu su atvejais, kai žmonės manė, kad turi virškinimo problemų, o iš tikrųjų turėjo širdies smūgį.

Dusulys – dar vienas didelis raudonas vėliavėlis. Jei staiga tampa sunku kvėpuoti, ypač kartu su krūtinės diskomfortu, tai nėra „tiesiog stresas” ar „turbūt per greitai vaikščiojau”. Tai gali būti širdis.

Moterims simptomai dažnai būna kitokesni, ir tai didžiulė problema, nes daugelis jų vėluoja kreiptis pagalbos. Jos gali jausti:
– Neįprastą nuovargį (ne tokį, kokį jaučiate po sunkios dienos, o tokį, kai vos galite pakilti iš lovos)
– Pykinimą ar vėmimą
– Galvos svaigimą
– Skausmą viršutinėje pilvo dalyje
– Šaltą prakaitą

Ir čia svarbu suprasti – ne visi šie simptomai turi pasireikšti vienu metu. Kartais būna tik vienas ar du. Kartais jie nėra tokie stiprūs, kaip tikitės.

Ką daryti per pirmąsias 10 sekundžių

Gerai, įsivaizduokim situaciją. Jūs arba kažkas šalia jūsų pradeda jausti šiuos simptomus. Pirmas instinktas – panikuoti. Bet sustabdykit save. Giliai įkvėpkit ir pradėkit veikti.

Pirma – sėskit arba paguldykit žmogų. Ne „palauk, dar pabandysiu nueiti iki sofos” – dabar ir čia. Jei žmogus nualpsta ir krenta, gali susižeisti dar labiau. Jei tai jūs patys jaučiate simptomus – sėskit nedelsiant. Jūsų ego gali palaukti.

Antra – iškart skambinat 112. Ne „pažiūrėsim, kaip bus po minutės”. Ne „gal praeis”. Ne „nenoriu daryti problemų”. DABAR. Skambinat nedelsiant. Jei esate su žmogumi, kuriam bloga, paprašykit kito žmogaus skambinti, kol jūs būsite su nukentėjusiuoju. Jei esate vieni – pirmiausia skambinat, tada darote visa kita.

Kai skambinate 112, būkit konkretūs:
– Pasakykit, kad įtariatė širdies smūgį
– Nurodykite tikslią vietą
– Aprašykite simptomus
– Klausykite, ką sako dispečeris, ir vykdykite nurodymus

Aspiriną – taip ar ne?

Dabar apie dalyką, dėl kurio visi klausinėja – aspirinas. Taip, aspirinas gali gelbėti gyvybes širdies smūgio atveju. Jis padeda išskaidyti kraujo krešulius, kurie dažniausiai ir sukelia infarktą.

Bet yra niuansų. Jei žmogus yra sąmoningas ir gali nuryti, ir jei nėra alergijos aspirinui, ir jei nėra kitų kontraindikacijų (kaip kraujavimas ar neseniai buvusi operacija) – tuomet taip, galima duoti aspirino tabletę. Idealiai – 300 mg dozė, kurią reikia sukramtyti, ne nuryt ištisai. Sukramtytas aspirinas veikia greičiau.

Bet – ir tai labai svarbu – niekada neduokite aspirino, jei žmogus yra be sąmonės arba negali nuryti. Jis gali užspringti. Ir niekada neduokite, jei žmogus sako, kad yra alergiškas aspirinui arba vartoja kraujo skystinimo vaistus.

Jei abejojate – klauskite 112 dispečerio. Jie pasakys, ar duoti aspirino, ar ne. Geriau paklauskite, nei spėliokite.

Kai žmogus praranda sąmonę

Dabar tampa rimčiau. Jei žmogus su įtariamais širdies smūgio simptomais praranda sąmonę, situacija tampa kritinė. Čia jau kalba eina apie minutes iki galimo širdies sustojimo.

Pirmiausia – patikrinkit, ar žmogus kvėpuoja. Palenkit galvą virš jo veido ir burnos, žiūrėkit į krūtinę. Ar ji kyla ir leidžiasi? Ar girdite kvėpavimą? Ar jaučiate orą ant savo skruosto? Duokite sau 10 sekundžių šiam patikrinimui – ne ilgiau.

Jei žmogus nekvėpuoja arba kvėpuoja neįprastai (garsiai šnopuoja, gurgena, kvėpuoja retai ir sunkiai) – reikia pradėti širdies masažą. Taip, net jei niekada to nedarėte. Net jei bijote. Nes alternatyva yra mirtis.

Štai kaip tai daryti:
– Paguldykite žmogų ant kietos paviršiaus (grindų, ne lovos)
– Atsiklaupkite šalia
– Padėkite vieną delną ant krūtinės centro (tarp speneliųų)
– Antrą delną padėkite ant pirmojo
– Tiesiais alkūnėmis, naudodami savo kūno svorį, spauskit žemyn
– Spauskit stipriai – 5-6 cm gylis suaugusiajam
– Spauskit greitai – apie 100-120 kartų per minutę (tai maždaug Bee Gees dainos „Stayin’ Alive” tempas, ir taip, tai ne juokas – medikai tikrai naudoja šią dainą kaip orientyrą)

Nustokite tik tada, kai atvyksta medikai arba kai žmogus pradeda kvėpuoti normaliai ir atgauna sąmonę.

Defibriliatoriaus paslaptis, apie kurią niekas nekalba

Automatiniai išoriniai defibrilatoriai (AED) dabar yra daugelyje viešų vietų – prekybos centruose, oro uostuose, sporto klubuose. Tie oranžiniai ar žali dėžutės su širdies simboliu. Bet dauguma žmonių pro juos praeina kasdien ir niekada nepagalvoja, kaip jais naudotis.

Štai tiesa: jais naudotis yra NEĮTIKĖTINAI paprasta. Jie sukurti taip, kad bet kas galėtų juos naudoti. Kai atidarote dėžutę, prietaisas pradeda kalbėti ir nurodo, ką daryti. Tiesiogiai. Žingsnis po žingsnio.

Jei matote AED šalia ir žmogus yra be sąmonės:
– Pasiųskit ką nors jį atnešti (arba patys nubėgkit, jei esate vieni, bet tik po to, kai paskambinot 112)
– Atidarykite dėžutę ir įjunkite prietaisą
– Sekite balsiniais nurodymais
– Prietaisas pats analizuos širdies ritmą ir pasakys, ar reikia elektros smūgio
– Jei reikia – jis net pasakys, kada paspausti mygtuką
– Prietaisas NIEKADA neduos smūgio, jei jo nereikia – jis protingas

Ir ne, jūs negalite padaryti žalos naudodami AED. Jis tiesiog neveiks, jei širdis plaka normaliai. Tai saugus įrenginys.

Ką daryti, jei simptomai jaučiate patys būdami vieni

Tai baisiausias scenarijus, ar ne? Esate vieni namuose, galbūt net gyvenant vieniems, ir staiga pajuntate tuos simptomus. Širdis pradeda daužytis, krūtinė spaudžia, gal sunku kvėpuoti.

Pirma taisyklė – nesipanikuokite. Lengviau pasakyti nei padaryti, žinau. Bet panika padidina širdies darbą ir gali pabloginti situaciją.

Štai konkretus veiksmų planas:

1. Nedelsiant skambinat 112. Ne draugui, ne kaimynui, ne šeimos gydytojui – 112. Pasakykit, kad esate vieni ir įtariatė širdies smūgį. Duokite tikslų adresą.

2. Atrakinkite duris. Jei galite saugiai pasiekti duris – atidarykite jas. Medikams nereikės jų laužyti, jei prarasite sąmonę.

3. Sėskit arba atsigulkite ant grindų šalia durų. Ne lovoje, ne sofoje – ant grindų. Taip medikai jus greičiau ras.

4. Jei turite aspirino ir nėra kontraindikacijų – sukramtykite tabletę.

5. Palikite telefoną šalia savęs. Jei dispečeris vis dar linijoje – kalbėkitės su juo. Jie gali padėti jums išlikti ramiam ir stebėti jūsų būklę.

Ir dar vienas dalykas – jei vairuojate ir pajuntate šiuos simptomus, SUSTOKITE. Nedelsiant. Nesvarbu, kur esate. Geriau sustoti kelio viduryje ir sulaukti pagalbos, nei sukelti avariją ir žūti kartu su kitais.

Ką medikai darys atvykę ir kaip jiems padėti

Kai pagalba atvyksta, jūsų darbas dar nesibaigė. Jei teikiate pagalbą kitam žmogui, jums reikės suteikti medikams informacijos.

Pasiruoškite atsakyti:
– Kada prasidėjo simptomai (būkite kuo tikslesni)
– Kokie buvo simptomai
– Ar žmogus vartoja kokius nors vaistus (ypač svarbu – širdies vaistai, kraujo skystikliai, diabeto vaistai)
– Ar yra žinomų alergijų
– Ar yra kitų sveikatos problemų
– Ką jau padarėte (ar davėte aspirino, ar darėte širdies masažą)

Jei tai jūs patys jaučiate simptomus ir esate sąmoningi, kai atvyksta medikai:
– Pasakykit, ar turite skausmų (ir kur tiksliai)
– Įvertinkit skausmo intensyvumą skalėje nuo 1 iki 10
– Pasakykit apie visus vaistus, kuriuos vartojate
– Nemeluokite apie alkoholio ar narkotikų vartojimą – medikams tai svarbu gydymui, ne teismui

Medikai greičiausiai:
– Duos deguonies
– Padarys elektrokardiogramą (EKG)
– Įves intraveninę liniją
– Duos vaistų skausmui malšinti
– Skubiai veš į ligoninę

Nesiginčykite dėl kelionės į ligoninę. Net jei simptomai sumažėjo ar praėjo. Širdies smūgis gali būti klastingas – simptomai gali laikinai sumažėti, bet žala širdžiai tęsiasi. Jums reikia profesionalios pagalbos ligoninėje.

Kaip pasiruošti šiai situacijai dar prieš jai įvykstant

Žinot, kas yra geriausias laikas pasiruošti ekstremaliems atvejams? Dabar. Ne tada, kai jau nutinka. Dabar, kai skaitote šį straipsnį ir turite ramią akimirką pagalvoti.

Štai ką galite padaryti šiandien:

**Išmokite CPR.** Rimtai. Užsiregistruokite į kursus. Lietuvoje juos organizuoja Raudonasis Kryžius, kai kurios ligoninės, ugniagesių gelbėtojų tarnybos. Kursai trunka keletą valandų, kainuoja nedaug (kartais net nemokamai), ir gali išgelbėti gyvybę. Ne tik širdies smūgio atveju – CPR praverčia daugelyje situacijų.

**Žinokite, kur yra artimiausias AED.** Jūsų darbo vietoje, prekybos centre, kur dažnai lankotės. Užtrunka minutę pasižiūrėti, bet gali sutaupyti kritines minutes ekstremalioje situacijoje.

**Turėkite aspirino namuose.** Paprastą, ne dengto dangalu. Patikrinkit galiojimo datą. Laikykite vietoje, kur lengva pasiekti.

**Padarykite sveikatos informacijos kortelę.** Telefone, piniginėje – bet kur, kur medikai galėtų rasti. Įrašykite:
– Savo vardą ir pavardę
– Gimimo datą
– Kontaktinį asmenį ekstremaliems atvejams
– Vaistus, kuriuos vartojate
– Alergijas
– Svarbiausias sveikatos problemas

**Kalbėkite su šeima.** Ypač jei turite rizikos faktorių (aukštas kraujo spaudimas, diabetas, rūkymas, širdies ligų šeimoje). Įsitikinkite, kad jūsų artimieji žino, ką daryti. Padarykite planą.

**Žinokite savo riziką.** Jei turite viršsvorio, rūkote, turite aukštą cholesterolį ar kraujo spaudimą, esate diabetikas – jūsų rizika didesnė. Tai nereiškia, kad turite gyventi baimėje, bet turite būti budresni.

Kai sekundės virsta išgelbėjimu

Žiūrėkit, niekas nenori galvoti apie širdies smūgius. Aš suprantu. Tai baisu ir nemalonu. Bet žinot, kas dar baisiau? Stovėti šalia žmogaus, kuriam reikia pagalbos, ir nežinoti, ką daryti. Arba dar blogiau – būti tam žmogui ir žinoti, kad žmonės aplink jus nežino, kaip padėti.

Per tuos 60 sekundžių, kurie yra šio straipsnio pavadinime, jūs negalite išgydyti širdies smūgio. Bet galite padaryti dalykus, kurie lemia, ar žmogus išgyvens, ar ne. Paskambinti 112. Duoti aspirino. Pradėti širdies masažą. Naudoti defibrilatorių. Tai paprasti veiksmai, bet jie padvigubina ar net patrigubina išgyvenimo šansus.

Statistika sako, kad kiekviena minutė be pagalbos sumažina išgyvenimo šansus 7-10 procentų. Po dešimties minučių – jei niekas nepadeda – šansai tampa labai maži. Bet jei kas nors žino, ką daryti, ir pradeda veikti iškart – žmogus gali ne tik išgyventi, bet ir visiškai pasveikti.

Taigi dabar, kai perskaitėte šį straipsnį, neužmirškite jo po penkių minučių. Pasidalinkite su šeima. Aptarkite su draugais. Galbūt net užsiregistruokite į CPR kursus. Nes niekada nežinote, kada šios žinios gali prireikti – jums patiems ar kam nors, kurį mylite.

Ir atminkite – geriau žinoti ir niekada neprireikti, nei prireikti ir nežinoti. Tos 60 sekundžių gali pakeisti viską.