Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl mes ignoruojame tai, kas akivaizdu

Kažkodėl esame linkę manyti, kad mūsų kūnas yra nesugedęs mechanizmas, kuris veiks amžinai. Galvos skausmas? Tikriausiai per mažai vandens išgėriau. Nuolatinis nuovargis? Darbe daug streso. Krūtinės spaudimas? Turbūt per greitai lipau laiptais. Mes turime neįtikėtiną gebėjimą racionalizuoti bet kokius simptomus, ypač kai jie trukdo mūsų įprastam gyvenimo ritmui ar verčia pripažinti, kad kažkas negerai.

Problema ta, kad organizmas retai kada šaukia SOS signalą naudodamas megafoną. Jis šnabžda. Siunčia subtilias žinutes, kurias lengva praleisti pro šalį, ypač kai gyvename įtemptame ritme ir neturime laiko sustoti bei įsiklausyti. O kai pagaliau sustojame – dažnai jau per vėlu lengvam sprendimui.

Medicinos statistika byloja gana niūrią tiesą: dauguma žmonių į gydytoją kreipiasi ne tada, kai pastebi pirmuosius simptomus, o tada, kai tie simptomai tampa nebepakenčiami. Tarsi lauktume, kol automobilio variklis visiškai užsiblokuotų, vietoj to, kad atkreiptume dėmesį į keistą garsą, kuris sklinda jau kelias savaites.

Simptomai, kurie neturėtų būti ignoruojami

Yra tam tikrų kūno signalų, kurie reikalauja nedelsiant dėmesio. Ne rytoj, ne kitą savaitę, o dabar. Ir ne, tai nereiškia, kad turite tapti hipochondriku, kuris dėl kiekvieno čiaudėjimo skuba į priėmimo skyrių.

Staigus ir intensyvus galvos skausmas – ne tas, kuris lėtai kaupiasi po ilgos darbo dienos, o tas, kuris atsirado staiga ir yra intensyvesnis nei bet kas, ką esate patyrę anksčiau. Žmonės, kurie tai patyrė, dažnai apibūdina kaip „perkūno smūgį”. Tai gali būti subarachnoidinio kraujavimo požymis, o tai yra gyvybei pavojinga būklė.

Krūtinės skausmas ar diskomfortas, ypač jei jis spinduliuoja į kaklą, žandikaulį, petį ar ranką. Taip, žinome, kad ne kiekvienas krūtinės skausmas yra širdies priepuolis. Bet ar tikrai norite lošti rusišką ruletę su savo širdimi? Moterims širdies priepuolio simptomai gali būti dar subtilūs – nuovargis, pykinimas, dusulys. Nieko dramatiško, tiesa? Ir būtent todėl pavojinga.

Staigus silpnumas ar tirpimas vienoje kūno pusėje, ypač veide, rankoje ar kojoje. Sunkumai kalbant ar suprantant kalbą. Staigūs regėjimo sutrikimai. Tai klasikiniai insulto simptomai, ir čia kiekviena minutė skaičiuoja. Yra priežodis medicinos pasaulyje: „laikas – tai smegenys”. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnis šansas išvengti ilgalaikių pasekmių.

Tie subtilūs signalai, kuriuos lengva praleisti

Ne visi pavojingi simptomai yra dramatiški. Kartais organizmas šnabžda, ir turime išmokti įsiklausyti į tuos šnabždesius.

Nepaaiškinama svorio kritimas – jei netikėtai prarandate 5-10% savo kūno svorio per kelis mėnesius, nekeisdami mitybos ar fizinio aktyvumo, tai nėra laimėjimas. Tai gali būti vėžio, skydliaukės problemų, diabeto ar kitų rimtų būklių požymis. Taip, žinau, kad daugelis svajoja numesti svorį be pastangų, bet tikrovėje tai turėtų kelti nerimą, o ne džiaugsmą.

Nuolatinis nuovargis, kuris nepagerėja po poilsio. Ne tas nuovargis, kurį jaučiate po intensyvios savaitės, o tas, kuris tampa jūsų naująja norma. Kai ryte keliesi jau pavargęs, nors miegojai aštuonias valandas. Tai gali būti anemijos, skydliaukės problemų, miego apnėjos ar net depresijos požymis.

Ilgai nepraeina kosulys – jei kosulys tęsiasi ilgiau nei tris savaites, tai nebe „tiesiog peršalimas”. Ypač jei esate rūkorius ar buvęs rūkorius. Plaučių vėžys ankstyvosiose stadijose dažnai neturi dramatiškų simptomų, tik tą prakeiktą kosulį, kurį lengva nurašyti kaip nieko tokio.

Kada skubėti į greitąją pagalbą, o kada pakanka vizito pas šeimos gydytoją

Viena didžiausių problemų – mes nežinome, kada situacija yra tikrai skubi. Bijome atrodyti juokingai, jei iškviestume greitąją pagalbą dėl „nieko tokio”. Arba, priešingai, galvojame, kad galime palaukti planinio vizito pas gydytoją, nors situacija reikalauja nedelsiant dėmesio.

Skambinkite 112 nedelsiant, jei:

– Jaučiate stiprų krūtinės skausmą ar spaudimą
– Pastebite insulto požymius (veido asimetrija, rankos silpnumas, kalbos sutrikimai)
– Sunkiai kvėpuojate ar dūstate
– Kosinate kraują
– Turite stiprų pilvo skausmą, ypač jei jis staigus ir intensyvus
– Patyrėte sunkią galvos traumą
– Turite savižudiškų minčių ar ketinimų

Kreipkitės į gydytoją tą pačią dieną, jei:

– Temperatūra viršija 39°C ir nenukrenta po vaistų
– Stiprus galvos skausmas su karščiavimu ir kaklo sustingimas
– Staigus ir stiprus skausmas bet kurioje kūno vietoje
– Kraujavimas, kurio negalite sustabdyti
– Staigūs regėjimo pokyčiai
– Ūmus sumaištis ar dezorientacija

Susitarkite planinio vizito, jei:

– Simptomai tęsiasi ilgiau nei tikėtasi (pvz., kosulys ilgiau nei 3 savaites)
– Pastebite neįprastus pokyčius kūne (naujus apgamus, keičiančias formą apgamas)
– Jaučiate nuolatinį nuovargį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui
– Turite nepaaiškintą svorio kritimą ar prieaugį
– Pastebite pokyčius žarnyno ar šlapinimosi įpročiuose

Kodėl moterys ir vyrai serga skirtingai

Štai ko jums niekas nepasakys: dauguma medicinos tyrimų istoriškai buvo atliekami su vyrais. Tai reiškia, kad „klasikiniai” simptomų aprašymai dažnai yra vyriški simptomai. Moterys gali patirti visiškai kitokius požymius, ypač kai kalbame apie širdies ligas.

Vyras, turintis širdies priepuolį, dažniausiai jaučia klasikinį krūtinės skausmą. Moteris gali tiesiog jaustis labai pavargusi, turėti pykinimą, nugaros skausmą ar net tiesiog „keistą jausmą”. Tai ne mažiau pavojinga – tiesiog kitaip pasireiškia.

Moterys taip pat linkusios ilgiau delsti prieš kreipdamosi pagalbos. Iš dalies dėl to, kad rūpinamės visais kitais, iš dalies dėl to, kad bijome atrodyti dramatiškos ar „perdėtos”. Ši tendencija kainuoja gyvybes.

Vyrai, kita vertus, dažniau ignoruoja prevencinius patikrinimus ir kreipiasi į gydytojus tik tada, kai situacija tampa kritiška. „Stiprus vyras neserga” mentalitetas vis dar gyvas ir sveikas, nors pats vyras gali būti nei gyvas, nei sveikas.

Ką daryti, kai gydytojas jūsų neklauso

Štai nepatogi tiesa: kartais gydytojai klysta. Kartais jie nustemba. Kartais jie per greitai nusprendžia, kad jūsų simptomai yra „tiesiog stresas” ar „tiesiog amžius”. Ypač tai dažna problema moterims, kurių skausmas dažniau būna nuvertinamas ar psichologizuojamas.

Jei jaučiate, kad kažkas negerai, bet gydytojas nesureikšmina jūsų simptomų:

– Būkite konkretūs. Ne „jaučiuosi blogai”, o „tris savaites turiu kosulį su krauju, praradau 5 kg svorio ir naktimis prakaituoju”.
– Užsirašykite simptomus. Data, laikas, intensyvumas, kas pagerina ar pablogina.
– Prašykite paaiškinti. Jei gydytojas sako, kad tai „nieko tokio”, paklauskit: „Kokius kitus tyrimus galėtume atlikti, kad įsitikintume?”
– Nebijokit prašyti antros nuomonės. Tai ne įžeidimas gydytojui – tai atsakingas požiūris į savo sveikatą.
– Jei jaučiate, kad esate ignoruojami, pasakykite tai tiesiogiai: „Jaučiu, kad mano rūpesčiai nėra rimtai vertinami.”

Prevencija – nuobodus, bet veikiantis dalykas

Žinau, kad prevencija skamba nuobodžiai. Kas nori galvoti apie ligų prevenciją, kai galima žiūrėti Netflix ir valgyti picą? Bet štai dalykas: lengviau užkirsti kelią problemai nei ją spręsti, kai ji jau išaugusi į katastrofą.

Reguliarūs patikrinimai nėra tik biurokratinė procedūra. Tai galimybė pagauti problemas ankstyvoje stadijoje, kai jos dar lengvai sprendžiamos. Kraujo spaudimas, cholesterolio lygis, cukraus kiekis kraujyje – tai ne tik skaičiai, tai jūsų kūno „check engine” lemputės.

Pažinkite savo kūną. Skamba kaip patarimas iš jogos studijos, bet tai rimta. Jei žinote, kas jums normalu, greičiau pastebėsite, kas nenormalu. Tai reiškia atkreipti dėmesį į savo odą, žinoti savo įprastą energijos lygį, stebėti savo žarnyno įpročius (taip, kalbame apie tai).

Šeimos istorija svarbi. Jei jūsų mama turėjo krūties vėžį, jei tėvas sirgo širdies liga, jei senelis turėjo diabetą – tai ne tik įdomūs faktai šeimos vakarienėse. Tai informacija, kurią jūsų gydytojas turi žinoti.

Kai nerimas tampa problema

Yra plonas riba tarp sveiko budrumu ir sveikatos nerimo. Kai kiekvienas galvos skausmas tampa galimo smegenų naviko požymiu, kai kiekvienas širdies plakimas verčia galvoti apie širdies priepuolį – tai jau ne atsargumas, tai nerimo sutrikimas.

Sveikatos nerimas (anksčiau vadintas hipochondrija) yra tikra problema, kuri ironiškai gali pakenkti jūsų sveikatai. Nuolatinis stresas dėl tariamų ligų sukelia tikrus fizinius simptomus, kurie tada dar labiau sustiprina nerimą. Uždaras ratas.

Jei pastebite, kad:
– Nuolat ieškote simptomų internete
– Lankotės pas gydytojus dažniau nei kartą per mėnesį dėl įvairių rūpesčių
– Negalite patikėti neigiamais tyrimo rezultatais
– Sveikatos rūpesčiai trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui

Tai gali būti laikas pasikalbėti su psichologu ar psichiatru. Tai ne silpnumas – tai protingas sprendimas.

Kai intuicija sako „kažkas ne taip”

Galiausiai, pasitikėkite savo instinktais. Jūs geriausiai pažįstate savo kūną. Jei kažkas jaučiasi ne taip, net jei negalite tiksliai paaiškinti kas, tai verta dėmesio.

Yra nesuskaičiuojama istorijų apie žmones, kurie žinojo, kad kažkas negerai, net kai pradiniai tyrimai nieko nerodė. Kurie spaudė gydytojus atlikti papildomus tyrimus ir galiausiai buvo diagnozuota liga ankstyvoje stadijoje. Ir yra istorijų apie tuos, kurie ignoravo savo instinktus ir vėliau apgailestavo.

Bet taip pat būkite protingi. Vienas keistas jausmas po sunkios dienos – tai ne krizė. Bet jei tas keistas jausmas kartojasi, intensyvėja ar keičiasi – tai signalas klausytis atidžiau.

Sveikatos priežiūra – tai ne tik gydytojų darbas. Tai partnerystė tarp jūsų ir medicinos profesionalų. Jūs esate ekspertas dėl savo kūno patirties, jie – ekspertai dėl medicinos žinių. Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai abi pusės dirba kartu, klauso viena kitos ir rimtai vertina viena kitos rūpesčius.

Nebijokite atrodyti juokingai. Nebijokite „trukdyti” gydytojams. Nebijokite užduoti klausimų. Jūsų sveikata – ne ta sritis, kur reikia būti kukliam ar atsiprašinėjančiam. Tai sritis, kur reikia būti aktyviam, informuotam ir, jei reikia, atkakliam. Nes niekas kitas nebus jūsų sveikatos advokatas geriau nei jūs patys.