Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai širdis siunčia pirmuosius signalus

Stovite prie veidrodžio ir pastebite, kad jūsų veidas šiek tiek patinęs. Arba lipant laiptais į trečią aukštą, staiga pajuntate keistą spaudimą krūtinėje. Galbūt naktį prabustate nuo staigaus širdies plakimo. Dažnai tokius simptomus nurašome nuovargiui, stresui ar amžiui. Tačiau kartais šie ženklai gali būti pirmieji širdies ligos pranešimai, kuriuos svarbu išgirsti laiku.

Širdies ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, tačiau daugelis jų yra išvengiamos arba sėkmingai gydomos, jei pastebėtos ankstyvojoje stadijoje. Problema ta, kad širdis retai „šaukia” – ji dažniau „šnabžda” subtiliais ženklais, kuriuos lengva praleisti pro akis. Kardiologai pastebi, kad pacientai dažnai kreipiasi per vėlai, kai liga jau pažengusi. O juk ankstyvoji diagnostika gali išgelbėti gyvybę.

Krūtinės skausmas – ne visada tas, ko tikitės

Pirmiausia į galvą šauna klasikinis širdies priepuolio vaizdas iš filmų: žmogus griebiasi už krūtinės ir griūva. Realybėje viskas daug sudėtingesnė. Krūtinės skausmas gali pasireikšti įvairiai, ir ne visada jis būna dramatiškas.

Tipiškas širdies skausmas – tai spaudimo, gniuždymo ar deginimo pojūtis krūtinės centre arba kairėje pusėje. Kai kurie pacientai apibūdina jį kaip „sunkų akmenį ant krūtinės” arba „suspaudimą replėmis”. Šis skausmas gali spinduliuoti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar net viršutinę pilvo dalį. Paprastai jis trunka ilgiau nei kelias minutes arba ateina ir praeina bangomis.

Bet štai kur slypi pavojus – ne visi širdies problemos atvejai pasireiškia tipiniu skausmu. Ypač moterys dažnai patiria atipinę simptomatiką: bendrą diskomfortą krūtinėje, nuovargį, pykinimą, dusulį be aiškaus skausmo. Diabetu sergantys žmonės gali apskritai nejausti skausmo dėl nervų pažeidimo. Todėl negalima laukti „tikro” širdies priepuolio skausmo – bet koks neįprastas pojūtis krūtinėje turėtų sukelti budrumą.

Dusulys – kai kvėpavimas tampa darbu

Jei pastebite, kad įprastos kasdienės veiklos – lipimas laiptais, greitesnis vaikščiojimas, net paprastas apsirengimas – sukelia dusulį, tai gali būti rimtas perspėjimas. Širdies nepakankamumas dažnai prasideda būtent nuo dusuliu, nes silpnėjanti širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo, ir plaučiuose kaupiasi skystis.

Ypač įtartinas yra naktinis dusulys. Jei staiga pabundate naktį su jausmu, kad trūksta oro, ir turite atsisėsti ar prieiti prie lango, kad galėtumėte kvėpuoti – tai gali būti širdies nepakankamumo ženklas. Kardiologai tai vadina ortopnėja – būkle, kai gulint dusulys stiprėja, o atsisėdus palengvėja.

Dar vienas svarbus niuansas – jei dusulys atsiranda kartu su nuovargiu, patinimu ar krūtinės diskomfortu, tai stipriai padidina tikimybę, kad problema susijusi su širdimi. Žinoma, dusulys gali būti ir plaučių ligų, anemiją ar net nerimo sutrikimų simptomas, tačiau geriau persidrausti ir pasitikrinti.

Patinimai ir skysčio kaupimasis organizme

Rytą žvelgiate į savo kojas ir pastebite, kad batai, kurie vakar buvo laisvi, dabar spaudžia. Arba žiedas ant piršto, kurį dėvite jau dešimt metų, staiga tampa per ankštas. Patinimai – ypač kojų, kulkšnių ir pėdų srityje – gali būti širdies nepakankamumo požymis.

Kai širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo, jis pradeda „stovėti” kraujagyslėse, o skystis prasiskverbia į aplinkinius audinius. Gravitacijos dėka pirmiausia patinsta apatinės kūno dalys. Jei spaudžiate pirštą į patinusią vietą ir lieka dubutė, kuri lėtai išnyksta – tai vadinamasis duobučių sudarantis patinimas, dažnai susijęs su širdies problemomis.

Bet patinimai gali būti ir subtalesni. Staigus svorio padidėjimas per kelias dienas (pavyzdžiui, 2-3 kilogramai per savaitę) gali reikšti, kad organizme kaupiasi skystis. Kai kurie žmonės pastebi, kad jų pilvas padidėja, drabužiai tampa ankšti juosmens srityje. Kartais pirmasis ženklas būna dažnesnis naktinis šlapinimasis – gulint skystis iš kojų grįžta į kraujotaką ir inkstai jį filtruoja.

Širdies ritmo sutrikimai – kai širdis muša ne taip

Širdies plakimas po fizinio krūvio ar susijaudinimo yra visiškai normalus. Bet jei jūsų širdis staiga pradeda plakti ramybės būsenoje, praleidžia dūžius, „virpa” ar „plazdena” krūtinėje – tai gali būti aritmijos požymis. Prieširdžių virpėjimas, viena dažniausių aritmijų formų, didina insulto riziką net penkis kartus.

Kai kurie žmonės apibūdina aritmijos pojūtį kaip „žuvies plazdėjimą krūtinėje” arba „širdies persivertimą”. Kiti jaučia, kad širdis „bėga” arba „sustoja”. Kartais aritmija pasireiškia ne tiek širdies plakimu, kiek svaiguliu, silpnumu ar net trumpalaikiu sąmonės praradimu.

Svarbu suprasti, kad ne visi širdies ritmo sutrikimai yra pavojingi. Pavieniai ekstrasistolės (papildomi širdies dūžiai) dažnai būna nekaltos. Tačiau jei širdies plakimas yra dažnas, trunka ilgiau nei kelias minutes, lydimas kitų simptomų arba sukelia didelį diskomfortą – būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Ypač jei turite kitų rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis ar širdies ligos šeimoje.

Nuovargis ir silpnumas – kai energija tiesiog išgaruoja

Visi kartais jaučiamės pavargę. Bet yra skirtumas tarp normalaus nuovargio po sunkios dienos ir patologinio nuovargio, kuris gali signalizuoti apie širdies problemas. Jei pastebite, kad jūsų energijos lygis staiga sumažėjo, įprastos užduotys tampa sunkiai įveikiamos, o poilsis nepadeda atsigauti – verta atkreipti dėmesį.

Širdies ligos sukeltas nuovargis turi savo ypatybes. Jis dažnai yra neproporcingai stiprus, palyginti su atliekamu darbu. Pavyzdžiui, po trumpo pasivaikščiojimo jaučiatės taip, lyg būtumėte bėgę maratoną. Moterims širdies priepuolis kartais pasireiškia būtent ekstremalia pervargimo jausmu – kai kurios pacientės vėliau prisimena, kad prieš kelias dienas ar savaites jautėsi „kaip išgręžtos”, nors jokios aiškios priežasties tam nebuvo.

Kartu su nuovargiu gali atsirasti ir kitų ženklų: svaigulys, ypač atsistojant, šaltos ir prakaituojančios rankos, sumišimas ar sunkumai susikoncentruoti. Tai gali reikšti, kad širdis nebetiekia pakankamai deguonies turtingo kraujo į smegenis ir kitus organus.

Kada skambinti greitajai pagalbai nedvejojant

Yra situacijų, kai negalima laukti, svarstyti ar stebėti – reikia nedelsiant skambinti 112. Šie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos:

Stiprus, spaudžiantis krūtinės skausmas, trunkantis ilgiau nei kelias minutes arba ateinantis ir praeinantis bangomis, ypač jei spinduliuoja į ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą. Jei kartu jaučiate prakaitavimą, pykinimą, dusulį ar svaigulį – tai gali būti širdies priepuolis, ir kiekviena minutė svarbi.

Staigus, stiprus dusulys, ypač jei kartu atsikosėjate rausvomis putomis ar jaučiate, kad „skęstate”. Tai gali būti ūminio plaučių edemos požymis, kai skystis greitai kaupiasi plaučiuose.

Netikėtas sąmonės praradimas ar labai stiprus svaigulys su širdies ritmo sutrikimais. Tai gali reikšti pavojingą aritmija, kuri gali virsti širdies sustojimo.

Staiga atsiradęs stiprus galvos skausmas, kalbos sutrikimai, veido asimetrija, vienos kūno pusės silpnumas – tai gali būti insultas, kuris dažnai susijęs su širdies problemomis, ypač prieširdžių virpėjimu.

Svarbu suprasti: geriau dešimt kartų paskambinti greitajai pagalbai be rimtos priežasties, nei vieną kartą nepaskambinti, kai tai būtina. Medikai niekada nebarsis už pernelyg didelį atsargumą, kai kalbama apie širdį.

Kada reikia planuoto vizito pas kardiologą

Ne visi širdies ligos simptomai reikalauja skubios pagalbos, bet tai nereiškia, kad juos galima ignoruoti. Yra situacijų, kai reikia susitarti vizitą pas šeimos gydytoją ar kardiologą artimiausiu metu:

Jei pastebite, kad jūsų fizinio pajėgumo tolerancija mažėja – tai, kas anksčiau buvo lengva, dabar sukelia dusulį ar nuovargį. Arba jei šie simptomai palaipsniui blogėja per kelias savaites ar mėnesius.

Pasikartojantis krūtinės diskomfortas, net jei jis nėra stiprus ar ilgai trunkantis. Ypač jei jis atsiranda fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus – tai gali būti stabilios krūtinės anginos (stenokardijos) požymis.

Naujai atsiradę patinimai, ypač jei jie simetriški (abi kojos) ir stiprėja dienos pabaigoje. Arba staigus svorio padidėjimas be aiškios priežasties.

Dažni širdies plakimai ar nereguliarūs širdies dūžiai, ypač jei jie trikdo kasdienę veiklą ar sukelia nerimą. Net jei tai nepavojinga, kardiologas gali pasiūlyti sprendimus, kaip sumažinti simptomus.

Jei turite rizikos veiksnius – aukštą kraujospūdį, diabetą, aukštą cholesterolį, rūkote, turite antsvorio ar širdies ligų šeimos anamnezėje – reguliarūs profilaktiniai patikrinimai yra būtini, net jei nejaučiate jokių simptomų.

Ką daryti, kol laukiate medicinos pagalbos

Jei įtariate širdies problemą ir laukiate gydytojo konsultacijos ar greitosios pagalbos, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti:

Nurimkite ir atsisėskite ar atsigulkite patogiai. Jei jaučiate dusulį, geriau atsisėsti pusiau atsirėmus. Vengkite bet kokios fizinės veiklos.

Jei turite aspirino ir nėra kontraindikacijų (pvz., alergijos ar skrandžio opų), sukramtykite 300 mg aspirino tabletę. Tai gali padėti širdies priepuolio atveju, nes aspirinas sumažina kraujo krešėjimą. Tačiau tai darykite tik jei esate tikri, kad nėra kontraindikacijų.

Jei vartojate nitrogliceriną širdies ligai gydyti ir turite jį po ranka, galite jį pavartoti pagal gydytojo nurodymus. Paprastai leidžiama vartoti iki trijų dozių kas penkias minutes.

Nelikite vieni – jei įmanoma, paprašykite, kad kas nors būtų šalia. Jei būklė pablogėtų, šalia esantis žmogus galės padėti ir iškviesti pagalbą.

Nelaikykite savo būklės paslaptyje dėl baimės „padaryti triukšmą” ar „atitraukti dėmesį”. Jūsų sveikata yra svarbiausia, ir artimieji norėtų žinoti, kad jums reikia pagalbos.

Prevencija – geriausia strategija kovoje su širdies ligomis

Žinoma, geriausias būdas kovoti su širdies ligomis – neleisti joms atsirasti. Nors kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip amžius, lytis ar genetika, yra nekontroliuojami, daugelį kitų galime pakeisti.

Mityba turi milžinišką įtaką širdies sveikatai. Viduržemio jūros dieta, turtinga daržovėmis, vaisiais, žuvimi, riešutais ir alyvuogių aliejumi, yra viena geriausiai ištirtų širdžiai palankių mitybos sistemų. Svarbu apriboti prisotintųjų riebalų, trans riebalų, druskos ir cukraus kiekį.

Fizinis aktyvumas – tai tarsi vaistas širdžiai. Net vidutinio intensyvumo veikla, tokia kaip greitas vaikščiojimas 30 minučių penkias dienas per savaitę, gali žymiai sumažinti širdies ligų riziką. Svarbu rasti veiklą, kuri jums patinka, kad ji taptų įpročiu, o ne našta.

Rūkymas yra vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Gera žinia ta, kad metus rūkyti, rizika pradeda mažėti beveik iš karto, o po metų ji sumažėja perpus, palyginti su tuo, kai rūkėte.

Streso valdymas taip pat svarbus. Lėtinis stresas didina kraujospūdį ir prisideda prie širdies ligų. Meditacija, jogos, gilus kvėpavimas, pomėgiai ar tiesiog laikas su artimaisiais gali padėti suvaldyti stresą.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia laiku pastebėti rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujospūdis ar cholesterolio lygis, ir juos kontroliuoti. Po 40 metų verta tikrintis bent kartą per metus, o turint rizikos veiksnių – dar dažniau.

Kai širdis kalba – būkite pasiruošę išgirsti

Mūsų širdis dirba be pertraukos nuo pirmosios gyvenimo akimirkos iki paskutinės. Ji plaka apie 100 000 kartų per dieną, perpumpuodama tūkstančius litrų kraujo. Ir nors ji yra nuostabiai patikimas organas, ji nėra nesunaikinama. Širdis mums siunčia signalus, kai kažkas negerai, ir mūsų atsakomybė – tuos signalus išgirsti.

Svarbu suprasti, kad širdies ligos nebėra vien vyresnio amžiaus žmonių problema. Šiuolaikinis gyvenimo būdas – sėdimas darbas, stresas, nesveika mityba, miego stoka – prisideda prie to, kad širdies ligos jaunėja. Trisdešimties ar keturiasdešimties metų žmonės taip pat gali susidurti su širdies problemomis.

Tačiau yra ir gera žinia: daugelį širdies ligų galima išvengti arba sėkmingai gydyti, jei jos pastebėtos laiku. Šiuolaikinė medicina turi puikių diagnostikos ir gydymo metodų – nuo paprastų vaistų iki sudėtingų intervencijų. Bet visa tai veikia geriausiai, kai liga aptinkama anksti.

Todėl klausykite savo kūno. Jei kažkas atrodo neįprasta, jei pajuntate simptomus, kuriuos aprašėme šiame straipsnyje – nebijokit atrodyti juokingi ar pernelyg atsargūs. Geriau kartą per daug nueiti pas gydytoją, nei vieną kartą per vėlai. Jūsų širdis dirba jums kiekvieną akimirką – atsilyginkite jai dėmesiu ir rūpesčiu, kurio ji nusipelno.