Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai kūnas pradeda šnabždėti – mokykimės klausytis

Žinot, kas labiausiai stebina? Mūsų kūnas yra tiesiog fenomenalus komunikatorius! Jis nuolat siunčia signalus, pranešimus, kartais net šaukia, kad kažkas negerai. Problema ta, kad mes dažnai esame per užsiėmę, per įsitempę ar tiesiog per daug įpratę ignoruoti tuos signalus. „Praeis”, „nieko tokio”, „tiesiog pavargau” – skamba pažįstamai?

Tiesą sakant, ankstyvų sveikatos sutrikimų atpažinimas yra viena svarbiausių įgūdžių, kuriuos turėtume išmokti dar mokykloje (bet deja, niekas to nemoko!). Tai tarsi mokėti skaityti savo kūno kalbą – ir tikėkit manimi, ši kalba gali išgelbėti jūsų gyvybę. Ne, nenoriu jūsų gąsdinti, bet statistika yra neginčijama: kuo anksčiau pastebimas sveikatos sutrikimas, tuo didesnės sėkmingo gydymo galimybės.

Šiandien pasidalinsiu su jumis praktinėmis žiniomis, kaip tapti savo kūno detektyvu. Papasakosiu apie tuos subtilių ir ne tokius subtilių ženklus, kurių negalima ignoruoti, ir svarbiausia – kada reikia mesti viską ir bėgti pas gydytoją. Pasitikėkit, po šio straipsnio žiūrėsit į save visai kitomis akimis!

Širdies ir kraujagyslių sistemos SOS signalai

Pradėkim nuo to, kas labiausiai turėtų mus jaudinti – širdies sveikatos. Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra pirmaujanti mirties priežastis pasaulyje, bet žinot, kas nuostabu? Daugelis jų duoda aiškius perspėjimo signalus gerokai prieš įvykstant rimtam incidentui.

Krūtinės skausmas – tai akivaizdžiausia, bet ne vienintelė problema. Jeigu jaučiate spaudimą, sunkumą, deginimą ar suspaudimo pojūtį krūtinėje, ypač jei tai vyksta fizinio krūvio metu ar emocinio streso akimirką – tai rimtas signalas. Bet štai ko daugelis nežino: moterims širdies priepuolio simptomai gali būti visai kitokie nei vyrams! Jos dažniau patiria nuovargį, dusulį, pykinimą ar skausmą nugaroje ir žandikaulyje.

Dusulys be akivaizdžios priežasties – dar vienas signalas, kurį dažnai nubraukiam kaip „tiesiog neturiu formos”. Jeigu staiga tampate uždususius kopiant laiptais, nors anksčiau tai nebuvo problema, arba prabudstate naktį dėl dusimo pojūčio – tai ne normalus senėjimo procesas! Tai gali būti širdies nepakankamumo ar kitų rimtų būklių požymis.

Patinimas kojose ir čiurnose, ypač vakare, gali reikšti, kad širdis nepakankamai efektyviai pumpuoja kraują. Jei spustelėjus pirštą į patinusią vietą lieka dubutė, kuri lėtai išnyksta – tai tikrai verta gydytojo dėmesio.

Ir štai dar vienas dalykas, kurį daugelis ignoruoja: nereguliarus širdies plakimas ar palpitacijos. Jeigu jaučiate, kad širdis „praleidžia” dūžius, plaka per greitai be priežasties ar tarsi „virpa” krūtinėje – nepamirškite to! Nors kartais tai gali būti nekaltas dalykas, kartais tai gali signalizuoti apie aritmijas, kurios reikalauja gydymo.

Kai galva ir nervų sistema bando ką nors pasakyti

Dabar pakalbėkim apie tą sudėtingą kompiuterį, kurį nešiojamės ant pečių – mūsų smegenis. Jos tikrai nemėgsta tylėti, kai kažkas negerai!

Galvos skausmai – taip, visi juos turime, bet ne visi galvos skausmai yra vienodi. Jeigu staiga pajuntate patį stipriausią galvos skausmą gyvenime (žmonės tai apibūdina kaip „perkūno smūgį”), tai gali būti smegenų aneurizmos plyšimo požymis. Tai KRITINĖ būklė – skambinkit 112 nedelsiant!

Bet yra ir subtilesnių dalykų. Jeigu jūsų galvos skausmai keičia pobūdį, tampa dažnesni ar stipresni, ypač jei jums virš 50 metų ir anksčiau jų neturėjote – tai reikalauja tyrimo. Galvos skausmas, lydimas karščiavimo, kaklo stangumu ar sąmonės sutrikimais, gali reikšti meningitą ar encefalitą.

Regėjimo pokyčiai – tai tikrai ne juokai! Staigus regėjimo praradimas viename akyje, dvejinimasis akyse, „užuolaidos” pojūtis ar blykčiojantys švieselės gali reikšti viską – nuo tinklainės atsisluoksniavimo iki insulto. Jeigu tai vyksta staiga, tai yra skubi situacija.

Kalbos sunkumai ar veido asimetrija – jei staiga tampate sunku ištarti žodžius, nesuprantate, ką kiti sako, arba pastebite, kad viena veido pusė „nukrenta” – tai klasikiniai insulto simptomai. Čia kiekviena minutė svarbi! Yra tokia taisyklė „FAST”: Face (veidas), Arms (rankos), Speech (kalba), Time (laikas). Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų – laikas skambinti greitąją.

Nuolatinis galvos svaigimas ar koordinacijos praradimas taip pat nėra normalūs dalykai. Žinoma, kartais galim pasvaigti atsistojus per greitai, bet jei tai vyksta reguliariai ar lydima kitų simptomų – reikia išsiaiškinti priežastį.

Virškinimo trakto neramumai, kurie verčia susimąstyti

Virškinimo sistema – tai tikras nuotaikų barometras! Ji reaguoja į stresą, maistą, ligas ir dar milijoną dalykų. Bet kaip atskirti, kas normalu, o kas ne?

Nuolatinis pilvo skausmas ar diskomfortas, kuris trunka ilgiau nei kelias savaites, tikrai nėra „tiesiog blogai pavalgiau”. Ypač jei skausmas yra konkretaus pobūdžio – aštrus, deginantis ar spazmatinis – ir pasireiškia tam tikru paros metu ar po valgio.

Kraujas išmatose – tai absoliučiai niekada nėra normalus dalykas! Nesvarbu, ar tai šviežias raudonas kraujas, ar tamsios, juodai atrodančios išmatos (tai gali reikšti viršutinio virškinimo trakto kraujavimą). Taip, tai gali būti tik hemorojus, bet tai taip pat gali būti žarnyno vėžys ar kitos rimtos būklės. Gydytojas privalo tai įvertinti!

Netyčinis svorio kritimas – jei netikėtai prarandate 5 ar daugiau kilogramų per kelis mėnesius, nekeisdami mitybos ar fizinio aktyvumo, tai rimtas signalas. Tai gali reikšti viską – nuo skydliaukės problemų iki vėžio ar cukrinio diabeto.

Rijimo sunkumai ar nuolatinis pykinimas taip pat nėra dalykai, kuriuos reikėtų ignoruoti. Jei jaučiate, kad maistas „stringa” gerklėje ar stemplėje, arba jei pykinimas tampa jūsų kasdienybe – laikas pas gastroenterologą.

Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, trunkantis ilgiau nei kelias savaites, ypač jei tai nauja problema jums, reikalauja tyrimo. Taip, gali būti dirgliosios žarnos sindromas, bet gali būti ir rimtesnių dalykų.

Odos pokyčiai – kai didžiausias organas šaukia pagalbos

Oda – tai mūsų didžiausias organas, ir ji yra nuostabi indikatorė to, kas vyksta viduje! Daugelis žmonių nežino, kad odos pokyčiai gali signalizuoti apie vidinius susirgimus.

Apimkime apie apgamas. Daugelis turime daugybę apgamų, ir dauguma jų yra visiškai nekaltos. Bet štai ABCDE taisyklė, kurią turėtų žinoti kiekvienas: Asimetrija (viena pusė atrodo kitaip nei kita), Briaunos (nelygios ar išplaukusios), Spalva (nevienoda ar keičiasi), Diametras (didesnis nei 6mm), Evoliucija (keičiasi laikui bėgant). Jei jūsų apgama atitinka bet kurį iš šių kriterijų – pas dermatologą!

Geltligė – tai kai oda ir akių baltymai tampa gelsvi. Tai gali reikšti kepenų ar tulžies pūslės problemas ir tikrai reikalauja skubaus įvertinimo. Nepamirškite, kad kartais tai gali būti subtilu, todėl jei kas nors jums sako „kažkaip gelsvai atrodai” – patikrinkite veidrodyje!

Neišgyjančios žaizdos ar opelės, kurios trunka ilgiau nei 3-4 savaites, gali būti odos vėžio požymis. Ypač jei jos kraujavoja, niežti ar keičia išvaizdą.

Staigus bėrimas su karščiavimu gali reikšti viską – nuo alergijos iki meningito. Jei bėrimas neiškyla spaudžiant stiklinę (tai vadinamas purpura), tai gali būti labai rimta infekcija.

Patinimas ar paraudimas, lydimas šilumos ir skausmo, gali reikšti infekciją, kuri plinta. Ypač jei pastebite raudonas juosteles, einančias nuo užkrėstos vietos – tai limfangitas, ir reikia antibiotikų!

Kvėpavimo sistemos signalai, kurių negalima ignoruoti

Kvėpavimas – tai kažkas, ką darome automatiškai, kol staiga tampame sunku. Ir štai tada reikia būti ypač budriem!

Lėtinis kosulys, trunkantis ilgiau nei 3 savaites, ypač jei rūkote ar rūkėte anksčiau, reikalauja įvertinimo. Taip, gali būti bronchitas ar astma, bet gali būti ir plaučių vėžys ar tuberkuliozė.

Kraujas skreplių – net jei tai tik nedidelis kraujo kiekis, tai niekada nėra normalus dalykas. Tai gali reikšti plaučių infekciją, emboliją ar net vėžį. Nedelskite – pas gydytoją!

Švokštimas ar dusulys, ypač jei jis pablogėja gulint arba naktį, gali reikšti astmą, širdies nepakankamumą ar kitas rimtas būkles. Jei reikia naudoti vis daugiau pagalvių, kad galėtumėte miegoti, tai tikrai ne normalus dalykas.

Krūtinės skausmas kvėpuojant gali reikšti pleuritą (plaučių dangalo uždegimą), pneumotoraksą (plaučių kolapsą) ar net plaučių emboliją. Ypač jei tai aštrūs, duriančio pobūdžio skausmai, kurie stiprėja įkvepiant.

Nuolatinis gerklės skausmas ar užkimimas, trunkantis ilgiau nei 2 savaites, ypač jei nerūkote ir neturite peršalimo simptomų, gali reikšti gerklės vėžį ar kitas problemas.

Šlapimo sistemos ženklai, apie kuriuos nemalonu kalbėti (bet būtina!)

Taip, šlapimo sistemos problemos nėra maloniausia pokalbio tema, bet jos gali būti labai svarbios! Ir tikrai neverta dėl gėdos atidėlioti vizito pas gydytoją.

Kraujas šlapime – tai visada rimtas signalas! Net jei tai įvyko tik kartą, net jei nejaučiate skausmo. Tai gali reikšti viską – nuo šlapimo takų infekcijos iki inkstų akmenų ar pūslės vėžio. Kartais kraujas gali būti matomas (šlapimas tampa rausvas ar raudonas), kartais – tik mikroskopiškai, bet bet kuriuo atveju reikia tyrimo.

Skausmas ar deginimas šlapinantis, ypač jei lydimas dažno šlapinimosi poreikio ar karščiavimo, dažniausiai reiškia šlapimo takų infekciją. Moterims tai gana dažna problema, bet vyrams tai visada turėtų kelti daugiau susirūpinimo. Netyčia neišgydyta infekcija gali pasiekti inkstus ir sukelti rimtų komplikacijų.

Dažnas naktinis šlapinimasis (niktūrija), ypač jei tai nauja problema, gali reikšti prostatos problemas vyrams, diabetą ar širdies nepakankamumą. Jei keliates daugiau nei kartą per naktį – verta pasikalbėti su gydytoju.

Šlapimo srauto pokyčiai – silpnas srautas, sunkumai pradedant šlapintis ar pojūtis, kad pūslė nevisiškai ištuštėja, gali reikšti prostatos problemų vyrams ar kitas šlapimo takų problemas.

Nugaros skausmas, ypač šonuose ar apatinėje nugaros dalyje, lydimas karščiavimo, pykinimo ar šlapinimosi problemų, gali reikšti inkstų infekciją ar akmenis. Inkstų koliką (skausmą nuo inkstų akmenų) žmonės apibūdina kaip vieną stipriausių skausmų, kokius teko patirti!

Kai reikia veikti DABAR – kritinių situacijų atpažinimas

Yra situacijų, kai negalima laukti rytojaus, negalima „pažiūrėti, kaip bus”. Šios situacijos reikalauja skubios medicininės pagalbos – skambinkite 112 arba vežkite žmogų į skubiosios pagalbos skyrių!

Širdies priepuolio požymiai: stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas, spinduliuojantis į ranką, žandikaulį ar nugarą, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, galvos svaigimas. Moterys gali patirti subtilesnių simptomų – nuovargį, pilvo diskomfortą, dusulį. Nepamirškite – „laikas yra širdies raumuo”!

Insulto simptomai: staigus veido, rankos ar kojos silpnumas ar tirpimas (ypač vienoje pusėje), sunkumai kalbant ar suprantant kalbą, staigus regėjimo praradimas, stiprus galvos skausmas be priežasties, sunkumai vaikščiojant ar koordinuojant judesius. Čia kiekviena minutė skaičiuoja – yra 4,5 valandų langas, per kurį galima efektyviai gydyti!

Sunkus alerginis reakcija (anafilaksija): sunkumai kvėpuojant, gerklės patinimas, švokštimas, bėrimas visame kūne, galvos svaigimas ar apalpimas, pilvo skausmas ar vėmimas. Jei turite EpiPen – naudokite jį NEDELSIANT ir vis tiek skambinkite greitajai!

Sunkus kraujavimas: bet koks kraujavimas, kurio negalite sustabdyti per 10 minučių spaudimo, kraujosrūva iš burnos ar nosies, kuri nesibaigė, kraujas vėmaluose ar išmatose dideliais kiekiais.

Staigus, stiprus pilvo skausmas: ypač jei jis lokalizuotas dešinėje apatinėje pilvo dalyje (gali būti apendicitas), viršutinėje dalyje spinduliuojantis į nugarą (gali būti kasos problemos), arba bet koks stiprus pilvo skausmas su karščiavimu, vėmimu ar sąmonės sutrikimais.

Sunkus galvos skausmas: pats stipriausias jūsų gyvenime, ypač jei jis atsirado staiga („perkūno smūgis”), arba galvos skausmas su karščiavimu, kaklo stangiumu, bėrimu, sąmonės sutrikimais ar traukuliais.

Sunkūs kvėpavimo sutrikimai: negalite ištarti pilno sakinio, lūpos ar pirštai mėlynuoja, krūtinės ląstos įtraukimas kvėpuojant, švokštimas ar stridor (aukštas garsas įkvepiant).

Kaip tapti savo sveikatos advokatu ir kada nebijoti būti „per daug atsargiam”

Žinot, kas yra didžiausia problema medicinos pasaulyje? Žmonės ateina per vėlai. Per dažnai girdžiu istorijas apie žmones, kurie mėnesius kentė simptomus, nes nenorėjo „trukdyti” gydytojo ar bijojo „atrodyti kvailai”. Leiskite man būti visiškai atviriems: NĖRA tokio dalyko kaip „per daug atsargus”, kai kalbame apie jūsų sveikatą!

Pirma, pradėkite vesti sveikatos dienoraštį. Tai skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų tai gali būti paprasta užrašų knygelė ar telefonė programėlė. Užsirašykite simptomus, kada jie pasireiškia, kaip ilgai trunka, kas juos provokuoja ar palengvina. Kai eisite pas gydytoją, šie užrašai bus neįkainojami!

Antra, mokykitės savo normalios būsenos. Kiekvienas žmogus yra skirtingas – kam nors normalus pulsas ramybės būsenoje yra 60, kam nors 80. Kam nors normalus kraujo spaudimas yra 110/70, kam nors 130/85. Žinokite savo bazines vertes – svorį, kraujo spaudimą, pulso dažnį. Tada pastebėsite pokyčius daug greičiau!

Trečia, pasitikėkite savo instinktais. Jei kažkas jaučiasi ne taip, jei turite vidinį pojūtį, kad „kažkas negerai” – klausykite to! Jūs geriausiai pažįstate savo kūną. Gydytojai yra ekspertai medicinoje, bet jūs esate ekspertas savyje.

Ketvirta, nebijokite užduoti klausimų ir reikalauti atsakymų. Jei gydytojas sako „tai nieko tokio”, bet jūs vis dar jaučiatės blogai – prašykite paaiškinimo. Klauskit: „Kokios galimos priežastys?”, „Kokie tyrimai galėtų tai patvirtinti ar paneigti?”, „Kada turėčiau sunerimti?”, „Kokie perspėjimo ženklai, kad reikia grįžti?”

Penkta, jei nesate patenkintas atsakymu – ieškokite antros nuomonės! Tai nėra gydytojo įžeidimas, tai yra protingas sprendimas. Ypač jei kalbame apie rimtą diagnozę ar didelę operaciją.

Šešta, reguliarūs patikrinimai yra būtini! Net jei jaučiatės puikiai, reguliarūs kraujo tyrimai, kraujo spaudimo matavimai, mamografijos (moterims), prostatos patikrinimai (vyrams), kolonoskopijos (visiems po 50) gali aptikti problemas ankstyvoje stadijoje, kai jos dar lengvai gydomos.

Septinta, mokykitės apie savo šeimos medicinos istoriją. Daugelis ligų turi genetinį komponentą – širdies ligos, diabetas, vėžys. Jei žinote, kad jūsų šeimoje buvo tam tikrų ligų, galite būti budresni ir dažniau tikrintis.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – kurkite gerą santykį su savo šeimos gydytoju. Turėti gydytoją, kuris jus pažįsta, žino jūsų istoriją, supranta jūsų rūpesčius – tai neįkainojama. Jie pastebės subtilių pokyčių, kurių nepastebėtų nepažįstamas specialistas.

Kai sveikatos budėjimas tampa gyvenimo būdu – ne paranoja, o išmintis

Baigdamas noriu pabrėžti vieną labai svarbų dalyką: būti atidžiam savo sveikatai nereiškia gyventi baimėje ar tapti hipochondriku. Tai reiškia būti informuotam, budriems ir proaktyviems. Tai reiškia gerbti savo kūną ir klausytis, ką jis mums sako.

Pagalvokit apie tai kaip apie automobilio priežiūrą. Jūs nepraleidžiate keistų garsų iš variklio, ar ne? Jūs neignoruojate perspėjimo lemputės prietaisų skydelyje. Kodėl turėtumėte ignoruoti savo kūno perspėjimo signalus, kurie yra daug svarbesni nei bet koks automobilis?

Gyvenimas yra per trumpas, kad jį praleistumėte kentėdami dėl simptomų, kurie galėtų būti gydomi, ar rizikuodami rimtomis komplikacijomis dėl to, kad bijojote atrodyti „per jautrūs”. Šiuolaikinė medicina gali padaryti nuostabių dalykų, bet ji negali padėti, jei žmonės ateina per vėlai.

Taigi, būkite savo sveikatos detektyvai! Stebėkite, klausykitės, užsirašinėkite, klauskite. Ir svarbiausia – veikite, kai kažkas negerai. Jūsų kūnas yra vienintelis, kurį turite, ir jis nusipelno geriausios priežiūros.

Nepamirškite, kad ankstyvasis aptikimas yra raktas į sėkmingą gydymą beveik visų ligų atveju. Tai, kas šiandien atrodo kaip maža problema, rytoj gali tapti dideliu galvos skausmu – tiesioginiu ir perkeltine prasme! Bet tai, kas šiandien aptinkama ir gydoma, gali išgelbėti jūsų gyvenimą ar bent jau jo kokybę.

Taigi eikite, būkite sveiki, būkite budrūs ir nebijokite kreiptis pagalbos, kai jums jos reikia. Jūsų ateities aš tikrai dėkos jums už tai!