Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kūnas kalba – tik reikia išmokti jo klausytis

Žinot, kas labiausiai stebina? Mūsų kūnas yra neįtikėtinai protingas mechanizmas, kuris nuolat siunčia signalus apie tai, kas vyksta viduje. Problema ta, kad dažniausiai mes tiesiog neklausome arba ignoruojame tuos signalus, kol jie netampa tokiais garsiais, kad nebegalima nepastebėti. O tada jau būna per vėlu lengvai išspręsti problemą, kuri anksčiau galėjo būti sustabdyta pačioje pradžioje.

Aš pats esu buvęs tas žmogus, kuris galvojo „ai, praeis”. Galvos skausmas? Praeis. Nuolatinis nuovargis? Tikriausiai per mažai miegojau. Keistas skausmas šone? Turbūt nepatogiai gulėjau. Ir taip toliau, ir taip toliau. Kol vieną dieną supratau, kad šis požiūris – tiesiog kvailas. Mūsų kūnas nėra dramatikas, kuris be reikalo kelia paniką. Jei jis signalizuoja, kad kažkas negerai – greičiausiai taip ir yra.

Šiandien noriu pasidalinti tuo, ką išmokau per metus – kaip atpažinti tuos ankstyvus signalus, kurie gali reikšti rimtesnes problemas, ir svarbiausia, kada reikia nustoti save raminti ir eiti pas gydytoją.

Oda – pirmasis perspėjimo ekranas

Oda yra didžiausias mūsų organas, ir ji veikia kaip savotiškas informacinis ekranas, rodantis, kas vyksta organizme. Pastebėjote, kaip greitai ant odos atsispindi stresas, miego trūkumas ar net tai, ką valgėte vakar? Tai nėra atsitiktinumas.

Vienas iš ankstyvųjų požymių, į kuriuos tikrai verta atkreipti dėmesį – tai staigūs odos pokyčiai. Kalbame ne apie vieną spuogelį ar nedidelį paraudimą. Dėmesio verti tokie dalykai kaip: netikėtas apgamų atsiradimas suaugusio žmogaus odoje (ypač jei jų niekada neturėjote), keisti tamsūs dėmeliai, kurie keičia formą ar dydį, nuolatinis niežulys be akivaizdžios priežasties, odos spalvos pasikeitimas (gelsvas atspalvis gali reikšti kepenų problemas).

Aš prisimenu savo draugę, kuri mėnesius kentė niežulį ir galvojo, kad tai tiesiog sausa oda. Naudojo visokiausias kremus, keitė skalbimo miltelius, net lovos baltinius keitė. Kol galiausiai nuėjo pas dermatologą ir paaiškėjo, kad tai buvo skydliaukės problemos požymis. Po tinkamo gydymo niežulys išnyko per kelias savaites.

Dėl apgamų – jei jums virš 30 metų ir staiga pradeda atsirasti naujų apgamų arba seni keičia išvaizdą, tai tikrai nėra „normalus senėjimas”. Tai gali būti melanoma arba kitos odos ligos požymis. Čia galioja ABCDE taisyklė: Asimetrija (apgamas neturi vienodos formos), Briaunos (nelygios), Spalva (nevienoda), Diametras (didesnis nei 6mm), Evoliucija (keičiasi laikui bėgant). Pastebėjote bent vieną iš šių požymių? Laikas registruotis pas dermatologą.

Nuovargis, kuris nepraeina – ne, tai ne normalus dalykas

Gyvename laikais, kai nuovargis tapo beveik kaip garbės ženklas. „Esu toks pavargęs” – sakome vienas kitam, tarsi tai būtų pasiekimas. Bet yra skirtumas tarp normalaus nuovargio po sunkios dienos ir chroninio nuovargio, kuris nesibaigia net po poilsio.

Jei jaučiatės išsekę net po pilnos nakties miego, jei rytais keltis tampa vis sunkiau, jei paprastos užduotys, kurias anksčiau atlikdavote lengvai, dabar atrodo kaip Everesto kopimas – tai nėra normalus „užsiėmimas”. Tai gali būti anemijos, skydliaukės problemų, diabeto, depresijos ar net širdies ligų požymis.

Ypač atkreipkite dėmesį, jei nuovargis ateina su kitais simptomais: dusulys lipant laiptais (nors anksčiau tai nebuvo problema), širdies plakimas ramybės būsenoje, galvos svaigimas atsistojus, neaiškinama svorio kaita. Tai jau tikrai ne „tiesiog stresas darbe”.

Vienas mano pažįstamas pusę metų kaltino nuovargį naujais projektais darbe. Kol žmona praktiškai už rankos nuvedė pas gydytoją. Paaiškėjo, kad jis turėjo labai žemą hemoglobino lygį – anemiją, kuri vystėsi dėl paslėpto kraujavimo virškinimo trakte. Gydytojas pasakė, kad jei būtų atėjęs anksčiau, būtų išvengęs daug rimtesnių komplikacijų.

Virškinimo sistemos keistenybės – ne, tai ne tik „kažką ne taip suvalgiau”

Virškinimo sistema yra tikra drama karalienė – ji reaguoja į viską: stresą, maistą, vaistus, ligas. Bet kartais mes per daug jai atleidžiame ir ignoruojame rimtus signalus.

Normalus dalykas – kartais pajusti diskomfortą po sunkaus maisto ar egzotiškų patiekalų. Nenormalus dalykas – nuolatiniai virškinimo sutrikimai, kurie tęsiasi savaites ar mėnesius. Štai į ką tikrai verta atkreipti dėmesį: nuolatinis pilvo pūtimas (ne kartais, o beveik kasdien), pasikeitęs išmatų charakteris ar spalva (ypač juodi, dervos spalvos išmatos gali reikšti viršutinio virškinimo trakto kraujavimą), nuolatinis rėmuo ar pykinimas, skausmas pilve, kuris nenurimsta ar grįžta reguliariai, kraujas išmatose (net jei manote, kad tai hemorojus – vis tiek reikia patikrinti).

Labai svarbu suprasti, kad „dirgliosios žarnos sindromas” ar „gastroezofaginio refliukso liga” nėra diagnozės, kurias galite sau patys paskirti ir gyventi su jomis. Tai diagnozės, kurias turi patvirtinti gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus ir pašalinęs kitas, rimtesnes ligas.

Mano pusbrolis metus kentė pilvo skausmus ir galvojo, kad tai stresas. Valgė visokius probiotikus, gėrė ramunėlių arbatą, vengė tam tikrų produktų. Kol galiausiai skausmai tapo tokie stiprūs, kad nuvažiavo į greitąją. Paaiškėjo – tulžies akmenys, kuriuos reikėjo šalinti operacijos būdu. Gydytojas sakė, kad jei būtų atėjęs anksčiau, būtų galėję išvengti skubios operacijos.

Širdis ir kraujagyslės – kai nereikia laukti klasikinio skausmo krūtinėje

Visi žinome klasikinį širdies priepuolio vaizdą iš filmų – žmogus griebėsi už krūtinės, sudejavo ir krito. Realybėje širdies ir kraujagyslių problemos dažnai prasideda daug subtiliau, ypač moterims.

Ankstyvieji širdies problemų požymiai gali būti tokie nespecifiniai, kad juos lengva praleisti: neaiškus diskomfortas krūtinėje (ne būtinai skausmas, gali būti spaudimo jausmas, deginimas), dusulys atliekant įprastą fizinę veiklą, nuovargis be akivaizdžios priežasties, skausmas žandikaulyje, kakle, nugaroje ar pilve, pykinimas ar vėmimas, šaltas prakaitas, galvos svaigimas.

Moterims širdies priepuolis dažnai pasireiškia ne krūtinės skausmu, o nuovargiu, dusuliu, pykinimo jausmu. Todėl jos dažniau nei vyrai ignoruoja šiuos simptomus, manydamos, kad tai „tiesiog blogai jaučiuosi”.

Jei turite šeimos istoriją su širdies ligomis, jei rūkote, turite diabetą, aukštą kraujospūdį ar cholesterolį – šie subtilūs simptomai jums turėtų būti dar didesnė raudona vėliavėlė. Nereikia laukti dramatiško momento – ankstyvoji diagnostika gali išgelbėti gyvybę.

Neurologiniai simptomai – kai galva ne tik skauda

Galvos skausmas yra vienas iš tų simptomų, kuriuos mes linkę ignoruoti labiausiai. Išgėrėme kavos, priėmėme tabletę, ir gyvenimas tęsiasi. Bet yra galvos skausmai, kurie reikalauja dėmesio.

Dėmesio verti galvos skausmai: staigus, labai stiprus galvos skausmas („gyvenime tokio nesu jautęs”), galvos skausmas su karščiavimu, standžiu kaklu, vėmimu, galvos skausmas po galvos traumos, galvos skausmas, kuris pablogėja laikui bėgant, galvos skausmas, kuris pažadina naktį, galvos skausmas su regėjimo pokyčiais, silpnumu ar tirpimu.

Kiti neurologiniai simptomai, kuriuos negalima ignoruoti: staigus silpnumas ar tirpimas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimai, koordinacijos problemos, regėjimo pokyčiai (ypač jei staigūs), atminties problemos, kurios trukdo įprastai veiklai, traukuliai (ypač jei jų niekada neturėjote).

Viena mano buvusi kolegė mėnesį kentė „keistus” galvos skausmus ir regėjimo problemas. Manė, kad reikia keisti akinius. Kol vieną dieną darbe jai staiga sutriko kalba. Greitoji pagalba, skubūs tyrimai – paaiškėjo, kad tai buvo smulkūs insultai (TIA – tranzitorinės išeminės atakos). Ji turėjo laimę – po gydymo ir gyvenimo būdo pakeitimų išvengė didelio insulto. Bet gydytojai sakė, kad jei būtų atkreipusi dėmesį į ankstesnius simptomus, būtų galėję pradėti gydymą anksčiau.

Kvėpavimo sistemos signalai – daugiau nei paprastas kosulys

Kosulys, užburkimas, dusulys – tai simptomai, kuriuos ypač po COVID pandemijos pradžiome vertinti rimčiau. Ir tai gerai. Bet vis dar daug kas ignoruoja lėtinius kvėpavimo sistemos simptomus.

Į ką atkreipti dėmesį: kosulys, trunkantis ilgiau nei tris savaites, kraujas skreplių, dusulys, kuris blogėja arba atsiranda atliekant įprastą veiklą, švokštimas ar švilpimas kvėpuojant, krūtinės skausmas kvėpuojant, nuolatinis gerklės perštėjimas ar užkimimas.

Ypač svarbu neignoruoti šių simptomų, jei rūkote ar rūkėte praeityje, jei dirbate su kenksmingomis medžiagomis, jei turite astmą ar kitas lėtines kvėpavimo sistemos ligas, jei turite šeimos istoriją su plaučių ligomis.

Mano kaimynas, buvęs rūkalius, metus kentė „rūkaliaus kosulį”. Žinoma, jis galvojo, kad tai normalus dalykas. Kol jo žmona nepriverčė nueiti pas gydytoją. Laimei, tai buvo tik lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), o ne plaučių vėžys, bet gydytojas sakė, kad kiekvienas rūkęs žmogus su lėtiniu kosuliu PRIVALO pasitikrinti.

Kada tikrai reikia skambinti 112 ir nedelsti

Yra situacijos, kai nereikia laukti vizito pas šeimos gydytoją ar svarstyti, ar tikrai verta eiti. Yra simptomai, kurie reikalauja SKUBIOS medicininės pagalbos. Ir čia nėra vietos dvejonėms ar „nenorėčiau trukdyti”.

Skambinkite 112 NEDELSIANT, jei:
– Jaučiate stiprų krūtinės skausmą ar spaudimą, ypač jei jis sklinda į ranką, žandikaulį ar nugarą
– Turite staigų, labai stiprų galvos skausmą
– Pastebite staigų silpnumą, tirpimą ar paralyžių, ypač vienoje kūno pusėje
– Sutrinka kalba ar sunku suprasti kalbą
– Staiga pablogėja regėjimas viena ar abiem akimis
– Jaučiate stiprų dusulį ar sunkumą kvėpuoti
– Vemiate kraują ar turite juodas, dervos spalvos išmatas
– Turite stiprų pilvo skausmą
– Jaučiate savižudiškų minčių

Šios situacijos nėra „gal praeis”. Tai situacijos, kai kiekviena minutė svarbi. Ir tikrai geriau, kad greitosios pagalbos gydytojai patikrintų ir pasakytų „viskas gerai”, nei kad delsimas baigtųsi tragedija.

Kai reikia registruotis pas gydytoją artimiausiu metu (bet ne skubiai)

Ne visi simptomai reikalauja greitosios pagalbos, bet kai kurie tikrai reikalauja vizito pas gydytoją per artimiausias dienas ar savaites. Nepalikite šių dalykų „pamatysiu, kaip bus”:

Registruokitės pas gydytoją, jei:
– Turite karščiavimą, kuris trunka ilgiau nei 3 dienas
– Pastebite neaiškintą svorio kritimą (daugiau nei 5 kg per mėnesį be dietos ar sporto)
– Turite nuolatinį skausmą, kuris nenurimsta
– Pastebite kraujo šlapime
– Turite lėtinį kosulį (ilgiau nei 3 savaites)
– Jaučiate nuolatinį nuovargį, kuris trukdo įprastai veiklai
– Pastebite naujus apgamus ar senų apgamų pokyčius
– Turite nuolatinius virškinimo sutrikimus
– Pastebite neįprastą kraujavimą ar išskyras
– Jaučiate nuolatinį niežulį be akivaizdžios priežasties
– Turite atminties ar koncentracijos problemų
– Pastebite nuotaikos pokyčius, depresiją ar nerimą

Šie simptomai gali reikšti įvairias būklės – nuo lengvų iki rimtų. Bet tik gydytojas gali tai įvertinti. Ir kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo geriau.

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją, kad jis būtų maksimaliai naudingas

Gerai, nusprendėte eiti pas gydytoją – puiku! Bet kaip padaryti, kad tas vizitas būtų kuo naudingesnis? Štai keletas patarimų:

**Užsirašykite simptomus.** Gydytojo kabinete dažnai užmirštame pusę to, ką norėjome pasakyti. Prieš vizitą užsirašykite: kokius simptomus jaučiate, kada jie prasidėjo, kaip dažnai pasireiškia, kas juos blogina ar gerina, kokius vaistus vartojate (įskaitant maisto papildus).

**Būkite konkretūs.** Vietoj „man skauda” pasakykite „jaučiu duriančio pobūdžio skausmą dešinėje pilvo pusėje, kuris atsiranda po valgio ir trunka apie 30 minučių”. Vietoj „blogai jaučiuosi” – „jaučiu nuovargį, dusulį lipant į antrą aukštą ir širdies plakimą”.

**Neslėpkite informacijos.** Gydytojas nėra čia jūsų teisti. Jei rūkote, gerkite alkoholį, vartojate narkotikus, turite nesaugių lytinių santykių – pasakykite. Tai gali būti labai svarbu diagnozuojant.

**Klausinėkite.** Jei ko nors nesuprantate – klauskite. Jei nesutinkate su gydytojo nuomone – pasakykite. Tai jūsų sveikata, ir turite teisę viską suprasti.

**Neieškokite diagnozės internete prieš vizitą.** Arba bent jau nesakykite gydytojui „aš internete perskaičiau, kad turiu vėžį”. Tai tik apsunkina diagnostiką. Geriau aprašykite simptomus ir leiskite gydytojui daryti savo darbą.

Klausykitės savo kūno – jis žino, ką daro

Žinot, kas labiausiai pakeitė mano požiūrį į sveikatą? Supratimas, kad prevencija ir ankstyvoji diagnostika yra ne baimės ar hipochondrijos ženklas, o išminties ir savęs vertinimo ženklas. Mes reguliariai vežame automobilius į techninius patikrinimus, keičiame telefonus, kai jie pradeda lėtėti, bet savo kūnu dažnai rūpinamės tik tada, kai jis jau „sugedęs”.

Mūsų kūnas nuolat su mumis komunikuoja. Tie signalai – skausmas, nuovargis, neįprasti pojūčiai – tai ne trukdžiai, kuriuos reikia nutildyti tabletėmis ir ignoruoti. Tai informacija, kurią reikia išgirsti ir įvertinti.

Taip, kartais tas skausmas tikrai yra tik nuo nepatogios pozos. Kartais nuovargis tikrai yra nuo miego trūkumo. Bet kartais – tai ankstyvasis požymis, kuris, pastebėtas laiku, gali išgelbėti gyvybę ar bent jau išvengti rimtų komplikacijų.

Nebijokite atrodyti kaip hipochondrikas. Geriau dešimt kartų nueiti pas gydytoją ir išgirsti „viskas gerai”, nei vieną kartą nueiti per vėlai. Gydytojai egzistuoja ne tam, kad jų bijotume ar vengtume, o tam, kad padėtų mums išlikti sveikiems.

Ir dar vienas dalykas – pasitikėkite savo instinktu. Jei kažkas jums atrodo negerai, jei jaučiate, kad „kažkas ne taip” – greičiausiai taip ir yra. Jūs geriausiai pažįstate savo kūną. Jei jaučiate, kad kažkas pasikeitė, net jei negalite tiksliai paaiškinti kas – tai pakankama priežastis kreiptis į gydytoją.

Sveikata – tai ne tas dalykas, kuriuo galima rizikuoti ar eksperimentuoti. Tai vienintelis tikras turtas, kurį turime. Tad klausykimės savo kūno, atkreipkime dėmesį į jo signalus ir nebijokime ieškoti profesionalios pagalbos, kai to reikia. Jūsų kūnas jums padėkos.