Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl verta būti budriam ir klausytis savo kūno

Žinot, dažnai girdime tą patį – „sveikata svarbiausia”, bet kiek iš tiesų kreipiame dėmesį į tuos subtillius signalus, kuriuos mums siunčia mūsų kūnas? Lėtinės ligos retai atsiranda staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus. Jos paprastai tyliai „beldžiasi į duris” per mėnesius ar net metus, siųsdamos vis aiškesnius ženklus. Problema ta, kad mes dažnai tuos ženklus ignoruojame arba priskiriam įprastam nuovargiui, stresui ar amžiui.

Ankstyvas lėtinių ligų atpažinimas gali būti tikras gyvybės gelbėtojas. Kai kurios ligos, tokios kaip diabetas, širdies ligos ar vėžys, gerokai lengviau gydomas ankstyvose stadijose. Kartais net galima visiškai sustabdyti ligos progresavimą! Bet tam reikia būti atidžiam ir žinoti, į ką kreipti dėmesį.

Nuovargis, kuris niekada nesibaigia

Visi jaučiamės pavargę – tai normalu šiuolaikiniame gyvenime. Tačiau yra skirtumas tarp įprasto nuovargio po sunkios darbo dienos ir lėtinio išsekimo, kuris nepraeina net po gero poilsio. Jei pastebite, kad nuolat jaučiatės išsekę, net išsimiegojus 8 valandas, tai gali būti ankstyvas įvairių sveikatos problemų požymis.

Lėtinis nuovargis gali signalizuoti apie anemija, skydliaukės problemas, diabetą ar net širdies ligas. Ypač įtartina, kai nuovargis atsiranda kartu su kitais simptomais – svoris keičiasi be priežasties, dažnai šlapinates naktimis arba pastebite, kad net paprasčiausi kasdieniai darbai tampa sunkūs.

Štai konkretus pavyzdys: jei anksčiau lengvai užlipat laiptais į trečią aukštą, o dabar jums reikia sustoti pailsėti pusėje kelio ir jaučiate dusulį – tai ne tik „amžius” ar „forma pablogėjo”. Tai gali būti širdies ar plaučių problemos signalas.

Nepaaiškinama svorio kaita ir apetito pokyčiai

Svorio svyravimai kelių kilogramų ribose yra normalūs, bet staigus ir nepaaiškinama svorio kritimas ar priaugimas turėtų jus sunerimti. Jei per kelis mėnesius netekote 5-10 kg, nekeisdami mitybos ar fizinio aktyvumo, tai tikrai verta pasitikrinti.

Svorio kritimas gali būti susijęs su skydliaukės hiperaktyvumu, diabetu, virškinimo trakto ligomis ar net onkologinėmis ligomis. Kita vertus, staigus svorio priaugimas gali signalizuoti apie skydliaukės nepakankamumą, hormonų disbalansą ar širdies nepakankamumą, kai organizme kaupiasi skysčiai.

Atkreipkit dėmesį ir į apetito pokyčius. Jei staiga prarandat susidomėjimą maistu arba, priešingai, nuolat jaučiate alkį net po valgymo, tai gali būti hormoninių sutrikimų ar metabolinių ligų požymis. Ypač įtartina, kai kartu su apetito pokyčiais atsiranda ir kiti simptomai – pykinimas, pilvo skausmai ar virškinimo sutrikimai.

Odos pokyčiai – ne tik kosmetinė problema

Oda yra didžiausias mūsų kūno organas ir dažnai pirma praneša apie vidinius sutrikimus. Daugelis žmonių naujus spuogus, išbėrimus ar odos spalvos pokyčius laiko vien kosmetine problema, bet tai gali būti daug rimtesnių ligų požymiai.

Gelsvos odos atspalvis gali signalizuoti apie kepenų problemas. Tamsūs, aksominiai dėmeliai ant kaklo, pažastų ar kirkšnių gali būti ankstyvos insulino rezistencijos ar diabeto požymis. Raudonos, pleiskanojančios odos plotai, kurie nesigydomi įprastomis priemonėmis, gali būti autoimuninių ligų, tokių kaip psoriazė ar lupus, apraiška.

Ypač atidžiai stebėkit apykaklės. Jei pastebite naujus, besikeičiančius apykaklės – tuos, kurie keičia formą, spalvą, dydį ar kraujuoja – būtinai parodykite juos dermatologui. Melanoma, viena agresyviausių vėžio formų, ankstyvoje stadijoje gali atrodyti kaip paprastas apykaklė, bet ankstyva diagnostika čia gali išgelbėti gyvybę.

Skausmas, kurio negalima ignoruoti

Skausmas yra kūno būdas pasakyti, kad kažkas negerai. Nors ne kiekvienas skausmas reiškia rimtą ligą, tam tikri skausmo tipai tikrai reikalauja dėmesio. Lėtinis skausmas, kuris trunka ilgiau nei kelias savaites, arba skausmas, kuris palaipsniui stiprėja, niekada neturėtų būti ignoruojamas.

Krūtinės skausmas ar diskomfortas, ypač jei jis spinduliuoja į kaklą, žandikaulį ar ranką, gali būti širdies ligos požymis. Moterims širdies ligos dažnai pasireiškia netipiškai – ne stipriu skausmu, o nuovargiu, dusuliu ar pilvo diskomfortu. Jei jaučiate krūtinės spaudimą, ypač fizinio krūvio metu, nedelskite – kreipkitės į kardiologą.

Nugaros skausmas, kuris nesumažėja poilsio metu ar naktį, gali signalizuoti apie rimtesnes problemas nei įprastas raumenų įtempimas. Nuolatinis galvos skausmas, ypač jei jis skiriasi nuo įprastų jūsų galvos skausmų ar atsiranda kartu su regėjimo sutrikimais, taip pat reikalauja medicininės apžiūros.

Kvėpavimo ir širdies ritmo sutrikimai

Dusulys, kuris atsiranda be aiškios priežasties arba stiprėja laikui bėgant, yra vienas iš tų simptomų, kurių tikrai negalima ignoruoti. Jei pastebite, kad jums sunku atgauti kvapą po minimalaus fizinio krūvio, arba naktimis pabundate dėl dusulių jausmo, tai gali būti širdies nepakankamumo, astmos ar kitų plaučių ligų požymis.

Širdies ritmo sutrikimai – palpitacijos, per greitas ar per lėtas pulsas, jausmas, kad širdis „praleidžia” dūžius – taip pat neturėtų būti ignoruojami. Nors kartais tai gali būti susijęs su stresu ar kofeino vartojimu, nuolatiniai aritmijos epizodai gali signalizuoti apie rimtas širdies problemas.

Ypač pavojingas yra derinys: dusulys + kojų tinimas + nuovargis. Šie trys simptomai kartu dažnai rodo į širdies nepakankamumą. Jei pastebite, kad jūsų batai vakare tampa per maži arba kojose lieka įspaudai nuo kojinių, o kartu jaučiate dusulį – tai skubaus vizito pas kardiologą signalas.

Virškinimo sistemos signalai

Virškinimo problemos yra tokios įprastos, kad daugelis žmonių jas laiko normalumu. Tačiau nuolatinis pilvo pūtimas, rėmuo, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas gali būti ankstyvos lėtinių virškinimo trakto ligų požymiai.

Kraujas išmatose – nesvarbu, ar tai ryškiai raudona, ar tamsiai juoda spalva – visada reikalauja skubaus gydytojo konsultacijos. Tai gali būti hemorojų, bet gali būti ir žarnyno polipų ar vėžio požymis. Geriau pasitikrinti ir ramiai miegoti, nei ignoruoti ir vėliau gailėtis.

Nuolatinis rėmuo ar pykinimas, ypač jei jis trukdo normaliai valgyti ar miegoti, taip pat reikalauja dėmesio. Tai gali būti gastrito, opaligės ar net skrandžio vėžio požymis. Jei pastebite, kad tam tikri maisto produktai nuolat sukelia neigiamą reakciją, tai gali signalizuoti apie maisto netoleravimą ar alergijas, kurios ilgainiui gali sukelti rimtesnių problemų.

Kada tikrai reikia skubiai bėgti pas gydytoją

Yra situacijų, kai negalima laukti planinio vizito – reikia skubios medicininės pagalbos. Štai sąrašas simptomų, kurie reikalauja nedelsiant kreiptis į greitąją pagalbą ar skubios pagalbos skyrių:

Staigus stiprus krūtinės skausmas, ypač jei jis spinduliuoja į ranką, kaklą ar žandikaulį, lydimas prakaitavimo, pykinimo ar dusulių – tai gali būti širdies priepuolis. Kiekviena minutė svarbi!

Staigūs kalbos, regėjimo ar judėjimo sutrikimai, veido asimetrija, stiprus galvos skausmas – tai galimi insulto požymiai. Čia taip pat kiekviena minutė lemia, kiek smegenų audinių bus išsaugota.

Stiprus pilvo skausmas, ypač jei jis staigus ir intensyvus, lydimas vėmimo, karščiavimo ar kraujavimo – tai gali būti apendicitas, perforacija ar kitos būklės, reikalaujančios skubios chirurginės intervencijos.

Staigus dusulys ramybės būsenoje, ypač jei jis lydimas krūtinės skausmo ar kosulio su krauju – tai gali būti plaučių embolija, kuri yra gyvybei pavojinga būklė.

Staigus ir stiprus galvos skausmas, kokio niekada anksčiau nepatyręs, ypač jei jis lydimas sąmonės sutrikimų, vėmimo ar kaklo standumo – tai gali būti smegenų kraujavimas ar meningitas.

Bet kokia staigi ir stipri alerginė reakcija – veido, liežuvio ar gerklės tinimas, sunkus kvėpavimas, dilgėlinė – tai gali būti anafilaksija, reikalaujanti nedelsiant skirti adrenaliną.

Kaip tapti savo sveikatos detektyvu ir gyventi ramiau

Suprantu, kad skaitant apie visus tuos simptomus gali atrodyti, kad kiekvienas nedidelis negalavimas yra rimtos ligos požymis. Bet tikslas čia ne išsigąsti ir tapti hipochondriku, o išmokti atpažinti tikrai svarbius signalus ir žinoti, kada reikia veikti.

Geriausia, ką galite padaryti savo sveikatai – tai reguliariai lankytis pas gydytojus prevenciniams patikrinimams. Po 40 metų rekomenduojama kasmet tikrinti kraują (bendrą kraujo tyrimą, gliukozę, cholesterolį), matuoti kraujospūdį, moterims atlikti mamografiją ir gimdos kaklelio tepinėlį. Vyrams svarbu tikrinti prostatos būklę. Šie paprasti tyrimai gali atskleisti problemas dar prieš atsirandant simptomams.

Vedkite sveikatos dienoraštį – užsirašykite, kada ir kokie simptomai atsiranda, kas juos provokuoja, kas palengvina. Tai labai padės gydytojui suprasti jūsų būklę ir greičiau nustatyti diagnozę. Pavyzdžiui, jei pastebite, kad galvos skausmai atsiranda po tam tikrų maisto produktų ar streso situacijų, tai vertinga informacija.

Nepamirškite, kad prevencija visada geresnė už gydymą. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, streso valdymas – visa tai ne tik padeda išvengti daugelio lėtinių ligų, bet ir leidžia geriau pajusti savo kūną ir greičiau pastebėti, kai kažkas negerai.

Ir pats svarbiausias patarimas – pasitikėkite savo instinktu. Jei kažkas jums atrodo neįprasta ar jus neramina, geriau pasikonsultuokite su gydytoju. Geri medikai niekada nepašiepš jūsų dėl „smulkmenų”. O jei pasitaikė toks, kuris numoja ranka ir sako „tai nieko tokio” – ieškokite kito. Jūsų sveikata per brangi, kad ja rizikuotumėte. Būkite budrūs, klausykitės savo kūno ir nebijokite užduoti klausimų – tai jūsų teisė ir pareiga sau patiems!