Kaip atpažinti ankstyvus lėtinių ligų simptomus ir kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją

Kai kūnas pradeda šnabždėti, o mes nenorime girdėti

Žinot, kaip būna – jauti, kad kažkas ne taip, bet vis sakai sau „pereina”, „nuo darbo”, „reikia daugiau miegoti”. Aš pats taip elgiausi keletą metų, kol viena draugė, medikė, man tiesiog pasakė: „Klausyk, tu jau pusmetį skundi tą patį. Gal laikas nustoti būti herojumi?” Ir turėjo teisybę.

Lėtinės ligos – tai ne koks ten staigus smūgis, kaip peršalimas ar susilaužyta koja. Jos ateina tyliai, pamažu, kartais net metų metais. Ir būtent čia glūdi didžiausias pavojus – mes priprantame prie simptomų, pradedame juos normalizuoti. „Na, visi gi pavargsta”, „amžius jau ne tas”, „stresas darbe”. Tačiau kartais už šių pateisinimų slepiasi rimti sveikatos signalai, kuriuos svarbu pastebėti laiku.

Nuovargis, kuris niekur nedingsta

Pradėkim nuo to, kas turbūt labiausiai paplitę – nuolatinio nuovargio. Bet ne bet kokio nuovargio. Yra skirtumas tarp „šiandien sunkiai dirbau ir esu išsekęs” ir „aš miegu 8 valandas, nieko ypatingo neveikiu, o jaučiuosi lyg būčiau maratoną bėgęs”.

Jeigu pastebite, kad nuovargis tampa jūsų nuolatiniu palydovu daugiau nei kelias savaites, tai gali būti ankstyvasis signalas apie įvairias būsenas. Gali būti kalbama apie skydliaukės problemas – hipotireozę, kai skydliaukė dirba per lėtai ir visas organizmas tarsi sulėtėja. Taip pat tai gali rodyti į pradedantį cukrinį diabetą, anemija (kraujo stokojimą), vitamino D ar B12 trūkumą, o kartais – net į lėtines širdies ar inkstų ligas.

Kaip atpažinti, kad tai ne tik „paprastas nuovargis”? Atkreipkit dėmesį, ar nuovargis atsiranda netikėtai, ar jis nepagerėja net po ilgo poilsio, ar kartu jaučiate kitus simptomus – galvos svaigimą, dusulį, širdies plakimą. Jei taip – laikas pas gydytoją.

Svorio pokyčiai, kurių nesate planavę

Staigus svorio kritimas ar priaugimas be akivaizdžių priežasčių – tai visada vertas dėmesio signalas. Ir čia kalbu ne apie porą kilogramų per šventes ar po vasaros atostogų. Kalbu apie situacijas, kai per keletą mėnesių netenkate ar priauga 5-10 kilogramų, nors jūsų mitybos įpročiai ir fizinis aktyvumas nepasikeitė.

Netikėtas svorio kritimas gali būti susijęs su skydliaukės hipertirozė, cukriniu diabetu, virškinimo trakto ligomis (pvz., celiakija ar Krono liga), o kartais – ir su onkologinėmis ligomis. Taip, žinau, baugus žodis, bet anksti pastebėtos problemos dažniausiai puikiai gydomos.

Svorio priaugimas, ypač jei jis koncentruojasi pilvo srityje, gali rodyti į metabolinio sindromo pradžią, insulino rezistenciją, policistinių kiaušidžių sindromą moterims ar tą pačią skydliaukės problemą – hipotireozę. Man pačiam teko susidurti su situacija, kai draugas per pusmetį priaugo 15 kilogramų, nors valgė kaip visada. Pasirodė, kad skydliaukė „užmigo” – po gydymo viskas grįžo į normalias vėžes.

Skausmai, kurie tampa kasdienybe

Čia labai svarbu suprasti vieną dalyką: skausmas niekada nėra norma. Taip, kartais sutempa raumenys, kartais galva skauda nuo oro slėgio, bet jei skausmas tampa jūsų gyvenimo dalimi – tai problemos signalas.

Lėtinis nugaros skausmas gali būti ne tik „nuo sėdimo darbo”, bet ir uždegiminių ligų, tokių kaip ankilozuojantis spondilitas, požymis. Sąnarių skausmai ir standumas, ypač rytais – tai gali būti reumatoidinio artrito ar kitų autoimuninių ligų pradžia. Aš pažįstu moterį, kuri kelerius metus kentė rytinius pirštų sustingusius, kol pagaliau nuėjo pas reumatologą. Dabar, po gydymo, ji sako: „Negaliu patikėti, kad taip ilgai gyvenau su tuo skausmu, manydama, kad tai normalu.”

Pilvo skausmai, ypač jei jie pasikartoja po tam tikrų maisto produktų arba lydimi viduriavimo, vidurių užkietėjimo, pūtimo – gali rodyti į dirgliosios žarnos sindromą, uždegiminę žarnyno ligą ar maisto netoleranciją. Krūtinės skausmai – net jei jaučiate, kad „turbūt tik raumenys” – visada verti dėmesio, ypač jei jaučiate spaudimą, dusulį ar skausmas sklinda į ranką ar žandikaulį.

Kvėpavimo problemos, kurios kyla iš niekur

Dusulio tema man asmeniškai labai jautri, nes mano mama kelerius metus manė, kad tiesiog „netrenirota”, kol paaiškėjo, kad turi astmą. Ir tai gana dažnas scenarijus.

Jei pastebite, kad kopiant laiptais uždustate labiau nei anksčiau, kad naktimis pabundate dėl dusulių jausmo, kad krūtinėje girdite švokštimą ar cypimą – tai gali būti astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), širdies nepakankamumo ar net plaučių embolijos požymiai.

Ypač atidūs turėtų būti rūkaliai ar buvę rūkaliai. LOPL dažnai prasideda subtiliai – šiek tiek daugiau kosulio, šiek tiek daugiau skreplių, šiek tiek sunkiau kvėpuoti. Bet tai progresuojanti liga, kurią gerokai lengviau valdyti ankstyvoje stadijoje.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei dusulys atsiranda gulint arba naktį reikia kelti pagalvę aukščiau, kad būtų lengviau kvėpuoti. Tai gali būti širdies nepakankamumo ženklas, kai širdis nebepajėgia efektyviai siurbti kraujo.

Kai organizmas keičia savo įpročius

Mūsų kūnas – tai įpročių mašina. Jis mėgsta rutinas ir nuspėjamumą. Todėl bet kokie staigūs pokyčiai turėtų kelti klausimų.

Šlapinimosi įpročių pasikeitimas – dažnesnis naktinis šlapinimasis, skausmas šlapinantis, kraujas šlapime, nesugebėjimas sulaikyti šlapimo ar, atvirkščiai, sunkumai pradedant šlapintis – visa tai gali rodyti į šlapimo takų infekcijas, inkstų problemas, prostatos ligas vyrams ar net cukrinį diabetą.

Virškinimo įpročių pokyčiai – staigiai atsiradęs vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, kraujas išmatose (net jei manote, kad tai tik hemorojus), juodos išmatos, nuolatinis pūtimas – tai signalai, kuriuos būtina ištirti. Žarnyno vėžys, pavyzdžiui, yra viena iš tų ligų, kurios ankstyvoje stadijoje puikiai gydomos, bet dažnai žmonės ateina per vėlai, nes nekreipė dėmesio į „mažus” simptomus.

Miego įpročių pasikeitimas taip pat svarbus. Jei anksčiau miegojote gerai, o dabar nuolat negalite užmigti, dažnai pabundate, knarkiate (o partneris sako, kad kartais net sustojate kvėpuoti) – tai gali būti miego apnėjos, depresijos, hormoninių sutrikimų ar kitų problemų požymis.

Oda, tos kūno žemėlapiai

Oda – tai didžiausias mūsų organas ir dažnai pirmasis, kuris praneša apie vidinius sutrikimus. Aš visada sakau: jei kažkas keista vyksta su oda, verta pasitikrinti ne tik pas dermatologą.

Apie apytiksliai naujus ar besikeičiančius apgamus kalbama daug, ir visai pagrįstai – melanoma yra viena agresyviausių vėžio formų, bet anksti pastebėta dažniausiai išgydoma. Taisyklė paprasta: bet koks apgamas, kuris keičia formą, spalvą, dydį, kraujuoja ar niežti – rodyti specialistui.

Bet yra ir kitų odos ženklų. Neaiškios kilmės bėrimas, ypač jei jis pasikartoja ar niekur nedingsta, gali būti alerginių reakcijų, autoimuninių ligų ar net vidinių organų problemų požymis. Geltonuojanti oda ir akių baltymai – tai kepenų ar tulžies pūslės problemų signalas. Tamsėjanti oda tam tikrose vietose (kaklas, pažastys) gali rodyti į insulino rezistenciją.

Sausėjanti, blyškanti oda, plaukų slinkimas, trapūs nagai – dažnai tai skydliaukės problemų ar vitaminų trūkumo požymiai. O staigiai atsiradę mėlynės be akivaizdžios priežasties gali rodyti į kraujo krešėjimo sutrikimus.

Kada skambinti 112 ir nedelsti nė minutės

Yra simptomų, kurie reikalauja ne „pasitarti su gydytoju kitą savaitę”, o skubios medicininės pagalbos. Ir čia nėra vietos herojizmui ar „palauksiu, gal praeina”.

**Skambinkite greitąją pagalbą nedelsiant, jei:**

Jaučiate stiprų krūtinės skausmą ar spaudimą, ypač jei jis sklinda į ranką, žandikaulį, nugarą ar kaklą. Tai gali būti širdies priepuolis, ir kiekviena minutė svarbi. Netgi jei abejojate – geriau persidrausti. Medikai niekada nepyks, kad iškvietus juos „be reikalo”.

Staiga atsirado stiprus galvos skausmas, kokio niekada anksčiau nejaučiate – „lyg galvą plaktuku daužytų”. Ypač jei kartu yra vėmimas, sąmonės sutrikimas, regėjimo problemos. Tai gali būti insultas ar smegenų kraujagyslių plyšimas.

Pastebite staigius neurologinius simptomus – veidą iškreipė, nebejaučiate ar negalite pajudinti rankos ar kojos, sunku kalbėti ar suprasti, ką kiti sako, sutrikęs regėjimas. Tai insulto požymiai, ir čia svarbi kiekviena minutė – kuo greičiau pradėtas gydymas, tuo mažesni pasekmės.

Sunku kvėpuoti, jaučiate, kad trūksta oro, lūpos ar pirštai mėlynuoja. Tai gali būti sunkus astmos priepuolis, širdies nepakankamumas ar plaučių embolija.

Staigus, stiprus pilvo skausmas, ypač jei jis nuolatinis ir vis stiprėja, kartu su vėmimu, karščiavimu ar kraujavimu. Tai gali būti apendicitas, žarnyno perforacija, tulžies pūslės uždegimas ar kitos būklės, reikalaujančios skubios pagalbos.

Kraujavimas, kurio negalite sustabdyti, arba kraujas kosint, vemiant ar šlapinantis dideliais kiekiais.

Staigus, stiprus sąmonės sutrikimas, dezorientacija, haliucinacijos, ypač jei kartu yra karščiavimas – tai gali būti meningitas ar kita sunki infekcija.

Kaip tapti savo kūno detektyvu ir nesukti sau galvos

Gerai, dabar turbūt galvojate: „Puiku, dabar dėl kiekvieno niežulio bėgsiu pas gydytoją ir tapsiu hipochondriku.” Ne, ne apie tai kalba. Kalba apie sąmoningą dėmesį savo kūnui ir gebėjimą atskirti normalius svyravimus nuo tikrų problemų signalų.

Štai keli praktiniai patarimai, kaip tai daryti:

**Stebėkite tendencijas, ne atsitiktinius įvykius.** Vieną kartą skauda galvą – normalu. Galva skauda tris kartus per savaitę jau mėnesį – ne normalu. Vieną dieną jaučiatės pavargę – normalu. Tris mėnesius jaučiatės pavargę nepriklausomai nuo to, kiek miegojote – ne normalu.

**Užsirašykite.** Rimtai, tai labai padeda. Jei kažkas jus neramina, pradėkite užsirašinėti – kada atsiranda simptomai, kaip ilgai trunka, kas juos provokuoja, kas palengvina. Tai ne tik padės jums geriau suprasti, kas vyksta, bet ir bus neįkainojama informacija gydytojui.

**Pasitikrinkite pagrindines vertes.** Bent kartą per metus pasitikrinkite kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje, cholesterolį. Tai paprasti tyrimai, kurie gali atskleisti problemas ankstyvoje stadijoje. Daugelis vaistinių net turi aparatus kraujospūdžiui matuoti nemokamai.

**Nepamirškite profilaktinių patikrinimų.** Moterys – mamografija ir gimdos kaklelio tepinėlis. Vyrai po 50 – prostatos patikrinimas. Visi po 50 – kolonoskopija. Taip, nemalonu, bet tai gali išgelbėti gyvybę.

**Klausykite savo kūno, bet neklausykite Google.** Jei jaučiate, kad kažkas ne taip – kreipkitės į specialistą. Bet nebandykite diagnozuoti savęs internete, nes ten kiekvienas simptomas veda į vėžį ar kitą baisią ligą. Google – tai ne gydytojas.

**Nebijokite atrodyti „per daug rūpestingas”.** Geriau dešimt kartų ateiti pas gydytoją ir išgirsti „viskas gerai”, nei vieną kartą neateiti ir praleisti rimtą problemą. Geri gydytojai tai supranta ir niekada nepadarys jums nepatogios situacijos.

**Pasitikėkite savo instinktu.** Jei jūsų kūnas sako, kad kažkas ne taip, net jei negalite tiksliai paaiškinti – klausykite jo. Jūs geriausiai pažįstate savo kūną. Aš girdėjau daugybę istorijų, kai žmonės sakė „aš tiesiog žinojau, kad kažkas ne taip”, ir jie turėjo teisybę.

Dar vienas dalykas – nebijokite prašyti antros nuomonės. Jei gydytojas jus nuramina, bet jūs vis tiek jaučiate, kad kažkas ne taip, visada galite pasikonsultuoti su kitu specialistu. Tai ne nepagarba pirmajam gydytojui – tai jūsų teisė ir atsakomybė už savo sveikatą.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – rūpinkitės prevencija. Dauguma lėtinių ligų yra tiesiogiai susijusios su gyvenimo būdu. Rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, stresas – visa tai kaupiasi ir galiausiai pasireiškia ligomis. Nereikia tapti sveikuoliu fanatu, bet maži pokyčiai – daugiau judėjimo, daugiau daržovių, mažiau streso – gali padaryti didžiulį skirtumą.

Žinot, kas labiausiai nustebino mane, kai pradėjau daugiau dėmesio skirti savo sveikatai? Ne tai, kad radau kokių nors baisių ligų (laimei, ne), bet tai, kaip daug smulkių dalykų galėjau pakeisti ir kaip daug geriau pradėjau jaustis. Ta nuolatinė galvos skaudėjimas, kuri, kaip maniau, yra „normali”? Pasirodė, kad nuo dehidratacijos ir per didelio kofeino kiekio. Tas nuovargis? Vitamino D trūkumas. Paprasti dalykai, paprasti sprendimai, bet kokia skirtinga gyvenimo kokybė.

Taigi klausykite savo kūno, nebijokite kreiptis pagalbos, kai reikia, ir nepalikite simptomų „pačiai sau”. Jūsų kūnas – tai vienintelė vieta, kurioje tikrai turite gyventi visą gyvenimą. Verta juo pasirūpinti.