Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kai kūnas pradeda šnabždėti, o ne šaukti

Žinot, kaip tai būna – jaučiatės kažkaip ne visai gerai, bet vis atidedate vizitą pas gydytoją. „Praeis”, „tikriausiai tik pervargau”, „visi kartais taip jaučiasi” – šie sakiniai skamba pažįstamai, tiesa? Problema ta, kad mūsų kūnai dažnai pradeda signalizuoti apie rimtesnius sutrikimus labai subtiliai. Lėtinės ligos neatsiranda per naktį – jos lėtai, bet užtikrintai kaupia savo jėgas, o mes tuo metu ieškome pateisinimų, kodėl dar galime palaukti.

Esu pastebėjęs, kad žmonės dažniausiai į gydytojus kreipiasi tik tada, kai simptomas tampa tikrai nepakenčiamas. Bet štai problema – daugelis lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ligos, vėžys ar autoimuninės būklės, gali būti daug efektyviau gydomi, jei jas sugauni ankstyvosiose stadijose. Tai kaip su namų remontu – geriau užtaisyti mažą plyšelį lubose, nei laukti, kol visas stogas griūs ant galvos.

Nuovargis, kuris niekur nedingsta

Vienas iš klastingiausių ankstyvųjų simptomų yra nuolatinis nuovargis. Ne tas normalus „dirbau sunkiai ir dabar noriu gulėti” nuovargis, o toks, kuris lydi jus kasdien, nepriklausomai nuo to, kiek miegojote. Pabundate pavargę, vidurdienį vos laikotės ant kojų, o vakarais jaučiatės visiškai išsekę.

Tokį nuovargį gali sukelti daugybė lėtinių būklių. Pavyzdžiui, skydliaukės problemos – kai šis mažas organas jūsų kakle nebesugeba pagaminti pakankamai hormonų, visas kūnas tarsi perjungiamas į lėtą režimą. Arba anemija, kai kraujyje trūksta geležies ir jūsų ląstelės tiesiog negauna pakankamai deguonies. Gali būti ir cukrinio diabeto pradžia, kai jūsų kūnas nebegali tinkamai panaudoti gliukozės energijai.

Kaip atskirti normalų nuovargį nuo to, dėl kurio reikėtų susirūpinti? Jei jaučiatės pervargę ilgiau nei dvi savaites, nepaisant normalaus miego ir poilsio, jei nuovargis trukdo jums atlikti įprastas kasdienines užduotis – laikas pasikalbėti su gydytoju. Ypač jei kartu su nuovargiu pastebite kitų simptomų, apie kuriuos kalbėsime toliau.

Svorio pokyčiai, kurių nesuplanuojote

Svorio kritimas ar augimas, kai nieko nekeičiate savo gyvenime – tai tikrai ne normalus dalykas. Daugelis žmonių net džiaugiasi, kai staiga pradeda liesėti, bet čia būtina sustoti ir pagalvoti. Jei per tris-šešis mėnesius netikėtai numesate 5 ar daugiau kilogramų, nors nevalgote mažiau ir nesportuojate daugiau – tai gali būti rimto sutrikimo ženklas.

Netikėtas svorio kritimas gali reikšti diabetą (ypač pirmojo tipo), skydliaukės hiperaktyvumą, virškinimo trakto problemas, kai maisto medžiagos nebeįsisavinamos tinkamai, arba net onkologines ligas. Taip, žinau, kad baisu apie tai galvoti, bet anksti nustatyta liga – tai visada geresnė prognozė.

Kita vertus, staigus svorio augimas taip pat gali signalizuoti apie problemas. Jei per trumpą laiką priaugote daug svorio, ypač jei pastebite patinimus, ypač kojose ir aplink akis, tai gali būti skydliaukės hipofunkcijos, širdies nepakankamumo ar inkstų problemų požymis. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei svoris kaupiasi neįprastose vietose – pavyzdžiui, tik pilvo srityje, o rankos ir kojos lieka plonos. Tai gali būti hormoninio disbalanso požymis.

Skausmas, kuris nori jums kažką pasakyti

Mes visi kartais jaučiame skausmus – tai normalu. Bet yra skirtumas tarp to, kai tempiate raumenį sportuodami, ir to, kai skausmas tampa jūsų kasdienybe. Lėtinis skausmas, trunkantis ilgiau nei tris mėnesius, jau laikomas atskira medicinine problema ir gali būti įvairių ligų požymis.

Krūtinės skausmas ar diskomfortas – čia tikrai nereikėtų rizikuoti. Taip, ne kiekvienas krūtinės skausmas reiškia širdies priepuolį, bet geriau pasitikrinti ir būti raminam, nei rizikuoti. Jei jaučiate spaudimą, sunkumą ar deginimą krūtinėje, ypač jei tai atsiranda fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus – tai gali būti širdies išemijos požymis. Ir nebūtinai tai bus stiprus skausmas – kai kuriems žmonėms, ypač moterims, širdies problemos gali pasireikšti tik lengvu diskomfortu ar net tiesiog neįprastu nuovargiu.

Pilvo skausmai, kurie kartojasi reguliariai, taip pat nusipelno dėmesio. Jei jaučiate skausmą po valgio, jei jis siejasi su tam tikrais produktais, jei kartu yra viduriavimas ar vidurių užkietėjimas – tai gali būti sindromos, tokios kaip dirgliosios žarnos sindromas, uždegiminis žarnyno susirgimas ar net opų požymis.

Sąnarių skausmai ir standumas, ypač rytais, kai sunku pajudinti pirštus ar kelius – tai gali būti artrito ar kitų reumatinių ligų pradžia. Kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų sąnarių pažeidimų.

Kai kūnas keičia savo įpročius

Mūsų organizmai yra įpročių gyvūnai. Kai staiga keičiasi tai, kas buvo normalu metus ar net dešimtmečius, verta atkreipti dėmesį. Virškinimo sistemos pokyčiai yra ypač svarbūs signalai. Jei staiga pradėjote dažniau ar rečiau eiti į tualetą, jei pasikeitė išmatų konsistencija ar spalva, jei pastebėjote kraują – tai nėra „tiesiog taip nutiko” situacija.

Šlapinimosi įpročių pasikeitimas taip pat svarbus. Jei naktimis keliatės į tualetą daugiau nei kartą, jei jaučiate deginimą šlapinantis, jei šlapimo spalva pasikeitė ar atsirado stiprus kvapas – tai gali reikšti šlapimo takų infekcijas, inkstų problemas ar diabetą. Vyrams dažnas naktinis šlapinimasis gali būti padidėjusios prostatos požymis.

Kvėpavimo pokyčiai – jei pradėjote dusuliauti lipant laiptais, nors anksčiau tai nebuvo problema, jei naktimis pabundate dėl dusimo jausmo, jei pastebėjote švokštimą krūtinėje – tai gali būti astmos, širdies nepakankamumo ar plaučių ligų požymiai. Ypač svarbu kreipti dėmesį, jei kartu su dusuliu atsiranda kosulys, kuris trunka ilgiau nei tris savaites.

Odos ir plaukų pasakojimai

Oda – tai didžiausias mūsų organas, ir ji dažnai pirma praneša apie vidinius sutrikimus. Nauji apgamai ar senų apgamų pasikeitimas – tai vienas iš svarbiausių dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Jei apgamas keičia formą, spalvą, pradeda kraujuoti ar niežti – būtina parodyti dermatologui. Melanoma, viena iš pavojingiausių vėžio formų, ankstyvose stadijose yra beveik 100% išgydoma.

Neįprastas odos džiūvimas, pleiskanojimas, bėrimai, kurie nepraeina – tai gali būti ne tik odos problemos. Kartais tai signalizuoja apie autoimunines ligas, alerginius sutrikimus ar net virškinimo sistemos problemas. Pavyzdžiui, keliakija (glitimo netoleravimas) gali pasireikšti specifiniais odos bėrimais.

Plaukų slinkimas, ypač jei jis staigus ir intensyvus, gali reikšti skydliaukės sutrikimus, hormonų disbalansą ar autoimunines būkles. Taip pat verta atkreipti dėmesį į nagų pokyčius – jei jie tampa trapūs, keičia spalvą, atsiranda įdubimai ar juostelės – tai gali būti įvairių ligų požymis.

Psichikos ir kūno ryšys

Dabar noriu pakalbėti apie kažką, ką dažnai ignoruojame – psichikos sveikatą kaip lėtinių ligų požymį. Depresija, nerimas, nuotaikų svyravimai gali būti ne tik psichologinės problemos, bet ir fizinių sutrikimų manifestacija. Skydliaukės ligos, hormonų disbalansas, vitamino D ar B12 trūkumas – visa tai gali pasireikšti psichikos simptomais.

Jei pastebite, kad jūsų nuotaika dramatiškai pasikeitė, jei dalykai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, dabar atrodo beprasmiški, jei jaučiate nuolatinį nerimą ar net panikos atakas – tai nėra silpnumo ženklas ir ne kažkas, ką tiesiog reikia „ištvermingai pakelti”. Tai gali būti rimtų sveikatos problemų požymis.

Miego sutrikimai taip pat nusipelno dėmesio. Nemiga, per didelis miegumas, nemalonus miegas su dažnais pabudimais – visa tai gali būti susijęs su depresija, miego apnėja (kai žmogus naktį trumpam nustoja kvėpuoti), hormonų problemomis ar net širdies ligomis.

Kada tikrai reikia skubėti pas gydytoją

Gerai, dabar apie tai, kada negalima laukti ir reikia kreiptis pagalbos nedelsiant. Yra simptomų, kurie reikalauja skubios medicininės pagalbos – tai ne patarimai rytojui ar kitai savaitei, o dabar ir iš karto.

Krūtinės skausmas su spaudimu, kuris spinduliuoja į ranką, žandikaulį ar nugarą, ypač jei kartu jaučiate dusulį, šaltą prakaitą, pykinimą – skambinkite 112. Tai gali būti širdies priepuolis, ir kiekviena minutė svarbi.

Staigus stiprus galvos skausmas, kokio niekada anksčiau nejaučėte, ypač jei kartu yra vėmimas, kaklo sustingimas, sutrikusi kalba ar silpnumas vienoje kūno pusėje – tai gali būti insultas ar smegenų kraujavimas. Vėlgi – 112 ir nedelsiant.

Staigus stiprus pilvo skausmas, ypač jei pilvas tampa kietas, jei kartu yra vėmimas ar aukšta temperatūra – tai gali būti apendicitas, žarnyno perforacija ar kitos būklės, reikalaujančios skubios chirurginės intervencijos.

Didelis kraujavimas, kurio negalite sustabdyti, kraujas išmatose ar vėmaluose, kraujavimas iš šlapimo takų – visa tai reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Staigus dusulys, ypač jei kartu yra krūtinės skausmas ir kosulys su krauju – tai gali būti plaučių embolija, labai pavojinga būklė.

Kai simptomas tampa gyvenimo draugų

Žinot, kas labiausiai erzina? Tai, kad daugelis žmonių, įskaitant mane patį, mėgstame save įtikinti, jog „tai nieko tokio”. Mes gyvename skubančiame pasaulyje, kur sustoti ir pasirūpinti savimi atrodo kaip prabanga. Bet tiesa ta, kad ignoruoti savo kūno signalus – tai ne drąsa, o kvailystė.

Lėtinės ligos yra klastingos būtent dėl to, kad jos ateina tyliai. Jos nebarška durimis ir nešaukia „čia aš!”. Jos švelniai beldžiasi, o mes dažnai neatidarome, kol jos jau įsilaužia. Diabetas gali tyliai gadinti jūsų inkstus, akis ir nervus metus, kol pagaliau diagnozuojamas. Aukštas kraujospūdis vadinamas „tyliuoju žudiku” ne be priežasties – jis gali dirbti savo juodą darbą be jokių simptomų, kol vieną dieną įvyksta insultas ar širdies priepuolis.

Praktiškai kalbant, kas gi turėtų būti jūsų veiksmų planas? Pirma, pradėkite klausytis savo kūno. Tai nereiškia, kad turite tapti hipochondriku, kuris dėl kiekvieno čiaudėjimo skuba pas gydytoją. Bet tai reiškia, kad turite atkreipti dėmesį į pokyčius, ypač tuos, kurie trunka ilgiau nei kelias savaites.

Antra, turėkite savo bazinį sveikatos profilį. Žinokite savo kraujospūdį, cholesterolio lygį, cukraus kiekį kraujyje. Jei jums daugiau nei 40 metų, reguliarūs patikrinimai turėtų būti jūsų kalendoriaus dalis, kaip ir gimtadieniai ar atostogos. Tai ypač svarbu, jei jūsų šeimoje yra buvę širdies ligų, diabeto, vėžio ar kitų lėtinių susirgimų.

Trečia, nebijokit atrodyti kvailai. Geriau dešimt kartų ateiti pas gydytoją ir išgirsti „viskas gerai”, nei vieną kartą neateiti ir praleisti rimtos ligos pradžią. Geri gydytojai vertina pacientus, kurie rūpinasi savo sveikata, o ne tuos, kurie ateina tik tada, kai jau beveik per vėlu.

Ketvirta, pasitikėkite savo instinktais. Jūs geriausiai pažįstate savo kūną. Jei kažkas jaučiasi ne taip, net jei negalite tiksliai paaiškinti kas, tai jau pakankama priežastis pasikonsultuoti. Kartais pacientai sako „tiesiog jaučiu, kad kažkas negerai” – ir dažnai jie būna teisūs.

Ir galiausiai, nepamirškite, kad prevencija – tai ne tik apie gydytojų lankymus. Tai apie jūsų kasdienius pasirinkimus. Kaip maitinaties, kiek judote, kaip tvarkotės su stresu, ar miegote pakankamai – visa tai kuria pagrindą jūsų sveikatai. Lėtinės ligos dažnai yra mūsų gyvenimo būdo rezultatas, o tai reiškia, kad mes turime galią jas užkirsti kelią.

Taigi, jei skaitydami šį straipsnį atpažinote kažką iš savo patirties, jei galvoje sublykstėjo mintis „hm, gal man tikrai reikėtų pasitikrinti” – klausykite tos minties. Jūsų kūnas su jumis kalba. Klausimas tik, ar jūs klausotės. Ir atminkite – geriau būti atsargiam ir sveikam, nei drąsiam ir ligotam.