Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl mes taip dažnai ignoruojame savo kūno signalus

Gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje primena nuolatinį bėgimą – darbas, šeima, įsipareigojimai, socialiniai tinklai. Tarp viso šio chaoso mes išmokome ignoruoti savo kūną kaip nieką daugiau. Galvos skausmas? Išgersime paracetamolio. Nuolatinis nuovargis? Na, visi gi pavargę. Keistas skausmas krūtinėje? Tikriausiai per daug kavos išgėrėme.

Problema ta, kad mūsų kūnas nėra automobilis, kurio gedimų lemputė užsidega tik tada, kai viskas jau rimtai sugedę. Lėtinės ligos dažniausiai prasideda tyliai, subtiliai, beveik nepastebimais simptomais. O mes, užsiėmę savo kasdienybe, tuos signalus atmetame kaip nereikšmingus. Tai nėra kaltės klausimas – taip mus išmokė elgtis visuomenė, kuri vertina produktyvumą labiau nei sveikatą.

Statistika šiuo klausimu yra gana liūdna. Dauguma žmonių pas gydytoją kreipiasi tik tada, kai simptomai tampa nepakeliami arba kai artimieji pradeda spausti. O tada dažnai paaiškėja, kad liga jau pažengusi, gydymas sudėtingesnis, o prognozės – ne tokios optimistiškos, kokios galėjo būti anksčiau.

Nuovargis, kuris nėra tik nuovargis

Visi jaučiamės pavargę. Bet yra skirtumas tarp normalaus nuovargio po sunkios darbo dienos ir to nuovargio, kuris turėtų sukelti nerimą. Normalus nuovargis praeina po poilsio, savaitgalio ar atostogų. Problematiškas nuovargis yra kitoks – jis nepraeina, nesvarbu, kiek miegotumėte.

Jei pabudote po aštuonių valandų miego ir jaučiatės taip, lyg visai nemiegojote, jei paprastas laiptų lipimas virsta Everesto užkopimo ekvivalentu, jei anksčiau mėgtos veiklos dabar atrodo per daug varginančios – tai nebe normalus nuovargis. Tai gali būti anemijos, skydliaukės sutrikimų, diabeto, lėtinio nuovargio sindromo ar net onkologinių ligų požymis.

Ypač įtartinas yra nuovargis, kuris atsiranda staiga ir intensyvėja per kelias savaites ar mėnesius. Arba nuovargis, kuris ateina su kitais simptomais – karščiavimu, svorio kritimu, prakaitavimu naktį. Tokiu atveju gydytojo konsultacija turėtų būti ne galvojimo klausimas, o prioritetas.

Praktiškai: jei ekstremali pavargimo būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir neturi akivaizdžios priežasties (pavyzdžiui, naujo kūdikio namuose ar intensyvaus projekto darbe), laikas registruotis pas šeimos gydytoją. Nepakanka tiesiog „palaukti, kol praeis”.

Skausmas, kurio nereikėtų toleruoti

Mūsų santykis su skausmu yra keistas. Viena vertus, bijome jo, kita vertus – išmokome jį toleruoti iki absurdiškų ribų. Ypač tai būdinga moterims, kurios dažnai girdi, kad skausmas menstruacijų metu yra „normalus”, nors iš tikrųjų gali būti endometriozės ar kitų rimtų būklių požymis.

Bet koks lėtinis skausmas – tai kūno SOS signalas. Jei jums skauda galvą daugiau nei du kartus per savaitę, tai nėra normalu. Jei jūsų sąnariai skauda kiekvieną rytą, tai nėra tiesiog „amžiaus klausimas”. Jei jaučiate nuolatinį diskomfortą pilve, tai nėra „jautrus skrandis”.

Ypač dėmesio reikalauja skausmas, kuris keičia savo pobūdį ar intensyvumą. Pavyzdžiui, jei anksčiau turėjote retkarčiais pasitaikantį galvos skausmą, o dabar jis tapo dažnesnis, stipresnis ar kitoks – tai rimtas signalas. Arba jei atsiranda naujas skausmas, kurio anksčiau neturėjote, ypač jei jis pažadina naktį ar trukdo kasdienei veiklai.

Raudonos vėliavėlės: krūtinės skausmas (net jei esate jaunas ir sveikas), staigus stiprus galvos skausmas, skausmas su karščiavimu, skausmas su patinimu ar paraudimu, skausmas, kuris plinta į kitas kūno vietas, skausmas su silpnumu ar tirpimu. Bet kuris iš šių simptomų reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Svorio pokyčiai be pastangų

Daugelis žmonių svajoja numesti svorį be pastangų, bet tikrovėje tai turėtų kelti nerimą, o ne džiaugsmą. Netyčinis svorio kritimas – tai vienas iš klasikinių lėtinių ligų požymių, kuris dažnai ignoruojamas arba netgi džiugiai priimamas.

Jei per tris–šešis mėnesius netekote daugiau nei 5% savo svorio be jokių pastangų (nederėjote, nesportavote, nepakeitėte mitybos), tai medicinos požiūriu yra reikšminga. Pavyzdžiui, jei svėrėte 80 kg ir be priežasties nukritote iki 76 kg – tai jau pakanka, kad kreiptumėtės į gydytoją.

Priežasčių gali būti daugybė: skydliaukės hiperaktyvumas, diabetas, virškinimo trakto ligos, vėžys, depresija, lėtinės infekcijos. Nė viena iš šių būklių nėra tokia, kurią norėtumėte ignoruoti, tikėdamiesi, kad „pati praeis”.

Kita vertus, staigus svorio padidėjimas taip pat nėra tik „lėto metabolizmo” klausimas. Jei per trumpą laiką priaugote svorio, ypač jei tai vyksta su patinimu, dusuliu ar nuovargiu, tai gali būti širdies nepakankamumo, inkstų problemų ar hormoninių sutrikimų požymis. Patinimas, ypač kojų ir pėdų, kartu su svorio padidėjimu yra rimtas signalas, kurio negalima ignoruoti.

Virškinimo sistemos signalai, kurių nevalia atmesti

Apie virškinimo problemas kalbėti nėra malonu, todėl daugelis žmonių vengia šios temos net gydytojo kabinete. Bet virškinimo sistema yra viena iš pirmųjų, kuri signalizuoja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Nuolatinis pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas – tai ne tik nemalonus nepatogumas. Jei šie simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, tai gali būti dirgliosios žarnos sindromo, celiakijos, Crohn ligos, opų ar net žarnyno vėžio požymiai.

Ypač įtartini yra šie simptomai: kraujas išmatose (net jei manote, kad tai tik hemorojus), juodos kaip dervos spalvos išmatos, nuolatinis pykinimas ar vėmimas, sunkumas ryti, nuolatinis rėmuo, staigūs vidurių užkietėjimo ir viduriavimo epizodų pasikeitimai. Bet kuris iš šių simptomų reikalauja kolonoskopijos ar bent gastroenterologo konsultacijos.

Taip, kolonoskopija nėra maloniausia procedūra pasaulyje, bet ji gali išgelbėti gyvybę. Storosios žarnos vėžys yra viena iš labiausiai išvengiamų vėžio formų, jei aptinkamas anksti. Bet jį galima aptikti anksti tik tada, kai žmonės neignoruoja simptomų ir atlieka patikrinimus.

Kvėpavimo sistemos problemos, kurios nėra „tik peršalimas”

Kosulio sezonas, alergijos, „kažkas ore” – mes turime milijoną pateisinimų, kodėl kosime, šniurkščiojame ar sunkiai kvėpuojame. Bet lėtinės kvėpavimo sistemos ligos yra vienos iš labiausiai nepakankamai diagnozuojamų būklių.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), astma, plaučių fibroze, širdies nepakankamumas – visos šios būklės gali prasidėti subtiliais kvėpavimo sunkumais, kuriuos lengva priskirti amžiui, svorui ar fiziniam pasirengimui.

Jei pastebite, kad užlipti laiptais į antrą aukštą tapo sunkiau nei anksčiau, jei naktį pabustate dėl dusimo jausmo, jei turite kosėti po fizinio krūvio ar šaltame ore, jei kosulys tęsiasi ilgiau nei tris savaites – tai ne normalūs dalykai. Net jei rūkėte ar rūkote, tai nereiškia, kad kvėpavimo problemos yra „jūsų pačių kaltė” ir jų nereikia gydyti.

Ypač pavojingi požymiai: kraujas skreplių, krūtinės skausmas kvėpuojant, mėlyni lūpų ar pirštų galiukų atspalviai, staigus dusulys, švokštimas kvėpuojant. Šie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos – ne rytoj, ne po savaitės, o dabar.

Odos pokyčiai kaip vidinių problemų atspindys

Oda yra didžiausias mūsų kūno organas ir dažnai veikia kaip langas į tai, kas vyksta viduje. Daugelis lėtinių ligų pirmiausia pasireiškia odos pokyčiais, kuriuos lengva atmesti kaip kosmetinius defektus.

Nuolatinis niežulys be išbėrimo gali būti kepenų ar inkstų ligų požymis. Tamsėjanti oda kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje gali signalizuoti apie insulino rezistenciją ar diabetą. Geltonuojanti oda ir akių baltymai – tai kepenų problemų klasikinis požymis. Išbėrimai, kurie nepraeina su įprastomis priemonėmis, gali būti autoimuninių ligų ar net vidinių vėžio formų požymis.

Apie apgamus reikia kalbėti atskirai. Dauguma apgamų yra nepavojingi, bet kai kurie gali virsti melanoma – viena agresyviausių vėžio formų. ABCDE taisyklė vis dar aktuali: Asimetrija, Briaunų nelygumas, Spalvos (Color) įvairovė, Dydis (Diameter) didesnis nei 6 mm, Evoliucija (pokyčiai laikui bėgant). Bet kuris iš šių požymių reikalauja dermatologinės konsultacijos.

Praktiškai: fotografuokite savo apgamus kas kelias mėnesius. Taip lengviau pastebėti pokyčius. Ir taip, tai reiškia, kad turite prašyti partnerio ar draugo nufotografuoti tas vietas, kurių patys nematote – nugarą, galvos odą po plaukais.

Kada skambinti greitajai ir nelaužyti galvos

Yra situacijų, kai diskusijos apie „ar tai rimta” yra tiesiog laiko švaistymas. Kai kurie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos, ir geriau dešimt kartų klysti ir iškvietę greitąją išgirsti, kad „viskas gerai”, nei vieną kartą neiškvietę gailėtis.

Krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač jei plinta į ranką, žandikaulį ar nugarą – skambinkite 112. Net jei esate jaunas, net jei manote, kad tai „tiesiog nerimas”. Širdies priepuolis nepaiso amžiaus ar jūsų nuomonės apie savo sveikatą.

Staigus stiprus galvos skausmas, kokio niekada neturėjote – tai gali būti aneurizmos plyšimas. Staigus silpnumas, tirpimas ar paralyžius vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimai, regėjimo praradimas – tai insulto požymiai. Kiekviena minutė svarbi.

Sunkus dusulys, ypač jei atsiranda staiga, gali būti plaučių embolijos požymis. Stiprus pilvo skausmas, ypač jei kartu su karščiavimu ar vėmimu – tai gali būti apendicitas, tulžies pūslės uždegimas ar kitos būklės, reikalaujančios skubios chirurginės intervencijos.

Kraujavimas, kurio negalite sustabdyti, staigus sumišimas ar sąmonės praradimas, sunkūs alergijos simptomai (patinimas, dusulys) – visa tai yra skubios pagalbos situacijos. Nėra „per anksti” skambinti greitajai. Yra tik „per vėlu”.

Ką daryti su visa šia informacija ir kaip neparanojiškuoti

Perskaitę visa tai, galite jaustis šiek tiek priblokšti ar net išsigandę. Tai normalu, bet tikslas nėra sukelti paniką – tikslas yra išmokyti atpažinti, kada kūno signalas yra daugiau nei tik laikinas nepatogumas.

Štai praktiška strategija: pradėkite stebėti savo simptomus. Ne obsesyviai, bet dėmesingai. Jei kažkas jus neramina, užsirašykite – kada prasidėjo, kaip dažnai pasireiškia, kas pagerina ar pablogina, kokie kiti simptomai kartu. Šis užrašų sąsiuvinis bus neįkainojamas pas gydytoją, nes „kartais skauda” yra daug mažiau informatyvu nei „skauda tris kartus per savaitę, dažniausiai po valgio, skausmas tęsiasi apie valandą”.

Nebijokit atrodyti kvailai gydytojo kabinete. Geri gydytojai gerbia pacientus, kurie atidžiai stebi savo sveikatą. Jei jūsų gydytojas jus nuvaro ar nesiklauso – galbūt laikas ieškoti kito gydytojo. Jūsų sveikata yra per svarbi, kad ją patikėtumėte žmogui, kuris jūsų nesiklauso.

Reguliarūs patikrinimai yra ne prabanga, o būtinybė. Kraujo tyrimai, kraujospūdžio matavimas, cholesterolio lygių tikrinimas – visa tai gali atskleisti problemas dar prieš atsirandant simptomams. Taip, tai kainuoja pinigų ir laiko, bet gydymas pažengusios ligos kainuoja nepalyginamai daugiau – ir pinigų, ir sveikatos, ir gyvenimo kokybės.

Ir pagaliau – pasitikėkite savo instinktais. Jūs geriausiai pažįstate savo kūną. Jei kažkas atrodo ne taip, jei turite tą nejaukų jausmą, kad „kažkas negerai” – tai greičiausiai ne be priežasties. Mūsų kūnai yra protingesni, nei mes jiems priduriame kredito. Klausykite jų, gerbkite juos ir nesibijokite ieškoti pagalbos, kai ji reikalinga. Juk geriau būti atsargiam ir sveikatą išsaugojusiam, nei „drąsiam” ir gailintis.