Kaip atpažinti ankstyvus sveikatos sutrikimų signalus ir kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją

Kai kūnas šaukiasi pagalbos: kodėl ignoruojame akivaizdžius ženklus?

Gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje primena begalinį bėgimą – darbas, šeima, įsipareigojimai, planai. Tarp viso šio chaoso dažnai pamiršame sustoti ir pasiklausyti savo kūno. O jis, kaip išmintingas mokytojas, nuolat siunčia mums signalus. Problema ta, kad mes tampame vis kurti šiems perspėjimams.

Prisimenu savo draugę Rūtą, kuri mėnesį kentė nuolatinį nuovargį, bet vis teisino save: „Na, daug dirbu, mažai miegu, nieko tokio.” Kai pagaliau nusileido pas gydytoją, paaiškėjo rimta anemija. Laimei, laiku. Bet kiek kartų tokios istorijos baigiasi ne taip laimingai?

Mūsų kūnas nėra mašina, nors kartais taip su juo elgiamės. Jis turi nuostabią gebą signalizuoti apie problemas dar prieš joms tampant kritinėmis. Klausimas – ar mes klausome? Ar mokame atskirti, kada galima palaukti, o kada reikia veikti nedelsiant?

Skausmas, kurio negalima ignoruoti

Skausmas – tai mūsų kūno aliarmo sistema. Bet ne kiekvienas skausmas reikalauja skubios medicininės pagalbos. Kaip atskirti?

Krūtinės skausmas – čia juokai baigiasi iš karto. Jei jaučiate spaudimą, stiprų skausmą ar deginimą krūtinėje, ypač jei jis plinta į kaklą, žandikaulį ar ranką – tai gali būti širdies priepuolis. Nesvarbu, ar jums 30, ar 70. Nesvarbu, ar esate sportuojantis ar ne. Kvieskite greitąją nedelsiant. Geriau dešimt kartų suklysti ir išgirsti „viskas gerai”, nei vieną kartą pavėluoti.

Vienas mano pažįstamas vyras, vos 42 metų, pajuto keistą diskomfortą krūtinėje po pietų. „Turbūt per daug suvalgiau”, – pagalvojo. Laimei, žmona įkalbėjo važiuoti į ligoninę. Išgelbėjo gyvybę – buvo infarkto pradžia. Dabar jis šią istoriją pasakoja visiems, nes supranta, kaip plonu siūlu kabojo.

Staigus, intensyvus galvos skausmas – ypač jei tai „blogiausia galvos skausmas gyvenime”, kaip kai kurie pacientai apibūdina. Tai gali būti subarachnoidinio kraujavimo požymis. Jei kartu jaučiate kaklo sustingimą, pykinimą, regėjimo sutrikimus – nedelskite nė minutės.

Pilvo skausmas taip pat gali būti klastingas. Aštrus, staigus skausmas dešinėje apatinėje pilvo dalyje gali reikšti apendicito uždegimą. Skausmas viršutinėje dešinėje pusėje – tulžies pūslės problemas. Bet svarbiausia – jei skausmas nuolat stiprėja, kartu yra karščiavimas, vėmimas ar pilvo sienelės įtampa – tai rimti signalai.

Kvėpavimo sutrikimai: kai oras tampa prabanga

Uždusti lipant laiptais į penktą aukštą – normalu. Uždusti einant iš kambario į virtuvę – jau ne. Staigus dusulys, ypač jei kartu jaučiate krūtinės skausmą ar kosuojate kraują, gali reikšti plaučių emboliją – gyvybei pavojingą būklę.

Mano kaimynė Aldona ilgai ignoravo vis stiprėjantį dusulį. „Amžius, sveikata jau ne ta”, – sakė. Kai pagaliau vyras beveik jėga nuvedė pas gydytoją, paaiškėjo širdies nepakankamumas. Dabar ji gyvena su šia diagnoze, bet sako: „Jei būčiau atėjusi anksčiau, gal būtų buvę lengviau gydyti.”

Astmos priepuolis, alerginis šokas – tai būklės, kai kiekviena minutė svarbi. Jei žmogus negali ištarti viso sakinio neatsikvepdamas, jei lūpos ar pirštai mėlynuoja, jei girdimas švokštimas kvėpuojant – reikia skubios pagalbos.

Neurologiniai simptomai: kai kažkas negerai su galva

Insultas – tai viena iš tų būklių, kur laiko faktorius lemia viską. Egzistuoja paprasta FAST taisyklė, kurią turėtų žinoti kiekvienas:

F (Face) – veido asimetrija. Paprašykite žmogaus šypsotis – ar viena pusė „nukrenta”?

A (Arms) – rankų silpnumas. Ar gali pakelti abi rankas ir išlaikyti?

S (Speech) – kalbos sutrikimai. Ar kalba neaiški, suplakta?

T (Time) – laikas skambinti 112.

Bet ne tik insultas gali pasireikšti neurologiniais simptomais. Staigus silpnumas vienoje kūno pusėje, regėjimo praradimas viename akyje, stiprus svaigimas su pusiausvyros praradimu, staigus sutrikimas ar dezorientacija – visa tai reikalauja skubaus įvertinimo.

Kartą pamačiau parduotuvėje moterį, kuri staiga ėmė keistai kalbėti ir atrodė suglumusi. Kol kiti stovėjo ir žiūrėjo, viena moteris iškart suprato – tai gali būti insultas – ir iškviečia greitąją. Vėliau sužinojome, kad ta greita reakcija išgelbėjo moterį nuo sunkių pasekmių. Gydytojai spėjo laiku suleisti vaistus, kurie veikia tik pirmosiomis valandomis.

Subtilūs ženklai, kurie gali reikšti daug

Ne visada pavojus ateina su dramatiškais simptomais. Kartais kūnas šnabžda, o ne šaukia. Ir būtent šie šnabždesiai dažnai būna svarbiausi.

Nuolatinis nuovargis – taip, visi pavargstame. Bet jei jūs miegate pakankamai, o vis tiek jaučiatės išsekę, jei nebegalite atlikti įprastų veiklų, jei nuovargis trunka savaites – tai gali būti anemijos, skydliaukės problemų, diabeto ar net vėžio požymis.

Nepaaiškinama svorio kaita – netekti 5-10 kilogramų per kelis mėnesius nieko nekeitus mityboje ar fizinio aktyvumo lygyje – tai rimtas signalas. Taip pat ir staigus svorio padidėjimas, ypač jei kartu tinsta kojos ar veidas.

Pasikeitę apetito įpročiai – staigus apetito praradimas arba, priešingai, nekontroliuojamas alkis, ypač kartu su kitais simptomais, gali reikšti įvairias problemas nuo hormoninių sutrikimų iki onkologinių ligų.

Miego sutrikimai – jei staiga pradėjote blogai miegoti, dažnai budite naktį, jaučiate nemigą savaites iš eilės – tai gali būti ne tik streso pasekmė. Depresija, nerimo sutrikimai, skydliaukės problemos, miego apnėja – visa tai gali pasireikšti miego sutrikimais.

Kada skubėti, o kada galima palaukti?

Štai čia ir slypi didžiausias iššūkis. Kaip atskirti, kada reikia veikti nedelsiant, o kada galima užsiregistruoti pas šeimos gydytoją ir neskubant išsiaiškinti?

Skubiai – į greitąją pagalbą ar skubiosios pagalbos skyrių:

– Krūtinės skausmas ar spaudimas
– Sunkus kvėpavimas ar dusulys
– Staigus, stiprus galvos skausmas
– Kalbos, regėjimo ar judesių sutrikimai
– Sąmonės praradimas ar sutrikimas
– Stiprus kraujavimas, kurio nepavyksta sustabdyti
– Stiprus pilvo skausmas
– Alerginio šoko požymiai (tinimas, dusulys po kontakto su alergenu)
– Savižudybės mintys ar ketinimai
– Sunkios traumos

Skubiai – per kelias dienas pas gydytoją:

– Karščiavimas, trunkantis ilgiau nei 3 dienas
– Nuolatinis kosulys, trunkantis ilgiau nei 2 savaites
– Nepaaiškinama svorio kaita
– Nuolatinis nuovargis, trunkantis ilgiau nei 2 savaites
– Pasikeitę žarnyno ar šlapinimosi įpročiai
– Neįprastas kraujavimas ar išskyros
– Nauja ar keista apimama darinys bet kurioje kūno vietoje
– Ilgai negyjančios žaizdos
– Nuolatiniai virškinimo sutrikimai

Galima palaukti ir stebėti:

– Lengvas peršalimas ar gripas be komplikacijų
– Nedidelis temperatūros kilimas, kuris gerai reaguoja į vaistus
– Lengvas galvos skausmas, kuris praeina po poilsio ar skausmą malšinančių vaistų
– Nedideli raumenų skausmai po fizinio krūvio
– Trumpalaikis viduriavimas ar pykinimas

Bet atminkite – jei abejojate, geriau pasikonsultuoti. Gydytojai daug kartų mieliau pamatys jus „be reikalo”, nei pavėluos padėti.

Moterų ir vyrų sveikatos ypatumai

Vyrai ir moterys – ne tik socialiai skirtingi, bet ir biologiškai. Ir tai reiškia, kad kai kurie sveikatos sutrikimai pasireiškia skirtingai.

Moterims ypač svarbu atkreipti dėmesį į:

– Neįprastą kraujavimą tarp mėnesinių ar po menopauzės
– Skausmingus ar labai gausus mėnesines
– Krūties pokyčius – gumulėlius, įtraukimus, išskyras iš spenelių
– Pilvo ar dubens skausmą, ypač jei jis naujas ar keičiasi
– Širdies priepuolio simptomus, kurie gali skirtis nuo vyrų – dažniau pasireiškia nuovargiu, pykinimo, nugaros ar žandikaulio skausmu, o ne klasikiniu krūtinės skausmu

Mano pusseserė metų metus kentė skausmingus mėnesines. „Taip pas moteris būna”, – sakė mama. Kai pagaliau nuėjo pas ginekologą, paaiškėjo endometriozė. Dabar, po gydymo, ji sako: „Negaliu patikėti, kad taip ilgai kentėjau, manydama, kad tai normalu.”

Vyrams svarbu neignoruoti:

– Šlapinimosi problemų – dažno, sunkaus ar skausmingo šlapinimosi
– Erekcijos sutrikimų – tai gali būti ankstyvasis širdies ligų požymis
– Testiklių pakitimų – bet kokio gumulėlio, tinimo ar skausmo
– Nuolatinio nuovargio ar nuotaikos pokyčių – vyrai dažnai nepastebi depresijos simptomų

Vyrai statistiškai rečiau kreipiasi į gydytojus ir dažniau ignoruoja simptomus. Tai viena iš priežasčių, kodėl jų vidutinė gyvenimo trukmė trumpesnė. Vyrai, jūsų „stiprumas” neturėtų reikšti sveikatos ignoravimo.

Vaikų sveikatos signalai: kai mažieji negali pasakyti

Su vaikais viskas sudėtingiau – jie ne visada gali tiksliai pasakyti, kas skauda ar kas negerai. Tėvai turi būti ypač budrūs.

Skubios pagalbos reikalaujantys vaiko simptomai:

– Sunkus kvėpavimas – švilpimas, įtraukiamos tarpšonkaulinės erdvės
– Aukšta temperatūra (virš 38°C) kūdikiams iki 3 mėnesių
– Temperatūra virš 40°C bet kokio amžiaus vaikui
– Traukuliai
– Stiprus dehidratacijos požymiai – sausas burna, ašaros nepasirodo verkiant, įdubęs pakulnis (kūdikiams)
– Išbėrimas, kuris neišblanšksta paspaudus (gali būti meningito požymis)
– Nuolatinis verkimas, kurio neįmanoma nuraminti
– Letargija, sunkumas pažadinti vaiką
– Stiprus vėmimas ar viduriavimas

Viena mama pasakojo, kaip jos šešių mėnesių kūdikis tapo keistai ramus – per daug ramus. Intuicija jai sakė, kad kažkas negerai. Nuvežė į ligoninę – paaiškėjo sunki infekcija. Gydytojai sakė, kad jos motiniška intuicija išgelbėjo vaiką.

Pasitikėkite savo instinktu. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką. Jei kažkas atrodo ne taip – geriau pasitikrinti.

Kai kūnas kalba, o mes klausome: apie atsakingumą sau

Grįžkime prie esmės. Mūsų kūnas – tai vienintelė vieta, kurioje tikrai turime gyventi visą gyvenimą. Nėra „naujo modelio”, nėra keitimo į naują. Tai, ką turime, ir yra.

Sveikatos priežiūra – tai ne tik gydytojų darbas. Tai mūsų, kiekvieno iš mūsų, atsakomybė. Reguliarūs patikrinimai, dėmesys savo savijautai, gebėjimas atpažinti, kada kažkas negerai – visa tai gali išgelbėti gyvybę. Jūsų gyvybę.

Taip, gyvename užsiėmę. Taip, vizitas pas gydytoją reikalauja laiko. Taip, kartais baisu išgirsti diagnozę. Bet žinote, kas dar baisiau? Sužinoti per vėlai, kai jau nieko negalima padaryti.

Nesu gydytoja, bet esu žmogus, matęs pakankamai situacijų, kai laiku pastebėtas simptomas išgelbėjo gyvybę, ir, deja, kai ignoravimas baigėsi tragedija. Ir kiekvieną kartą galvoju – kaip paprasta būtų buvę tiesiog pasiklausyti savo kūno, neignoruoti akivaizdžių ženklų.

Todėl prašau – būkite budrūs. Mokykite savo vaikus, tėvus, draugus atpažinti pavojaus signalus. Kalbėkite apie sveikatą ne kaip apie gėdingą temą, o kaip apie tai, kas iš tikrųjų svarbu. Ir svarbiausia – kai kūnas šaukiasi pagalbos, atsakykite. Nedelsiant, be „palauksiu, gal praeis”. Nes kartais tas „palauksiu” kainuoja per daug.

Jūsų sveikata – jūsų atsakomybė. Ir jūsų dovana sau ir tiems, kurie jus myli.