Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kodėl mokymasis namuose reikalauja kitokio požiūrio

Kai mokykla persikelia į namus, dingsta ne tik fizinė klasės erdvė, bet ir visa ta struktūra, kuri padeda vaikui sutelkti dėmesį. Nebėra skambučio, kuris praneša apie pamokos pradžią, nebėra draugų, su kuriais galima pasidalinti įspūdžiais per pertrauką, nebėra mokytojo, kuris stovi prie lentos ir veda pamoką. Visa tai tenka organizuoti patiems – ir čia prasideda tikrasis iššūkis.

Daugelis tėvų pradeda su entuziazmu: „Puiku, dabar galėsime mokytis savo tempu!” Bet po kelių dienų ateina realybė – vaikas sėdi prie kompiuterio pižamoje, pamokos prasideda vėluojant, o namų darbai lieka nepadaryti iki pat vakaro. Skamba pažįstama? Problema ne vaike ir ne jūsų tėvystės įgūdžiuose. Tiesiog mokymasis namuose reikalauja visiškai kitokios sistemos nei tradicinė mokykla.

Namuose esame apsupti šimtų dirgiklių – šaldytuvas su užkandžiais, minkštas fotelis, televizorius, augintiniai, broliai ir seserys. Mokyklos klasėje aplinka sukurta mokytis, o namuose – gyventi. Todėl efektyvus mokymosi grafikas tampa ne prabanga, o būtinybe.

Kaip suprasti savo vaiko mokymosi ritmą

Prieš kurdami bet kokį grafiką, turite atsakyti į vieną esminį klausimą: kada jūsų vaikas yra produktyviausias? Kai kurie vaikai ryto valandomis sugeba užkopti ant kalnų, o kiti tampa funkcionuojančiais tik po pietų. Ir tai visiškai normalu.

Pastebėkite, kada jūsų vaikas natūraliai ima ieškoti veiklos, kada lengviau susitelkia, kada pradeda tingėti. Galbūt pastebėsite, kad po pietų jis tampa neramus ir sunku išsėdėti prie knygų, bet vakare vėl atsiranda energijos. Arba priešingai – rytas yra aukso laikas, o po pietų jau galima užsiimti lengvesnėmis užduotimis.

Viena mama pasidalijo savo patirtimi: „Mano sūnus yra tipiškas „pelėda”. Priversti jį produktyviai dirbti 8 valandą ryto buvo tikras kančia. Kai leidau jam pradėti pamokas 10 valandą, viskas pasikeitė.” Žinoma, tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti rutinos, bet lankstumo elementas gali padaryti stebuklų.

Taip pat svarbu suprasti, kiek laiko jūsų vaikas gali išlaikyti dėmesį. Pradinukui 20-25 minutės gali būti maksimumas, paaugliui – apie 45 minutes. Po to būtina pertrauka. Bandymas prailginti šį laiką dažniausiai baigiasi tuo, kad vaikas sėdi prie stalo, bet mokosi nulis.

Grafiko kūrimas: nuo chaoso link sistemos

Dabar pereikime prie konkrečių veiksmų. Efektyvus mokymosi grafikas namuose turi tris pagrindinius komponentus: aiškų pradžios ir pabaigos laiką, struktūruotas pertraukas ir lankstumą netikėtumams.

Pradėkite nuo to, kad su vaiku kartu nustatykite, kada prasideda „mokyklos diena”. Taip, būtent kartu – jei vaikas jaučia, kad dalyvauja sprendime, jis bus daug labiau linkęs jo laikytis. Galbūt tai bus 8:30, galbūt 9:00. Svarbu, kad šis laikas būtų pastovus kasdien.

Paskirstykite pamokas pagal sunkumą. Sunkiausius dalykus – matematika, fizika, kalbos – dėkite į tą dienos dalį, kai vaikas yra produktyviausias. Lengvesnius dalykus, kur reikia daugiau kūrybiškumo ar fizinės veiklos, palikite laikui, kai energija jau mažėja.

Štai pavyzdinis grafiko šablonas, kurį galite pritaikyti:

• 8:30-9:00 – Pasiruošimas dienai (pusryčiai, apsirengimas, darbo vietos paruošimas)
• 9:00-9:45 – Pirmoji pamoka (sunkiausia)
• 9:45-10:00 – Pertrauka (fizinis aktyvumas)
• 10:00-10:45 – Antroji pamoka
• 10:45-11:00 – Pertrauka
• 11:00-11:45 – Trečioji pamoka
• 11:45-13:00 – Pietų pertrauka
• 13:00-14:00 – Lengvesnės užduotys ar projektai
• 14:00+ – Laisvas laikas, būreliai, žaidimai

Tai tik šablonas. Jūsų šeimos grafikas gali atrodyti visiškai kitaip, ir tai puiku. Svarbu, kad jis veiktų būtent jums.

Pertraukų galia: kodėl jos svarbesnės nei pamokos

Daugelis tėvų daro vieną kritinę klaidą – mano, kad kuo ilgiau vaikas sėdi prie knygų, tuo daugiau išmoks. Realybė yra priešinga. Smegenims reikia laiko informacijai įsisavinti, o kūnui – judėti.

Pertraukos turi būti tikros pertraukos. Ne sėdėjimas prie kito ekrano ar telefonų naršymas. Idealus variantas – fizinis aktyvumas. Išbėgti į lauką, pašokti ant batutu, padaryti kelis tempimo pratimus, pažaisti su šunimi. Net 10 minučių judėjimo gali visiškai pakeisti vaiko gebėjimą susikaupti kitoje pamokoje.

Viena mokytoja, kuri dirba su namų mokyklos vaikais, pataria: „Aš visada sakau tėvams – jei vaikas per pertrauką neprakaituoja bent šiek tiek, tai ne pertrauka.” Galbūt tai skamba radikaliai, bet idėja teisinga. Vaikai turi daug energijos, ir jei ją neišleidžiame fiziškai, ji išsilieja per nesugebėjimą susikaupti.

Pietų pertrauka taip pat turėtų būti ilgesnė nei mokykloje. Namuose turite tą prabangą – pasinaudokite ja. Leiskite vaikui ne tik pavalgyti, bet ir tikrai atsipalaiduoti. Galbūt paskaityti mėgstamą knygą, pažaisti, padaryti ką nors visiškai nesusijusio su mokymusi.

Darbo vietos organizavimas: aplinka, kuri padeda mokytis

Negalite tikėtis, kad vaikas produktyviai mokysis gulėdamas lovoje su planšete. Aplinka formuoja elgesį, ir jei norite, kad vaikas mokytųsi rimtai, reikia sukurti rimtą mokymosi erdvę.

Idealiu atveju tai turėtų būti atskiras kambarys ar bent jau aiškiai apibrėžta zona, skirta tik mokymusi. Jei gyvenate nedideliame bute ir tokios prabangos neturite, galite sukurti „mokymosi kampelį” – stalą prie lango, atskirą erdvę su knygynu, bet ką, kas vizualiai atskiria „mokymosi vietą” nuo „gyvenimo vietos”.

Pašalinkite visus dirgiklius iš regėjimo lauko. Telefonas turi būti kitame kambaryje (taip, tikrai). Žaislai – paslėpti. Televizorius – išjungtas. Ant stalo – tik tai, kas reikalinga konkrečiai pamokai. Kiekvienas papildomas daiktas ant stalo yra potencialus dėmesio vagis.

Apšvietimas irgi svarbus. Natūrali šviesa yra geriausia, todėl stalas prie lango – idealus variantas. Jei tai neįmanoma, pasirūpinkite gera lempa. Tamsioje ar blogai apšviestoje erdvėje akys greičiau pavargsta, o kartu pavargsta ir smegenys.

Vienas tėtis pasidalijo savo sprendimu: „Nusipirkau didelę baltą lentą ir pakabinau ją virš sūnaus stalo. Ten rašome dienos tikslus, grafiką, įdomiausias mintis iš pamokų. Tai tapo savotišku mokymosi centru, ir sūnus dabar pats eina prie tos lentos patikrinti, ką dar reikia padaryti.”

Technologijos: pagalbininkas ar priešas?

Mokymasis namuose dažniausiai reiškia daug ekrano laiko. Pamokos online, namų darbai kompiuteryje, tyrimai internete. Ir čia slypi didžiulė rizika – vaikas gali lengvai nuslysti nuo mokymosi platformos į YouTube ar žaidimus.

Naudokite technologijas protingai. Yra puikių programų, kurios padeda valdyti laiką ir blokuoja blaškančias svetaines mokymosi metu. Pavyzdžiui, „Forest” programa paverčia sutelktą darbą žaidimu – kol dirbi, auga virtualus medis, o jei išeini iš programos, medis nudžiūsta. Vaikams tai gali būti motyvuojanti.

Taip pat naudokite laikmačius. Vaikai dažnai neturi laiko suvokimo – jiems atrodo, kad jie jau dirba „amžinai”, nors praėjo tik 15 minučių. Matomas laikmatis padeda suprasti, kiek laiko iš tikrųjų liko iki pertraukos.

Bet svarbiausia taisyklė: technologijos turi tarnauti mokymosi tikslams, o ne atvirkščiai. Jei pastebite, kad vaikas daugiau laiko praleidžia kovodamas su pagunda patikrinti pranešimus nei mokydamasis, galbūt verta grįžti prie tradicinių vadovėlių ir sąsiuvinių bent daliai užduočių.

Motyvacijos palaikymas: kaip išvengti perdegimo

Mokymasis namuose gali tapti monotoniškas. Tos pačios sienos, tas pats stalas, ta pati rutina. Suaugusieji bent turi komandiruotes, susitikimus, kavos pertraukas su kolegomis. Vaikams namuose gali trūkti tos įvairovės, kuri mokykloje ateina natūraliai.

Įtraukite įvairovės į grafiką. Galbūt kartą per savaitę mokykitės lauke – parke, sode, balkone. Galbūt vieną dieną leiskite vaikui pačiam pasirinkti pamokų tvarką. Galbūt penktadieniais darykite „projektų dieną”, kai vietoj tradicinių pamokų dirbate prie ilgalaikio projekto.

Švenčkite pasiekimus. Mokykloje yra pažymiai, mokytojų pagyrimai, draugų pripažinimas. Namuose visa tai tenka jums. Nepamirškite pastebėti ir įvertinti vaiko pastangų. Ne tik rezultatų – būtent pastangų. „Matau, kaip sunkiai dirbi prie šios matematikos problemos” yra daug vertingesnė pastaba nei „Puiku, kad gavai dešimt”.

Viena mama sukūrė „pasiekimų sieną” – ant jos klijuoja lipukus su kiekvienu vaiko pasiekimu, net mažu. „Šiandien nepavėlavai į pamoką”, „Pats išsprendei sunkią užduotį”, „Padėjai sesei per pertrauką”. Iki mėnesio pabaigos siena būna pilna, ir vaikas mato, kiek iš tikrųjų pasiekė.

Lankstumas ir adaptacija: kai planai neveikia

Štai tiesa, kurios daugelis vadovų jums nepasakys: net pats tobulausias grafikas kartais neveiks. Ir tai visiškai normalu. Vaikas gali blogai išsimiegoti, gali būti prastos nuotaikos, gali tiesiog būti viena iš tų dienų, kai niekas nesiseka.

Turite turėti planą B. Galbūt tai reiškia, kad sunkiausią pamoką perkelsit į kitą dieną, o šiandien padarysit tik būtiniausią minimumą. Galbūt tai reiškia, kad pamokos bus trumpesnės, bet su daugiau pertraukų. Galbūt tai reiškia, kad visai praleisite formalų mokymąsi ir užsiimsit kažkuo praktiniu – gaminimu, eksperimentais, ekskursija į muziejų.

Lankstumas nereiškia chaoso. Tai reiškia, kad turite pagrindinę struktūrą, bet nesate jos vergai. Jei matote, kad vaikas tikrai kovoja ir grafikas tik blogina situaciją, sustokite ir perkurkite. Galbūt reikia trumpesnių pamokų? Daugiau judėjimo? Kitokios pamokų tvarkos?

Reguliariai – galbūt kartą per mėnesį – atsisėskite su vaiku ir aptarkite, kas veikia, o kas ne. Klauskite jo nuomonės. „Ar pertraukos yra pakankamai ilgos?” „Ar yra pamokų, kurias norėtum perkelti į kitą dienos laiką?” „Kas tau padeda susikaupti, o kas trukdo?” Vaikai dažnai turi puikių įžvalgų apie savo mokymąsi, jei tik paklausime.

Kai viskas susidėlioja į vietą

Efektyvaus mokymosi grafiko sukūrimas namuose nėra vienkartinis įvykis – tai procesas. Pirmosios savaitės gali būti sunkios, kol visi pripranta prie naujos sistemos. Gali būti pasipriešinimo, nusiskundimų, nesėkmių. Bet jei ištvermingai laikysitės struktūros, pritaikydami ją pagal poreikius, rezultatai ateis.

Atminkite, kad tikslas nėra atkurti mokyklą namuose. Tikslas – sukurti mokymosi aplinką, kuri veikia būtent jūsų vaikui, jūsų šeimai, jūsų gyvenimo būdui. Galbūt jūsų grafikas atrodys visiškai kitaip nei kaimynų, ir tai puiku. Svarbiausia, kad jis veiktų.

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebandykite įgyvendinti tobulo grafiko nuo pirmos dienos. Pradėkite nuo vieno ar dviejų elementų – galbūt aiškaus pradžios laiko ir struktūruotų pertraukų. Kai tai taps rutina, pridėkite daugiau. Po truputį jūsų mokymosi sistema namuose taps tokia pat natūrali kaip mokyklos skambutis.

Ir nepamirškite pasveikinti savęs. Mokymosi organizavimas namuose yra didelis darbas, reikalaujantis kantrybės, kūrybiškumo ir atsidavimo. Jei skaitote šį straipsnį, reiškia, jums rūpi, ir tai jau yra pusė sėkmės. Kita pusė – tiesiog pradėti ir leisti procesui vystytis. Jūs sugebėsite, jūsų vaikas sugebės, ir kas žino – galbūt mokymasis namuose taps vienu geriausių dalykų, kurie nutiko jūsų šeimai.