Santaros Žinios – Būk Sveikas

Kalba kaip barjeras tarp gydytojo ir paciento

Įsivaizduokite situaciją: į skubiosios pagalbos skyrių atvežamas pacientas, kuris kalba tik arabiškai. Gydytojas turi greitai sužinoti apie simptomus, alergijas vaistams, ankstesnes ligas. Kiekviena minutė svarbi, o bendravimas vyksta gestais ir atspėjimais. Tokios situacijos Lietuvos sveikatos įstaigose – jau ne išimtis, o kasdienybė.

Pasak Statistikos departamento duomenų, Lietuvoje gyvena per 100 tūkstančių užsieniečių, o turistų srautai kasmet auga. Kartu didėja ir užsienio pacientų skaičius poliklinikose bei ligoninėse. Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų atstovai pastebi, kad per metus jie priima pacientus iš daugiau nei 50 skirtingų šalių. Ir čia prasideda tikrasis iššūkis – kaip užtikrinti kokybišką medicininę pagalbą, kai gydytojas ir pacientas tiesiog nesuprata vienas kito?

Tradiciškai tokiose situacijose pasitelkiami vertėjai. Tačiau realybė tokia, kad ligoninė negali turėti budėjimo režimu dirbančių vertėjų iš 50 kalbų. Net ir turint vertėjų bazę, jų iškvietimas užtrunka, o skubiais atvejais kiekviena minutė gali būti lemtinga. Be to, vertėjo paslaugos kainuoja, o ne visos sveikatos įstaigos gali sau tai leisti.

Technologijos ateina į pagalbą

Automatinio teksto vertimo technologijos per pastaruosius kelerius metus padarė milžinišką šuolį. Jei dar prieš penkerius metus automatiniai vertėjai dažnai pateikdavo juokingus ar net pavojingus medicininius vertimus, šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Dirbtinio intelekto technologijos, ypač neuroninių tinklų algoritmai, leidžia pasiekti vertimo tikslumą, kuris daugeliu atvejų prilygsta profesionalių vertėjų darbui.

Šiuolaikiniai automatiniai vertėjai gali dirbti keliais būdais. Pirma, tai gali būti teksto vertimas – kai gydytojas įveda klausimą lietuviškai, sistema išverčia jį į paciento kalbą, o paciento atsakymą verčia atgal. Antra, vis populiaresni tampa balso atpažinimo sprendimai – gydytojas kalba į mikrofoną, sistema atpažįsta žodžius, išverčia juos ir gali net atkurti balsu paciento kalba. Trečia, yra ir vaizdo vertimo funkcijos, kai sistema gali atpažinti ir išversti tekstą iš fotografuotų dokumentų – pavyzdžiui, užsienio šalies medicininių išrašų.

Sveikatos priežiūros kontekste ypač svarbūs tampa specializuoti medicininiai vertėjai. Bendrojo pobūdžio vertimo įrankiai, tokie kaip Google Translate ar DeepL, yra puikūs kasdieniam bendravimui, tačiau medicininė terminija reikalauja ypatingos tikslios. Medicininiai terminai dažnai yra tarptautiniai, lotynų kalbos kilmės, ir jų neteisingas vertimas gali sukelti rimtų padarinių.

Praktinis taikymas: nuo registratūros iki operacinės

Automatinio vertimo įrankiai gali būti naudojami įvairiuose sveikatos priežiūros etapuose. Registratūroje jie padeda užpildyti anketą, išsiaiškinti paciento kontaktinius duomenis, sveikatos draudimo informaciją. Tai gali atrodyti kaip smulkmena, bet teisingai užpildyta anketa – tai pirmasis žingsnis į kokybišką gydymą.

Konsultacijos metu gydytojas gali naudoti vertimo programėles išsiaiškinti pagrindinius simptomus. „Kur skauda?”, „Kaip ilgai jaučiate šiuos simptomus?”, „Ar vartojate kokius nors vaistus?” – šie klausimai gali būti greitai išversti ir pateikti pacientui. Kai kurios pažangesnės sistemos net leidžia sukurti iš anksto parengtų klausimų šablonus skirtingoms situacijoms – kardiologiniam patikrinimui, traumų vertinimui, ginekologinei konsultacijai.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jau nuo 2022 metų naudojama automatinio vertimo sistema pacientų priėmimo skyriuje. Slaugytojos pasakoja, kad tai itin palengvino darbą su ukrainiečiais pabėgėliais, kurie masiškai atvyko po karo pradžios. Nors daugelis ukrainiečių supranta rusų kalbą, kuri Lietuvoje vis dar gana paplitusi tarp vyresnio amžiaus medikų, jaunesni specialistai dažnai jos nemoka. Automatinis vertėjas tapo tiltu tarp kartų ir kultūrų.

Laboratorinių tyrimų ir procedūrų metu svarbu pacientui paaiškinti, ko iš jo tikimasi. „Prašome nevalgyti 12 valandų prieš tyrimą”, „Įkvėpkite giliai ir sulaikykite kvėpavimą” – tokios instrukcijos turi būti suprantamos. Neteisingai suprastos instrukcijos gali sugadinti tyrimo rezultatus arba net kelti pavojų paciento saugumui.

Saugumo ir privatumo klausimai

Naudojant automatinio vertimo sistemas sveikatos priežiūroje, iškyla svarbūs duomenų apsaugos klausimai. Medicininė informacija yra ypač jautri, ir jos apsauga reglamentuojama griežtais BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) reikalavimais. Ne visos vertimo platformos atitinka šiuos standartus.

Nemokami internetiniai vertėjai dažnai saugo ir analizuoja įvestą tekstą, kad pagerintų savo algoritmus. Tai reiškia, kad paciento medicininė informacija gali būti saugoma serveriuose, o tai – akivaizdus privatumo pažeidimas. Todėl sveikatos įstaigos turėtų rinktis specialius medicininius vertimo sprendimus, kurie garantuoja duomenų šifravimą ir nesaugo jokios informacijos po vertimo užbaigimo.

Kai kurios sistemos siūlo „on-premise” sprendimus – tai reiškia, kad vertimo programinė įranga įdiegiama tiesiogiai ligoninės serveriuose, ir jokia informacija neišeina už įstaigos ribų. Tai brangesnis variantas, tačiau jis užtikrina maksimalų saugumą. Mažesnės klinikos gali rinktis debesų sprendimus, kurie atitinka medicininius standartus ir turi atitinkamus sertifikatus.

Dar vienas svarbus aspektas – vertimo tikslumas ir atsakomybė. Jei automatinis vertėjas neteisingai išverčia medicininę informaciją ir tai sukelia žalą pacientui, kas atsakingas? Teisiškai atsakomybė vis dar tenka gydytojui ir sveikatos įstaigai. Todėl automatinis vertimas turėtų būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė, o ne vienintelis bendravimo būdas. Kritiniais atvejais vis tiek reikėtų pasitelkti profesionalų vertėją.

Kokius įrankius rinktis?

Rinkoje yra daugybė automatinio vertimo sprendimų, ir pasirinkti tinkamą gali būti sudėtinga. Bendrojo pobūdžio vertėjai, tokie kaip Google Translate, Microsoft Translator ar DeepL, yra nemokami arba pigūs, palaiko daugybę kalbų ir veikia greitai. Jie tinka pagrindiniam bendravimui, tačiau medicininėje praktikoje jų tikslumas gali būti nepakankamas.

Specializuoti medicininiai vertėjai, tokie kaip Canopy Speak, Martti ar MediBabble, yra sukurti specialiai sveikatos priežiūros reikmėms. Jie turi medicinines terminų bazes, supranta kontekstą ir gali tiksliau išversti sudėtingus medicininius terminus. Šios sistemos dažnai turi ir papildomas funkcijas – pavyzdžiui, iš anksto parengtus klausimų šablonus skirtingoms medicininėms situacijoms, simptomų vertinimo vedlius, vaistų pavadinimų bazes.

Lietuvoje populiarėja ir hibridiniai sprendimai – kai automatinis vertimas derinamas su nuotoliniu žmogaus vertėju. Sistema pirmiausia bando išversti automatiškai, o jei aptinka neaiškumų arba gydytojas nori patikrinti vertimo tikslumą, gali greitai prisijungti gyvas vertėjas per vaizdo skambutį. Tai gerokai pigiau nei nuolat turėti vertėją vietoje, bet užtikrina aukštą kokybę.

Renkantis vertimo sprendimą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirma, kokias kalbas sistema palaiko – ar jos atitinka jūsų pacientų poreikius? Antra, ar sistema turi medicininę terminų bazę? Trečia, ar ji atitinka BDAR reikalavimus? Ketvirta, kaip greitas vertimas – skubios pagalbos skyriuje kiekviena sekundė svarbi. Penkta, ar sistema veikia be interneto ryšio – kai kurios programėlės gali dirbti autonomiškai, kas svarbu esant silpnam interneto ryšiui.

Mokymas ir įdiegimas: kaip pradėti?

Technologijos įdiegimas – tai ne tik programinės įrangos įsigijimas. Svarbiausias aspektas – personalas turi mokėti ja naudotis ir pasitikėti ja. Daugelis gydytojų ir slaugytojų, ypač vyresnio amžiaus, gali būti skeptiški naujų technologijų atžvilgiu. Jie gali bijoti, kad automatinis vertimas bus netikslus, kad tai užtruks per ilgai, kad tai apsunkins jų darbą.

Todėl įdiegimo procesas turėtų prasidėti nuo personalui skirto mokymo. Reikia parodyti, kaip sistema veikia, kokios jos galimybės ir apribojimai. Svarbu pabrėžti, kad tai – pagalbinė priemonė, o ne gydytojo pakaitalas. Sistema padeda bendrauti, bet galutinį sprendimą vis tiek priima gydytojas, remdamasis savo žiniomis ir patirtimi.

Pravartu pradėti nuo bandomojo projekto – pavyzdžiui, įdiegti sistemą vienoje poliklinikoje ar viename skyriuje ir stebėti rezultatus. Rinkti grįžtamąjį ryšį iš personalo ir pacientų. Kas veikia gerai? Kas reikalauja patobulinimo? Kokie yra dažniausi iššūkiai? Šis bandomasis laikotarpis leidžia optimizuoti procesus prieš diegiant sistemą visoje įstaigoje.

Kai kurios ligoninės organizuoja „technologijų ambasadorių” programas – išrenka kelis entuziastingus darbuotojus, kurie pirmieji išmoksta naudotis nauja sistema, o paskui padeda kolegoms. Tai veikia geriau nei formalūs mokymai, nes žmonės labiau pasitiki savo kolegų patarimais nei išorinių konsultantų.

Realūs rezultatai ir pacientų patirtis

Kaip automatinis vertimas veikia realioje praktikoje? Nacionalinėje Kauno klinikose atliktame tyrime dalyvavo 150 užsienio pacientų. Jiems buvo pasiūlyta bendrauti su gydytojais naudojant automatinio vertimo programėlę. 78% pacientų įvertino patirtį kaip gerą arba labai gerą. Jie jautėsi labiau suprantami, galėjo tiksliau apibūdinti savo simptomus, geriau suprato gydytojo rekomendacijas.

Gydytojai taip pat pastebėjo teigiamus pokyčius. Konsultacijos su užsienio pacientais tapo efektyvesnės – vidutiniškai sutaupoma apie 10-15 minučių, kurios anksčiau būdavo švaistomos bandant susikalbėti gestais arba laukiant vertėjo. Sumažėjo ir klaidų rizika – kai pacientas gali tiksliai pasakyti apie savo alergijas, anksčiau vartotas vaistus, šeimos ligų istoriją.

Viena įdomesnių istorijų – apie kinę, kuri Vilniuje patyrė komplikuotą nėštumą. Ji nekalbėjo nei lietuviškai, nei angliškai, o kinų kalbos vertėją rasti Lietuvoje – beveik neįmanoma misija. Automatinio vertimo sistema leido gydytojams kasdien bendrauti su ja, stebėti jos būklę, paaiškinti procedūras. Moteris vėliau pasakojo, kad nors ir buvo toli nuo namų, jautėsi saugi, nes galėjo bendrauti su medikais.

Žinoma, ne viskas visada vyksta sklandžiai. Pasitaiko situacijų, kai sistema neteisingai atpažįsta žodžius – ypač jei pacientas kalba su stipriu akcentu arba aplinkoje daug triukšmo. Kartais vertimas būna per tiesmukiškas ir nepagauna niuansų. Pavyzdžiui, frazė „man skauda širdį” gali būti išversta pažodžiui, nors pacientas galbūt turėjo omenyje emocines, o ne fizines skausmas.

Ateities perspektyvos ir naujovės

Automatinio vertimo technologijos nuolat tobulėja. Artimiausiais metais galime tikėtis dar tikslesnio vertimo, geresnio konteksto supratimo, natūralesnio kalbos skambėjimo. Dirbtinio intelekto sistemos mokosi iš milijonų vertimų, ir kuo daugiau jų naudojama medicininėje praktikoje, tuo tikslesnės jos tampa.

Viena įdomiausių naujovių – realaus laiko vertimas per išmaniuosius akinius. Gydytojas dėvi specialius akinius su ekranėliu, kuris rodo išverstą tekstą tiesiogiai jo regėjimo lauke. Tai leidžia išlaikyti akių kontaktą su pacientu – svarbų pasitikėjimo ir empatijos elementą – tuo pačiu metu matant vertimą. Tokios technologijos jau testuojamos JAV ir Japonijos ligoninėse.

Kita kryptis – emocinio tono atpažinimas. Šiuolaikinės sistemos gali ne tik išversti žodžius, bet ir atpažinti paciento emocijas iš balso tono, kalbos tempo, intonacijos. Jei sistema aptinka, kad pacientas yra labai susijaudinęs ar išsigandęs, ji gali apie tai informuoti gydytoją, net jei žodžiai to tiesiogiai neišreiškia.

Integravimas su elektroninėmis sveikatos sistemomis – dar viena svarbi tendencija. Vietoj to, kad gydytojas turėtų atskirai naudoti vertimo programėlę ir atskirai įvesti informaciją į paciento kortelę, ateityje visa tai vyks vienoje sistemoje. Pokalbis su pacientu bus automatiškai verčiamas, transkribuojamas ir integruojamas į medicininę dokumentaciją.

Kai technologijos sutinka žmogiškumą

Grįžkime prie tos situacijos, nuo kurios pradėjome – skubiosios pagalbos skyrius, pacientas, kuris kalba tik arabiškai. Šiandien gydytojas gali ištraukti išmanųjį telefoną, paleisti vertimo programėlę ir per kelias minutes sužinoti viską, ko jam reikia. Pacientas jaučiasi išgirstas, gydytojas gali priimti informuotą sprendimą, gyvybė gali būti išgelbėta.

Tačiau svarbu suprasti, kad technologijos – tai tik įrankis. Jos negali pakeisti žmogiškojo kontakto, empatijos, gydytojo patirties ir intuicijos. Automatinis vertėjas gali išversti žodžius, bet negali perteikti šilumos rankos prisilietimo, ramybę teikiančio žvilgsnio, užuojautos tono. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai technologijos papildo, o ne pakeičia žmogišką priežiūrą.

Lietuvos sveikatos sistema, kaip ir daugelis kitų Europoje, susiduria su didėjančiu pacientų įvairove. Tai – ne laikinas reiškinys, o nauja realybė. Automatinio vertimo technologijos siūlo praktišką, prieinamą ir vis tobulėjantį sprendimą šiam iššūkiui. Jos leidžia mažoms klinikoms teikti paslaugas tarptautiniams pacientams, didina sveikatos priežiūros prieinamumą, mažina nesusipratimų riziką.

Pradėti naudoti šias technologijas nereikia laukti tobulų sprendimų ar didelių investicijų. Net paprasta vertimo programėlė išmaniajame telefone gali būti naudingas įrankis. Svarbu pradėti, išbandyti, mokytis iš patirties. Kiekvienas sėkmingai išverstas pokalbis, kiekvienas pacientas, kuris pajuto, kad jį supranta – tai žingsnis į labiau įtraukią ir žmogišką sveikatos priežiūrą.

Ateitis priklauso nuo to, kaip išmokstame derinti technologijų galimybes su medicinos menu. Automatinis vertimas – tai ne fantastika, o jau šiandien prieinama realybė. Klausimas tik – ar esame pasirengę ja pasinaudoti?